Dviejų tūrių namas su stiklo jungtimi ar kompaktiškas namas: ką rinktis Lietuvoje

Garažas, svečių kambarys ar pirtis atskirame tūryje, o tarp jų – stiklinė jungtis. Lyginame tokį namą su kompaktišku vieno tūrio namu pagal šilumą, stogą, kainą ir sklypo plotį.

Vizualizacijose stiklinis koridorius tarp namo ir garažo atrodo kaip mažas paveikslas: iš vienos pusės sodas, iš kitos kiemas, viduje šviesa. Realybėje tie keli metrai stiklo dažnai tampa brangiausia, šalčiausia ir daugiausiai priežiūros reikalaujančia namo vieta. Dviejų tūrių namas yra pagrindinis gyvenamasis blokas ir antras tūris garažui, svečių kambariui ar pirčiai, sujungti įstiklinta jungtimi. Tokių namų vis daugiau ir Vilniaus bei Kauno priemiesčiuose, ir sodybose. Svarbu ne tai, ar toks namas gražus, o ar jis tinka jūsų sklypui, biudžetui ir gyvenimo būdui.

Jį lyginame su dažniausia alternatyva: kompaktišku vieno tūrio namu, kuriame garažas ir pagalbinės patalpos yra po tuo pačiu stogu kaip ir gyvenamoji dalis.

KriterijusDviejų tūrių namas su stiklo jungtimiKompaktiškas vieno tūrio namas
A++ klasės pasiekimasSudėtingesnis: daugiau išorinių sienų, kampų ir stikloPaprastesnis: mažesnis atitvarų plotas
Stogas, sniegas ir vanduoRizikinga dviejų stogų ir jungties sandūraViena stogo sistema, mažiau slėnių
Jungties naudaGali būti prieškambaris, darbo kampas ar sodo kambarysPrieškambaris ir ūkinė zona telpa viduje
Statybos kainaDidesnė: du pamatų perimetrai, brangus įstiklinimasMažesnė vienam m² naudingo ploto
Reikalingas sklypo plotisDažniausiai 26–30 m ir daugiau, jei tūriai išdėstyti eilePakanka 18–22 m
Triukšmas, kvapai, privatumasGaražas ir pirtis atskirti nuo miegamųjųReikia kruopščiai suplanuoti pertvaras ir duris
Statyba etapaisPatogu: antrą tūrį galima statyti vėliauPaprastai statoma iš karto

Šilumos nuostoliai ir A++ klasė

Nuo 2021 m. nauji gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, todėl kiekvienas papildomas išorinės sienos metras turi kainą. Du tūriai turi daugiau kampų, ilgesnį pamatų perimetrą ir daugiau sandūrų, kuriose atsiranda šilumos tilteliai. Stiklas yra silpniausia grandis. Net geras trijų stiklų paketas praleidžia kelis kartus daugiau šilumos nei gerai apšiltinta siena, kurios šilumos perdavimo koeficientas paprastai siekia apie 0,10–0,15 W/m²K.

Todėl pirmiausia reikia nuspręsti, ar jungtis bus šildoma. Šildoma jungtis įeina į šiluminį apvalkalą. Jai reikia šiltų rėmų, apšiltintų grindų ir apsaugos nuo saulės, nes vasarą stiklinis koridorius greitai perkaista. Nešildoma jungtis lieka už apvalkalo ribų. Tada pagrindinio namo siena ir durys į jungtį projektuojamos kaip išorinės, o A++ skaičiavimas tampa paprastesnis. Garažas abiem atvejais dažniausiai lieka nešildomas. Pirtis antrame tūryje šildoma tik retkarčiais, jai reikia atskiros ventiliacijos, nes namo rekuperacinė sistema drėgnam pirties orui nepritaikyta. Galutinius skaičius gali pateikti tik energinio naudingumo specialistas pagal konkretų projektą.

Verdiktas: kompaktiškas namas A++ klasę pasiekia lengviau. Dviejų tūrių namui geriau tinka nešildoma arba minimaliai šildoma jungtis.

