Sklypas nupirktas, projektas beveik baigtas, finansavimas suderintas, o paskutiniame žingsnyje, teikiant prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, paaiškėja, kad reikės sumokėti dar vieną sumą. Tai infrastruktūros plėtros įmoka. Daug kas apie ją išgirsta tik šiame etape, nors ji gali siekti kelis tūkstančius eurų. Apie šią įmoką sklando nemažai klaidingų įsitikinimų, todėl verta juos aptarti prieš perkant sklypą, kol biudžetą dar galima pakoreguoti.
Mitas: tai valstybinis mokestis, kurį moka visi statantys namą
Fact: infrastruktūros plėtros įmoką nustato savivaldybė savo tarybos sprendimu, todėl ji taikoma ne visur. Labiausiai apie ją kalbama Vilniuje, nes sostinė tokią tvarką įvedė tarp pirmųjų. Kitos savivaldybės, ypač aplink didžiuosius miestus, kur sparčiai plečiasi individualių namų kvartalai, gali turėti savo tvarką arba ją dar svarstyti. Tvarka keičiasi, todėl prieš perkant sklypą reikia pasidomėti, ar konkreti savivaldybė įmoką taiko, nuo kada ir kokiems objektams. Tikslų atsakymą duos savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius arba jūsų projektuotojas.
Mitas: įmoka skirta tik daugiabučių vystytojams
Fact: įmokos idėja paprasta: kas stato naują pastatą, tas prisideda prie gatvių, apšvietimo, mokyklų ir darželių, kurių prireiks naujiems gyventojams. Dažniausiai ji siejama su daugiabučiais ir komerciniais projektais, tačiau savivaldybės taisyklės gali apimti ir vienbučius bei dvibučius gyvenamuosius namus. Kai kur individualiems namams taikomas mažesnis tarifas arba lengvatos, pavyzdžiui, kai bendrasis plotas nedidelis ar sklypas yra tam tikroje zonoje. Kitur šeimos namas į įmokos taikymo sritį patenka bendra tvarka. Nemanykite, kad jūsų tai neliečia, kol to nepatvirtino savivaldybės sprendimo tekstas.
Mitas: apie įmoką sužinosiu perkant sklypą
Fact: pardavėjas ir notaras neprivalo jūsų apie ją informuoti, o skelbimuose ji beveik niekada neminima. Dažniausiai apie ją sužinoma tik rengiant arba teikiant dokumentus statybos leidimui per „Infostatybą“. Todėl ją verta įtraukti į sklypo patikrinimo sąrašą kartu su detaliuoju planu, servitutais ir privažiavimu. Jei įmoka taikoma, sklypas su ja iš tikrųjų kainuoja daugiau, nei parašyta skelbime.
Mitas: suma visiems vienoda, nesvarbu, kokį namą statai
Fact: įmoka paprastai skaičiuojama pagal du dalykus: statomo pastato plotą ir zoną, kurioje yra sklypas. Savivaldybė teritoriją suskirsto į zonas. Arčiau centro ir išvystytos infrastruktūros tarifas už kvadratinį metrą dažnai būna kitoks nei priemiestyje ar plėtros teritorijose. Galutinė suma lygi plotui, padaugintam iš zonos tarifo, o kartais dar pakoreguojama koeficientais pagal pastato paskirtį. Kurį plotą imti (bendrąjį ar kitą) ir ar įskaičiuojamas name esantis garažas, nurodo konkrečios savivaldybės tvarka.
Kaip ploto skirtumas atsiliepia sumai, lengviausia parodyti pavyzdžiu. Tarifas čia sąlyginis, tikrąjį rasite savivaldybės sprendime. Tarkime, jūsų zonoje taikoma 20 EUR už m². Tuomet kompaktiškas tradicinis vieno aukšto namas su dviem miegamaisiais (120 m²) reikštų apie 2 400 EUR. Erdvus skandinaviško stiliaus namas su dvivietės mašinos garažu (199 m²) jau kainuotų beveik 4 000 EUR. Skirtumas, apie 1 600 EUR, susidaro vien dėl kvadratinių metrų.
Mitas: įmoką sumokėsiu, kai namas bus pastatytas
Fact: įmoka dažniausiai susieta su statybos leidimo etapu, ne su statybos pabaiga. Savivaldybė ją apskaičiuoja nagrinėdama prašymą. Sumokėta įmoka arba sudaryta sutartis dėl jos mokėjimo gali būti sąlyga leidimui išduoti. Kai kurios savivaldybės leidžia mokėti dalimis arba atidėti dalį iki statybos užbaigimo, tačiau taip yra ne visur. Praktiškai tai reiškia, kad pinigų reikės pradžioje, kartu su projekto, geologijos ir prisijungimo sąlygų išlaidomis. Jei statote su būsto paskola, iš anksto išsiaiškinkite, ar bankas šią sumą finansuos, ar ją turėsite padengti iš nuosavų lėšų.
