Devyni kilovatai. Tokią galią šilumos siurbliui oras-vanduo daugelis montuotojų siūlo beveik bet kuriam 150 m² namui, net jei jis statomas pagal A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Logika paprasta: „su atsarga nepakenks“. Tačiau gerai apšiltintam namui per didelis įrenginys kenkia. Jis dažnai įsijungia ir išsijungia, greičiau dėvisi, dirba mažesniu efektyvumu ir kainuoja daugiau tiek perkant, tiek prijungiant prie elektros tinklo.
Žemiau pateikiame aštuonis žingsnius, kaip nustatyti tinkamą šilumos siurblio galią savo būsimam namui. Kiekviename žingsnyje nurodome, ką daryti, kiek tai užtrunka ir kur galima sutaupyti.
1 žingsnis: pradėkite nuo projekto, o ne nuo įrenginio katalogo
Šilumos siurblio galia išplaukia iš namo, o ne atvirkščiai. Prieš kalbėdamiesi su montuotoju, turėkite pasirinktą projektą: plotą, aukštų skaičių, sienų konstrukciją (akytasis betonas, keraminiai blokeliai ar karkasas), langų plotą ir orientaciją. Projektuotojas, rengdamas energinio naudingumo skaičiavimus, jau įvertina atitvarų šilumos perdavimo koeficientus. Šie duomenys ir yra galios skaičiavimo pagrindas.
Namo forma turi daugiau įtakos, nei atrodo. Kompaktiškas vieno aukšto namas su paprastu stogu turi mažiau išorinio paviršiaus kvadratiniam metrui nei išraizgytas, su daug kampų ir erkerių. Pavyzdžiui, kompaktiškas dviejų miegamųjų namas, 114 m² šildymui reikalaus nedaug, nes jo planas paprastas ir be išsikišimų.
Trukmė: jei projektas jau pasirinktas, apie savaitę duomenims surinkti. Kaina: paprastai įeina į projektavimo darbus.
2 žingsnis: apskaičiuokite projektinius šilumos nuostolius
Pagrindinis skaičius, kurio reikia, yra namo šilumos nuostoliai esant projektinei lauko oro temperatūrai. Tai šalčiausio laikotarpio temperatūra, kuriai projektuojama šildymo sistema. Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės, ji paprastai būna apie −20…−23 °C (pajūryje šiek tiek švelnesnė). Tikslią reikšmę jūsų sklypui projektuotojas ima iš galiojančių statybos techninių reglamentų ir klimatologinių duomenų.
Skaičiuojami nuostoliai per sienas, stogą, grindis, langus ir šiluminius tiltelius, taip pat vėdinimo nuostoliai. Orientaciniai rezultatai A++ namams 2025–2026 m. atrodo maždaug taip:
| Šildomas plotas | Tipiški šilumos nuostoliai (A++) | Dažnai siūloma galia |
|---|---|---|
| apie 100 m² | 2,5–4 kW | 6–8 kW |
| apie 150 m² | 3,5–5,5 kW | 8–10 kW |
| apie 200 m² | 5–7 kW | 10–12 kW |
Tai tik orientyrai. Jūsų namo skaičius gali skirtis dėl langų ploto, sandarumo ir sklypo vietos. Svarbiausia, kad skaičiavimas būtų atliktas jūsų namui, o ne paimtas iš lentelės „vatai kvadratiniam metrui“.
Trukmė: 1–2 savaitės. Kaina: jei skaičiavimas užsakomas atskirai iš šildymo inžinieriaus, dažniausiai keli šimtai eurų. Tai mažiau nei kainų skirtumas tarp dviejų gretimų siurblio modelių.
3 žingsnis: įvertinkite vėdinimą su rekuperacija
A++ namas be mechaninio vėdinimo su šilumos atgavimu praktiškai neįsivaizduojamas. Rekuperatorius grąžina didelę dalį šilumos iš šalinamo oro, todėl vėdinimo nuostoliai gerokai sumažėja. Patikrinkite, ar šilumos nuostolių skaičiavime vėdinimas įvertintas su rekuperacija. Jei montuotojas skaičiuoja taip, lyg oras būtų šalinamas per orlaides, galia gaunama gerokai per didelė.
Taip pat paklauskite, ar rekuperatoriuje numatytas oro pašildymas. Jei taip, jo galia turėtų būti įvertinta bendrame balanse, o ne pridėta „iš viršaus“.