Sniegas ir vanduo stogų sandūroje

Didžiausios problemos atsiranda ten, kur žemesnis jungties stogas susiduria su aukštesnėmis tūrių sienomis. Vėjas sustumia sniegą į šį kampą, o nuo šlaitinių stogų nuslydęs sniegas krenta tiesiai ant jungties. Todėl apkrova jungties stogui gali būti kelis kartus didesnė nei likusiam stogui, ir projektuotojas ją turi apskaičiuoti pagal galiojančius statybos techninius reglamentus. Atlydžio ir šalčio kaitaliojimasis šiose vietose formuoja ledą latakuose ir lašų vagas ant stiklo.

  • Jungties stogas turėtų būti nepermatomas, su savo nuolydžiu, nukreiptu nuo pagrindinių sienų. Stiklinis stogas mūsų klimate retai pasiteisina.
  • Didžiųjų stogų vanduo neturi tekėti ant jungties. Latakai ir lietvamzdžiai išvedami į šonus.
  • Šildymo kabeliai latakuose ir įlajose šioje vietoje beveik būtini.
  • Tūriai dažnai stovi ant atskirų pamatų ir gali nevienodai nusėsti. Jungtyje numatoma deformacinė siūlė, kitaip skeldės apdaila ir nesandarės stiklo sandūros.

Verdiktas: vieno tūrio namas žiemą paprastesnis. Dviejų tūrių namas su sniegu susitvarko tik tada, kai sandūra gerai suprojektuota, o ne nupiešta.

Jungties matmenys: koridorius ar kambarys

Jei jungtis tik 1,2–1,5 m pločio, ji yra brangus koridorius ir niekas joje neužsibūna. Kai plotis siekia 2,4–3 m, atsiranda vietos suolui, spintai lauko drabužiams, rogutėms ir darbo stalui prie lango. Tada jungtis tampa tikru prieškambariu tarp garažo ir namo, kuriame paliekami šlapi batai. Esant 3,5–4 m pločiui jungtis jau tampa sodo kambariu ar valgomuoju, tačiau tada ji kainuoja ir šildoma kaip pilnavertė namo dalis.

Ilgis paprastai būna 3–6 m. Jei jis trumpesnis nei 2 m, tūriai vizualiai susilieja ir sandūrą sunkiau išspręsti. Jei ilgesnis nei 6 m, jungtis pradeda priminti tunelį, o kaina sparčiai auga. Lubų aukštis turėtų būti ne mažesnis nei gyvenamosiose patalpose, kad perėjimas nebūtų slegiantis. Kai antrame tūryje įrengiamas svečių kambarys, verta jam numatyti savo vonios kambarį. Kaip tai atrodo vieno aukšto name, galima pažiūrėti plane su dviem miegamaisiais ir dviem su puse vonios kambario: vonių daugiau nei miegamųjų, todėl svečiai nesinaudoja šeimininkų vonia.

Verdiktas: jungtis atsiperka tik nuo maždaug 2,4 m pločio. Siauresnė yra tik brangus perėjimas.

Statybos kaina

Pagal 2025–2026 m. rinkos situaciją įstiklintos jungties kvadratinis metras dažnai kainuoja apie pusantro–du kartus daugiau nei įprasto gyvenamojo ploto metras. Brangina stiklo paketai, šilti profiliai, montavimas ir sandarinimas. Prie to prisideda antras pamatų perimetras, papildomi stogo kraštai, latakai ir dar viena hidroizoliacinė sandūra. Kompaktiškas namas tą patį plotą apgaubia mažesniu atitvarų kiekiu, todėl ir statyba, ir šildymas pigesni. Prieš apsisprendžiant verta paprašyti rangovų įkainoti abu variantus pagal tą patį plotą. Bendri vidurkiai čia mažai ką pasako.

Kaip pagrindą galima rinktis ir kompaktišką projektą, iš kurio architektas atskiria garažą į antrą tūrį. Pavyzdžiui, minimalistinis 165 m² namas turi švarias formas, tad stiklinė jungtis prie jo atrodytų natūraliai. Didesniam biudžetui tinka skandinaviškas 261 m² namas su trimis vonios kambariais, kuriame pakanka ploto atskirai svečių zonai. Bet kokie tokie pakeitimai derinami su projektuotoju.