Mitas: įmoka ir prisijungimas prie tinklų yra tas pats
Fact: tai skirtingos išlaidos. Prisijungimą prie elektros tinklų, vandentiekio ir nuotekų apmokate tinklų operatoriams pagal jų įkainius ir prisijungimo sąlygas. Infrastruktūros plėtros įmoka eina į savivaldybės biudžetą ir skirta bendrai rajono infrastruktūrai. Planuojant biudžetą jas reikia skaičiuoti atskirai. Kai sklype nėra centralizuotų nuotekų ir reikia statyti nuotekų valymo įrenginį, o šalia nėra dujų ir namą šildys šilumos siurblys, prisijungimo išlaidos skirsis. Įmoka, jei ji taikoma, dėl to nedings.
Mitas: jei pats nutiesiu kelią, vis tiek mokėsiu visą sumą
Fact: daug kur numatyta galimybė su savivaldybe sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį. Pagal ją statytojas pats įrengia dalį viešosios infrastruktūros, pavyzdžiui, privažiavimo gatvę ar inžinerinius tinklus, ir jų vertė įskaitoma į įmoką arba ją sumažina. Individualiam statytojui tai aktualiau, kai keli kaimynai naujame kvartale kartu tiesia gatvę. Sąlygos, įvertinimo tvarka ir derinimo terminai priklauso nuo savivaldybės, todėl tokį susitarimą reikia suderinti iš anksto, o ne pastačius kelią.
Mitas: mažesnis namas įmokos nepakeis
Fact: kadangi suma tiesiogiai priklauso nuo ploto, kiekvienas nereikalingas kvadratinis metras kainuoja dvigubai: per statybą ir per įmoką. Gerai suplanuotas namas be ilgų koridorių ir nenaudojamų erdvių padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, šiuolaikiškas 108 m² namas sutalpina visas dienos zonas viename aukšte. Minimalistinis projektas su trimis miegamaisiais 145 m² plote parodo, kad trims kambariams ne visada reikia beveik 200 m². Jei reikia dar mažesnio namo, 50 m² namelis su dviem miegamaisiais tinka nedidelei šeimai ar sodybai. Daugiau tokių pavyzdžių rasite skiltyje 120–150 kv. m namai.
Dar vienas būdas yra mansarda. Namas su gyvenamąja pastoge leidžia išnaudoti stogo tūrį, tačiau prieš renkantis verta pasitikrinti, kaip jūsų savivaldybės tvarkoje skaičiuojamas pastogės plotas. Pavyzdžių rasite tarp namų su mansarda. Pavyzdžiui, dviejų aukštų namas su dviem vonios kambariais 128 m² plote turi kompaktišką pagrindą ir nedidelį užstatymo plotą. Jei norite visko viename lygyje, peržiūrėkite vieno aukšto namus.
Mitas: priestatas ar rekonstrukcija įmokos neliečia
Fact: daugelyje tvarkų įmoka siejama su naujai sukuriamu plotu, o ne vien su visiškai nauju pastatu. Jei didinate namą priestatu, antstatu ar įrengiate anksčiau negyvenamą pastogę, savivaldybė gali skaičiuoti įmoką nuo papildomų kvadratinių metrų. Paprastas remontas be ploto didinimo paprastai nesvarbus. Jei sodybą pertvarkote iš esmės arba keičiate pastato paskirtį, prieš planuodami darbus pasitikslinkite savivaldybėje.
Ką daryti prieš perkant sklypą
Infrastruktūros plėtros įmoka nėra nei paslaptis, nei katastrofa, tačiau ją reikia įtraukti į skaičiavimus laiku. Prieš pasirašydami pirkimo sutartį išsiaiškinkite, ar savivaldybė įmoką taiko, kuriai zonai priklauso sklypas ir koks tarifas galioja tais metais. Tada apytiksliai apskaičiuokite sumą pagal planuojamo namo plotą. Paklauskite, ar ją galima mokėti dalimis, ar įmanoma ją sumažinti infrastruktūros plėtros sutartimi ir kokiame statybos leidimo etape jos pareikalaus. Tvarkos ir tarifai keičiasi, todėl galutinius skaičius visada patikrinkite savivaldybėje arba paprašykite projektuotojo juos įtraukti į sąmatą. Kai šią sumą žinote iš anksto, galite rinktis namo dydį ir sklypą žinodami tikrąją kainą.