Trukmė: vienas pokalbis su projektuotoju. Kaina: papildomų išlaidų nėra.
4 žingsnis: pridėkite karšto vandens poreikį protingai
Dažna klaida yra prie šildymo galios mechaniškai pridėti dar 2–3 kW karštam vandeniui. Susiskaičiuokime. Keturių asmenų šeima per parą paprastai sunaudoja 150–200 litrų karšto vandens. Norint 200 litrų talpą pašildyti nuo 10 iki 50 °C, reikia apie 9 kWh energijos. 5 kW siurbliui tai yra maždaug dvi darbo valandos.
Kol ruošiamas karštas vanduo, šildymas trumpam sustoja, tačiau grindinis šildymas betoninėje stiaigoje sukaupia tiek šilumos, kad per kelias valandas patalpų temperatūra beveik nepasikeičia. Todėl daugumai šeimų karštam vandeniui pakanka 0,5–1 kW atsargos arba tiesiog teisingai suplanuoto talpos šildymo laiko, pavyzdžiui, naktį ar dieną, kai lauke šilčiausia. Didesnės atsargos gali prireikti, jei namuose gyvena daug žmonių, yra didelė vonia arba planuojate kelis dušus vienu metu.
Trukmė: skaičiavimas užtrunka kelias minutes. Kaina: 200–300 l talpa dažnai jau įeina į siurblio komplektą.
5 žingsnis: žiūrėkite galią esant −15 °C, o ne nominalią
Skaičius ant dėžės, pavyzdžiui, „8 kW“, dažniausiai nurodo galią esant +7 °C lauke ir 35 °C tiekiamo vandens temperatūrai. Tokiomis sąlygomis siurbliui lengva. Šaltyje jo galia krenta: esant −15 °C daugelis modelių atiduoda 20–40 % mažiau nei nominaliai.
Todėl prašykite gamintojo galios lentelės ir tikrinkite dvi eilutes: galią esant −15 °C ir esant projektinei temperatūrai, kai tiekiamo vandens temperatūra yra 35 °C (grindiniam šildymui). Jei jūsų namo nuostoliai yra 5 kW, ieškokite modelio, kuris esant −15 °C dar atiduoda apie 5 kW. Kartais tai būna „6 kW“, o ne „10 kW“ pagal etiketę.
Svarbu ir tiekiamo vandens temperatūra. Grindinis šildymas visame name, kai vanduo tiekiamas 30–35 °C, leidžia siurbliui dirbti daug efektyviau nei radiatoriai su 45–50 °C. Pavyzdžiui, vieno aukšto namas, 146 m², su dviem vonios kambariais puikiai tinka vientisoms grindinio šildymo kilpoms, nes visos patalpos yra viename lygyje.
Trukmė: 1–2 vakarai lyginant pasiūlymus. Kaina: nemokamai, bet sutaupyti galima daugiausia.
6 žingsnis: patikrinkite mažiausią galią, kad siurblys netaktuotų
Didžiąją sezono dalį Lietuvoje temperatūra būna nuo 0 iki +8 °C, o ne −20 °C. Tuomet 150 m² A++ namui reikia vos 1–2 kW. Jei įrenginio mažiausia moduliuojama galia yra 3–4 kW, jis trumpai padirba, perkaitina sistemą ir išsijungia. Tai vadinama taktavimu. Dėl jo dėvisi kompresorius, krenta sezoninis efektyvumas (SCOP) ir didėja elektros sąskaitos.
Todėl paprašykite ne tik didžiausios, bet ir mažiausios galios esant +7 °C. Gerai parinktas siurblys A++ namui turėtų gebėti dirbti apie 1–2 kW galia. Būtent čia mažesnis modelis dažnai laimi prieš didesnį.
Trukmė: vienas klausimas montuotojui. Kaina: mažesnis modelis dažnai būna 1 000–2 500 EUR pigesnis nei per didelis.
7 žingsnis: atsarginis elektrinis šildytuvas ir bivalentinis taškas
Dauguma oras-vanduo siurblių turi įmontuotą 3–9 kW elektrinį šildytuvą. Jis skirtas retiems šalčiausiems periodams ir karšto vandens dezinfekcijai, o ne nuolatiniam šildymui. Bivalentinis taškas yra lauko temperatūra, žemiau kurios siurbliui reikia pagalbos. A++ namui jis gali būti −15…−20 °C ar dar žemiau. Tai reiškia, kad elektrinis šildytuvas įsijungs vos kelias dienas per metus, o kai kuriomis žiemomis neįsijungs visai.
