Rangovas jau rastas, brėžiniai atspausdinti, o savivaldybė grąžina prašymą išduoti statybos leidimą su pastabų sąrašu. Taip dažnai nutinka žmonėms, kurie nusipirko patinkantį namo projektą ir manė, kad didžioji darbo dalis jau padaryta. Gerai parinktas projektas iš tiesų sutaupo daug laiko. Tačiau Lietuvoje statybą leidžiantis dokumentas išduodamas tik pagal projektą, parengtą pagal statybos techninius reglamentus (STR), pasirašytą atestuotų specialistų ir pateiktą per „Infostatybą“. Žemiau aptariame dažniausius mitus apie tai, kas sudaro namo techninį projektą, ir aiškiname, kaip yra iš tikrųjų.
Mitas: nupirktas namo projektas iš karto tinka statybos leidimui
Fact: katalogo projektas yra architektūrinis pagrindas. Jame jau yra aukštų planai, fasadai, pjūviai ir namo tūris. Kad iš jo būtų galima gauti leidimą, projektą reikia pritaikyti konkrečiam sklypui ir Lietuvos normoms. Projekto rengimo tvarką nustato STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Pritaikymą atlieka Lietuvoje atestuoti projektuotojai, ir jie prisiima atsakomybę už sprendinius. Pavyzdžiui, vieno aukšto 154 m² namo su trimis miegamaisiais ir dviviečiu garažu projekte planas ir fasadai gali likti beveik nepakitę. Pamatus, šildymo sistemą ir namo vietą sklype vis tiek reikės suprojektuoti iš naujo pagal jūsų sąlygas.
Mitas: techninis projektas – tai tik brėžiniai ir fasadai
Fact: projektas susideda iš kelių dalių. Kiekvieną jų rengia savos srities specialistas. Tikslią sudėtį lemia statinio kategorija, o konkrečiu atveju ją nustato projekto vadovas pagal STR. Individualiam gyvenamajam namui dažniausiai rengiamos šios dalys:
| Projekto dalis | Kas joje | Ką dažniausiai jau turi katalogo projektas |
|---|---|---|
| Bendroji dalis | Aiškinamasis raštas, pradiniai duomenys, bendri sprendiniai, gaisrinės saugos reikalavimai | Nėra, rengiama vietoje |
| Sklypo sutvarkymo dalis | Namo vieta sklype, aukščiai, privažiavimas, tinklų trasos, želdiniai | Nėra, rengiama pagal jūsų sklypą |
| Architektūros dalis | Planai, pjūviai, fasadai, apdaila, atitvarų sluoksniai | Didžioji dalis, reikia pritaikyti |
| Konstrukcijų dalis | Pamatai, sienos, perdangos, stogas, skaičiavimai | Principai, bet skaičiavimai atliekami iš naujo |
| Vandentiekio ir nuotekų dalis | Vidaus ir lauko tinklai, gręžinys ar valymo įrenginiai | Dažniausiai nėra |
| Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis | Šilumos siurblys, grindinis šildymas, rekuperacija | Dažniausiai nėra |
| Elektrotechnikos dalis | Įvadas, skydai, apšvietimas, galios skaičiavimai | Dažniausiai nėra |
| Energinio naudingumo skaičiavimai | Įrodymas, kad namas pasieks reikalaujamą klasę | Nėra, skaičiuojama pagal Lietuvos metodiką |
Mitas: projektą pasirašo vienas architektas, ir viskas
Fact: visą darbą organizuoja projekto vadovas. Jis koordinuoja dalis, tikrina, ar jos dera tarpusavyje, ir atsako už projektą kaip visumą. Kiekvienai daliai vadovauja projekto dalies vadovas, turintis tos srities kvalifikacijos atestatą. Architektūros dalį rengia atestuotas architektas, konstrukcijų dalį – statybos inžinierius, inžinerines sistemas – atitinkamų sričių specialistai. Dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu ir įkeliami į „Infostatybą“, o prašymą išduoti leidimą teikia statytojas, tai yra jūs. Prieš pasirašydami sutartį, paprašykite projektuotojų atestatų numerių ir pasitikrinkite, ar jie galioja.
Mitas: A++ klasė – rangovo, o ne projekto rūpestis
Fact: nuo 2021 m. nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Ši klasė pasiekiama jau projekte. Būtent ten nustatomos sienų, stogo ir grindų šiluminės savybės, išsprendžiami šilumos tilteliai, parenkamas šilumos siurblys, rekuperacinis vėdinimas ir atsinaujinančios energijos dalis, dažnai saulės elektrinė ant stogo. Baigus statybas atliekamas sandarumo bandymas ir išduodamas energinio naudingumo sertifikatas, kurio reikia statybai užbaigti. Ypač kruopščiai skaičiuoti verta, jei renkatės modernų vieno aukšto 197 m² skandinaviško stiliaus namą su dideliais langais. Stiklo plotas ir orientacija į pasaulio šalis čia stipriai veikia rezultatą.