Verdiktas: vieno tūrio namas pigesnis. Dviejų tūrių namui būtina numatyti atskirą biudžeto eilutę jungčiai.

Sklypo plotis Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose

Paprastas skaičiavimas: pagrindinis tūris 10–12 m, jungtis 3–5 m, dvivietis garažas apie 6,5–7 m. Išdėsčius juos vienoje linijoje, gaunama 20–24 m. Prie to reikia pridėti atstumus iki kaimyninių sklypų ribų, kurie paprastai būna ne mažesni nei 3 m, jei kaimynas nesutinka kitaip. Taigi reikia maždaug 26–30 m pločio sklypo. Naujuose priemiesčių kvartaluose daugelis sklypų yra 6–10 arų ir siauresni, todėl tūrius tenka išdėstyti kitaip.

Siaurame sklype garažas statomas arčiau gatvės, gyvenamasis tūris giliau sklype, o jungtis eina išilgai. Taip pat galima suformuoti L raidės planą, kuriame jungtis tampa kampu. Idėjų rasite L formos namų ir namų siauriems sklypams kolekcijose. Prieš perkant sklypą būtina pasitikrinti detalųjį planą: užstatymo tankis, intensyvumas ir užstatymo linija gali dviejų tūrių idėją atmesti dar prieš pradedant projektuoti. Sodyboje erdvės paprastai daugiau, ir ten tokia kompozicija atrodo natūraliausiai.

Verdiktas: siauresniame nei 22–24 m sklype kompaktiškas namas beveik visada protingesnis.

Kasdienis gyvenimas: triukšmas, kvapai ir statyba etapais

Šioje vietoje dviejų tūrių namas turi aiškų pranašumą. Garažo išmetamosios dujos, benzino kvapas ir vartų triukšmas nepatenka į gyvenamąją dalį. Pirties drėgmė ir vakaro šurmulys neturi įtakos miegamiesiems. Svečiai turi savo erdvę ir nekliudo šeimai. Kompaktiškame name tai irgi įmanoma, tačiau reikia sandarių durų, tambūro ir gerai apgalvotų pertvarų.

Atskiras tūris patogus ir statant etapais: pirmiausia pastatomas pagrindinis namas, o garažas su pirtimi vėliau, kai leidžia biudžetas. Ar abu tūriai su jungtimi bus laikomi vienu pastatu, ir kokio dokumento reikės, leidimo ar deklaracijos, priklauso nuo statinio grupės ir sprendinių. Tai reikėtų iš anksto aptarti su architektu ir savivaldybe. Jei neketinate statyti etapais, vieno tūrio minimalistinis namas su dviviečiu garažu ar kuklesnis 143 m² namas gali pasiūlyti tą pačią funkciją už mažesnę kainą. Daugiau pavyzdžių rasite vieno aukšto namų kolekcijoje.

Verdiktas: komfortu ir lankstumu laimi dviejų tūrių namas, jei jo jungtis gerai suprojektuota.

Kas ką turėtų rinktis

  • Dviejų tūrių namas tinka tiems, kurie turi platesnį nei 26–28 m sklypą ar erdvią sodybą, planuoja pirtį, dirbtuves ar dažnai priima svečius ir gali skirti jungčiai atskirą biudžetą.
  • Dviejų tūrių namas tinka ir tiems, kurie nori statyti etapais: pirmiausia namą, o garažą su pirtimi vėliau.
  • Kompaktiškas namas tinka statantiems siaurame priemiesčio sklype, kur kiekvienas metras pločio svarbus.
  • Kompaktiškas namas tinka tiems, kam svarbiausia statybos kaina ir paprastas A++ klasės pasiekimas be sudėtingų sprendinių.
  • Kompaktiškas namas tinka ir šeimoms, kurios nenori žiemą rūpintis sniegu stogų sandūroje ir latakų šildymu. Mažesnei šeimai užtenka ir jaukaus namo su dviem miegamaisiais.
Peržiūrėti visus namų projektus