Kur tai svarbu? Elektros įvade. Didelis siurblys su 9 kW šildytuvu gali reikalauti didesnės leistinosios galios iš skirstomųjų tinklų operatoriaus, o tai reiškia papildomą prijungimo mokestį ir didesnę pastoviąją dedamąją. Daugeliui namų užtenka 3–6 kW šildytuvo, o jo galią dažnai galima apriboti valdiklyje. Jei sodyboje ar name planuojate židinį, jis taip pat gali būti atsarginis šilumos šaltinis per stipriausius šalčius.
Trukmė: sprendžiama kartu su elektros projektu. Kaina: priklauso nuo prijungimo sąlygų, todėl jas pasitikrinkite su operatoriumi prieš užsakydami įrenginį.
8 žingsnis: užduokite montuotojui teisingus klausimus
Kai turite skaičiavimą, pasiūlymus palyginti lengva. Paklauskite:
- Kokiu šilumos nuostolių skaičiavimu remiatės ir kokią projektinę lauko temperatūrą naudojote?
- Kokią galią šis modelis atiduoda esant −15 °C ir projektinei temperatūrai, kai tiekiamo vandens temperatūra yra 35 °C?
- Kokia mažiausia galia esant +7 °C? Ar siurblys netaktuos rudenį ir pavasarį?
- Kiek kW karšto vandens poreikiui pridėjote ir kodėl?
- Kokia atsarginio šildytuvo galia, ar ją galima apriboti, ir ar reikės trijų fazių įvado?
- Ar reikalinga akumuliacinė talpa, ar užteks grindų šildymo kilpų tūrio?
- Koks deklaruojamas SCOP mūsų klimato zonai ir kokios garantijos sąlygos?
Jei montuotojas atsako tik „imkite didesnį, bus ramiau“, tai ženklas ieškoti kito pasiūlymo.
Kaip skirtingi dydžiai atrodo praktikoje? Maždaug 100 m² klasėje 116 m² namas su trimis miegamaisiais be garažo dažniausiai išsiverstų su 4 kW klasės siurbliu. Apie 150 m² namams, tokiems kaip tradicinis 157 m² vienaukštis, paprastai pakanka 5–6 kW modelio. Platesnį pasirinkimą rasite 120–150 m² namų projektų ir vieno aukšto namų kolekcijose. Prie 200 m² ribos, pavyzdžiui, modernus 199 m² namas su dideliais stiklo plotais, daugiausia lemia langai: kuo daugiau stiklo, tuo svarbesnis tikslus skaičiavimas. O trijų lygių 190 m² namas su keturiais miegamaisiais rodo kitą niuansą: keliuose aukštuose grindų šildymo kilpas reikia gerai subalansuoti, kad viršutinės patalpos neperkaistų.
Trukmė: 2–4 savaitės pasiūlymams surinkti ir palyginti. Kaina: 2025–2026 m. sumontuotas 5–8 kW siurblys oras-vanduo su karšto vandens talpa dažniausiai kainuoja apie 6 000–11 000 EUR, priklausomai nuo modelio ir darbų apimties.
Laiko planas
| Žingsnis | Kada | Trukmė |
|---|---|---|
| 1. Projekto duomenys | Pasirinkus projektą | apie 1 savaitę |
| 2. Šilumos nuostolių skaičiavimas | Rengiant techninį projektą | 1–2 savaitės |
| 3. Vėdinimas su rekuperacija | Kartu su 2 žingsniu | keli dienos |
| 4. Karštas vanduo | Kartu su 2 žingsniu | viena diena |
| 5. Galia esant −15 °C | Renkantis įrenginį | 1–2 vakarai |
| 6. Mažiausia galia | Renkantis įrenginį | viena diena |
| 7. Atsarginis šildytuvas ir elektros įvadas | Kartu su elektros projektu | 2–4 savaitės |
| 8. Pasiūlymų palyginimas | Prieš užsakant įrenginį | 2–4 savaitės |
Reglamentai ir prijungimo sąlygos keičiasi, todėl galutinius sprendimus pasitikrinkite su savo projektuotoju ar šildymo inžinieriumi. Bendra taisyklė išlieka ta pati: A++ namui reikia siurblio, kuris tiksliai atitinka jo poreikį šaltą žiemos dieną ir neperšildo namo rudenį, o ne didžiausio, kokį galima nusipirkti.