Mitas: inžinerines sistemas sugalvosime jau statybose
Fact: šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir elektros sprendiniai keičia patį planą. Šilumos siurbliui, vandens šildytuvui ir rekuperatoriui reikia techninės patalpos, o ortakiams – trasų perdangose ir pakalnėse. Kokia apimtimi šios dalys pateikiamos leidimui, o kas detalizuojama darbo projekte, sprendžia projekto vadovas pagal galiojančius reglamentus. Vis dėlto anksti priimti sprendimai apsaugo nuo brangių pakeitimų. Pavyzdžiui, dviejų aukštų 127 m² name su dviem miegamaisiais ortakių vieta antrame aukšte turi būti numatyta iš anksto. Tas pats galioja visiems namams su mansarda, kur erdvę po šlaitais riboja stogo konstrukcija.
Mitas: geras projektas tinka bet kuriam sklypui
Fact: net ir tas pats namas Vilniaus priemiestyje, Kauno rajone ar kaimo sodyboje bus projektuojamas skirtingai. Prieš pritaikant projektą, paprastai reikia surinkti šiuos dokumentus:
- sklypo nuosavybės dokumentus ir duomenis apie žemės paskirtį bei naudojimo būdą;
- topografinę nuotrauką su esamais tinklais ir aukščiais;
- inžinerinius geologinius tyrinėjimus pamatams parinkti;
- detaliojo ar bendrojo plano reglamentus: leistiną aukštį, užstatymo tankį ir intensyvumą, atstumus iki ribų;
- prisijungimo prie elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklų sąlygas arba vietinius sprendimus, tokius kaip gręžinys ir valymo įrenginiai;
- specialiuosius architektūros ar paveldosaugos reikalavimus, jei jie taikomi jūsų teritorijai;
- kaimynų sutikimus, jei namas ar jo dalys bus arčiau sklypo ribos, nei leidžia reglamentai.
2025 m. topografinė nuotrauka ir geologiniai tyrinėjimai individualaus namo sklypui dažniausiai kainavo po kelis šimtus eurų. Projekto pritaikymas su visomis dalimis dažniausiai kainuoja nuo kelių tūkstančių eurų. Kainos priklauso nuo regiono ir namo sudėtingumo. Siauruose priemiesčio sklypuose dažnai lengviau suplanuoti kompaktišką 114 m² vieno aukšto namą su dviem miegamaisiais nei platų namą su dviviečiu garažu. Daugiau tokių pavyzdžių rasite tarp vieno aukšto namų.
Mitas: surenkamam mediniam namui projekto nereikia
Fact: karkasiniam ar surenkamam namui galioja tie patys reikalavimai kaip ir statomam iš akytojo betono ar keraminių blokelių. Gamintojas dažnai parengia konstrukcijų skaičiavimus ir gamybinius brėžinius, tačiau jie neatstoja viso projekto su sklypo, inžinerinėmis ir energinio naudingumo dalimis. Iš anksto susitarkite, kas pasirašys konstrukcijų dalį ir kaip gamyklos sprendiniai pateks į projektą. Paprasto tūrio namus, pavyzdžiui, modernų vieno aukšto 177 m² namą su keturiais miegamaisiais, patogu gaminti gamykloje, bet leidimui jiems reikia viso projekto.
Mitas: mažam namui jokių dokumentų nereikia
Fact: nedideli namai gali patekti į nesudėtingų statinių grupę. Tuomet reikalavimai projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui būna paprastesni. Grupę lemia ne tik plotas, bet ir aukštis, konstrukcijos bei kiti parametrai, nustatyti STR. Be to, ir mažas namas turi atitikti energinio naudingumo, gaisrinės saugos ir sklypo reglamentų reikalavimus. Jei svarstote 50 m² namą su dviem miegamaisiais ar 79 m² vieno aukšto namą su garažu, dar prieš perkant projektą paklauskite savivaldybės architekto ar projektuotojo, kokio dokumento jums reikės.
Apibendrinant
Katalogo projektas suteikia tai, kas sunkiausia: patikrintą planą, tūrį ir išvaizdą. Kitas žingsnis – paversti jį projektu, kurį priims „Infostatyba“. Tam reikia surinkti sklypo duomenis, pasirinkti atestuotą projekto vadovą, parengti konstrukcijų, inžinerines ir energinio naudingumo dalis bei pasirašyti jas elektroniniu parašu. Kuo anksčiau tai suplanuosite, tuo mažiau netikėtumų patirsite gaudami leidimą ir statydami. Reikalavimai keičiasi, todėl prieš pradėdami pasitikrinkite galiojančias STR redakcijas ir savo sklypo reglamentus savivaldybėje.
