Gegužės šeštadienis priemiestyje prie Kauno. Vaikai bėga iš sodo su purvinais sportbačiais, kažkas neša glėbį malkų pirčiai, kažkas grėblį, o visi eina pro tas pačias paradines duris per prieškambarį ir šviesią svetainę. Po vasaros grindys subraižytos, o šeimininkai sako: „Kitą kartą darytume antrąsias duris.“ Galinis įėjimas yra viena pigiausių planavimo detalių, kuri kasdien sutaupo daugiausia nervų. Vis dėlto apie jį sklando nemažai mitų. Panagrinėkime juos po vieną.
Mitas: antrosios durys reikalingos tik dideliam namui
Fakt: būtent mažesniame name antrasis įėjimas duoda daugiausia naudos, nes ten svetainė, virtuvė ir koridorius dažnai sujungti į vieną erdvę ir kiekvienas purvinas žingsnis matomas iš karto. Net 100–120 m² namui užtenka 3–4 m² ūkinės patalpos su durimis į kiemą. Pavyzdžiui, kompaktiškame modernaus stiliaus 108 m² name su dviem miegamaisiais galinį įėjimą logiška planuoti per techninę patalpą, kurioje stovi šilumos siurblio vidinis blokas ir rekuperatorius. Taip vienoje vietoje susitelkia ir „purvinos“, ir techninės funkcijos. Panašiai mąstyti verta ir renkantis tarp kitų vieno aukšto namų, kur visi kambariai yra viename lygyje ir kelias iš sodo į vidų turi būti ypač aiškus.
Mitas: terasos stumdomos durys ir yra antrasis įėjimas
Fakt: didelės stiklinės durys iš svetainės į terasą skirtos žmonėms, šviesai ir vasaros vakarams, bet ne malkoms, kibirams ar žoliapjovei. Jos veda tiesiai į švariausią namo zoną, o jų slenkstis ir rėmai jautrūs smėliui. Praktiškame plane yra dvi skirtingos durys: viena „gražioji“ į terasą, kita „darbinė“ į kiemą, sodą ar malkinę. Pavyzdžiui, tradicinio vieno aukšto namo be garažo, 127 m² pailga forma leidžia terasą palikti svetainės pusėje, o ūkines duris įrengti gale, prie skalbyklos.
Mitas: jei yra garažas, galinio įėjimo nereikia
Fakt: įėjimas per prie namo prijungtą garažą tikrai patogus, nes čia laikomi įrankiai, dviračiai, žieminės padangos, o automobilis stovi pasiekiamas sausomis kojomis. Tačiau garažas dažniausiai yra šaltoji zona, o tarp jo ir gyvenamosios dalies reikalingos sandarios, šiltinamos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkančios durys. Konkrečius reikalavimus pasitikrinkite su projektuotoju pagal galiojančius STR. Geriausiai veikia schema „garažas, mažas tambūras ar skalbykla, virtuvė“. Ji gerai tinka tokiems projektams kaip skandinaviško stiliaus namas su dviviečiu garažu, 145 m², kur automobilių zona prisiglaudusi prie gyvenamosios dalies. Jei garažas atokiau nuo sodo, vis tiek verta turėti atskiras duris tiesiai į kiemą. Daugiau pavyzdžių rasite tarp namų su vienviečiu garažu.
Mitas: antrosios durys sugadins A++ energinę klasę
Fakt: naujas namas Lietuvoje turi atitikti A++ klasę, o sandarumo bandymas tai patikrina be nuolaidų. Tačiau problemą sukelia ne pačios durys, o prastas jų montavimas. Rinkitės šiltas, kokybiškas lauko duris su šiltu slenksčiu. Jų šilumos perdavimo koeficientas dažniausiai siekia apie 0,8–1,0 W/(m²·K), o 2025 m. tokios durys su montavimu dažnai kainuoja 1 200–2 500 EUR. Montuokite jas su sandarinimo juostomis iš vidaus ir išorės, kaip langus, ir nepalikite tarpo tarp staktos ir perdangos šiltinimo. Dar geriau, kai durys veda ne tiesiai į virtuvę, o į mažą tambūrą arba skalbyklą: žiemą šaltas oras neplūsta į gyvenamąją erdvę, o rekuperacija lengvai susitvarko su trumpu durų atidarymu. Durų vietą parinkite toje pusėje, kurią mažiausiai pučia vyraujantys vėjai, ir virš jų numatykite stogelį nuo sniego bei lietaus.
Mitas: malkas į namą galima nešti per virtuvę ar svetainę
Fakt: net kai namą šildo šilumos siurblys, daugelis šeimų turi židinį ar krosnelę, o sodybos ir priemiesčio namai dažnai turi ir pirtį. Kiekvienas malkų glėbys palieka žievės, samanų ir dulkių. Planuodami nubrėžkite maršrutą: malkinė, galinės durys, nedidelė malkų lentyna tambūre, židinys. Kuo trumpesnis kelias ir kuo mažiau jis kerta svetainę, tuo geriau. Didesniame name, pavyzdžiui, vieno aukšto name su keturiais miegamaisiais, 164 m², ūkinę zoną verta grupuoti vienoje namo pusėje, kad malkos, įrankiai ir skalbiniai nekeliautų per miegamųjų koridorių.
Mitas: pirties durys gali būti bet kurioje vietoje
Fakt: pirtis name ar prie namo turi aiškią logiką. Iš garinės norisi išbėgti į terasą, prie kubilo ar tvenkinio, o grįžti sušilus ir nenešant vandens per visą namą. Todėl pirties poilsio kambarys su durimis tiesiai į lauką yra vienas geriausių antrojo įėjimo variantų. Šalia turi būti dušas ir tualetas, o grindys turi būti neslidžios ir lengvai valomos. Erdviame šiuolaikiškame name su trimis vonios kambariais, 177 m² vieną vonios kambarį galima susieti su pirties zona ir galiniu įėjimu, kad sodo svečiai nevaikščiotų per miegamųjų dalį.
Mitas: užtenka durų, vietos batams nereikia
Fakt: durys be patalpos už jų tik perkelia purvą kitur. Lietuvos klimate su rudens lietumi, kovo pliurze ir sniegu reikia vadinamosios purvinos zonos, kurioje telpa šie dalykai:
- plytelių ar kitokia drėgmei atspari grindų danga, geriausia su įleidžiamu kilimėliu prie slenksčio;
- kabliai striukėms ir lietpalčiams, lentyna guminiams batams, vieta šuns pavadėliui ir rankšluosčiui;
- kriauklė ar bent čiaupas rankoms ir daržovėms nuplauti;
- spinta ar nišą sodo įrankiams, kurių nenorite laikyti garaže;
- skalbimo mašina ir džiovyklė, kad purvini drabužiai iškart keliautų į skalbinius.
Visam tam dažnai pakanka 4–6 m². Plotas nedidelis, bet jį verta suplanuoti projekto stadijoje, nes vėliau perstatyti sienas brangu.
Mitas: dviejų aukštų ar mansardiniame name galinis įėjimas nepatogus
Fakt: name su mansarda ar antruoju aukštu pirmasis aukštas paprastai yra dieninė zona: virtuvė, svetainė, sanitarinis mazgas, kartais darbo kambarys. Būtent čia lengviausia įrengti antrąsias duris, nes miegamieji yra viršuje ir purvas iki jų tiesiog nenukeliauja. Pavyzdžiui, kompaktiškame dviejų aukštų name, 127 m², kur miegamieji pakelti aukštyn, galinį įėjimą galima suplanuoti šalia laiptų ir sanitarinio mazgo. Svarbu tik tai, kad laiptai neprasidėtų tiesiai prie „purvinų“ durų, kitaip batų ir drabužių netvarka matysis iš viso namo.
Ką verta prisiminti
Galinis įėjimas nėra prabanga ar papildomos šilumos nuostolių priežastis. Tai paprastas sprendimas šeimai, kuri gyvena sode, kūrena pirtį ir laiko šunį. Geriausiai jis veikia per skalbyklą, ūkinę patalpą ar tambūrą prie garažo, o blogiausiai, kai purvas pro jį eina per virtuvę ar svetainę. Svarbu, kad durys būtų šiltos, sandariai sumontuotos ir apsaugotos stogeliu. Renkantis projektą, ant plano pieštuku nubrėžkite tris maršrutus: malkų, sodo įrankių ir vaikų su purvinais batais. Jei nė vienas iš jų nekerta svetainės, planas jums tiks. Jei kerta, aptarkite pakeitimus su architektu dar prieš teikdami dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
