Naujo namo termovizija: vienos šeimos kelias nuo sklypo iki šilto A++ namo

Viena šeima Kauno priemiestyje termoviziją užsakė dar prieš apdailą ir taip rado defektus, kurie po gipso kartonu būtų likę nematomi. Jų patirtis parodo, kada tyrimą daryti, kaip skaityti vaizdus ir kiek jis kainuoja.

Lapkričio pabaigos vakaras. Lauke –4 °C, o naujame name Kauno priemiestyje šildymas jau kelias dienas laiko +20 °C. Sienos dar neglaistytos, lubose matyti garo izoliacijos plėvelė, o specialistas su termovizine kamera lėtai eina palei langą. Ekrane išilgai apatinės staktos nusidriekia tamsiai mėlyna juosta. Tą vakarą šeima, kuri statėsi pirmąjį savo namą, suprato, kodėl termovizijos negalima atidėti iki įkurtuvių.

Jų istorija tipiška: pora su dviem vaikais, sklypas miesto pakraštyje, vieno aukšto namas, šilumos siurblys ir rekuperacija. Būtent todėl iš jos gerai matyti, kada daryti termoviziją, ką rodo vaizdai ir kaip ataskaitą panaudoti, kol defektų dar nepaslėpė apdaila.

Sklypas ir projektas: šiluma prasideda nuo formos

Sklypą jie pirko pavasarį: apie 12 arų, su elektra ir galimybe prisijungti prie vandentiekio. Norėjo gyventi viename aukšte, nes laiptai su mažais vaikais ir vėliau, senatvėje, atrodė nereikalingi. Tad pradėjo nuo vieno aukšto namų ir greitai susiaurino paiešką iki 120–150 m² namų.

Svarstė kelis variantus. 126 m² namas su dviem vonios kambariais patiko kompaktiškumu. 146 m² projektas siūlė daugiau erdvės, bet ir daugiau šildomo ploto. Žvalgėsi ir į skandinaviško stiliaus 179 m² namą, tačiau suskaičiavus, kiek kainuotų didesnis apšiltintas tūris ir ilgesnis išorės sienų perimetras, jis liko svajonių sąraše. Trumpai svarstė ir namus su mansarda, pavyzdžiui, nedidelį dviaukštį 127 m² namą: žemės užima mažiau, bet stogo ir sienų sandūros sudėtingesnės, o kaip tik ten termovizija dažniausiai randa problemų.

Galiausiai pasirinko 135 m² vieno aukšto namą su trimis miegamaisiais ir prie namo prijungtu garažu. Architektas iš karto atkreipė dėmesį, kad garažas bus nešildomas, todėl siena ir lubos tarp jo ir gyvenamosios dalies turi būti apšiltintos taip pat kruopščiai kaip ir išorės sienos.

Pamoka: kuo paprastesnė namo forma, tuo mažiau kampų, sandūrų ir prasiskverbimų, pro kuriuos gali bėgti šiluma. Jau rinkdamiesi projektą pagalvokite, kur bus šilumos tilteliai: prie garažo, terasos, stoglangių ar išsikišimų.

Statyba: kur slepiasi nematomi nuostoliai

Statybą leidžiantį dokumentą šeima gavo per kelis mėnesius, o kitą pavasarį prasidėjo darbai. Sienos iš akytojo betono blokelių, iš išorės apšiltintos storu termoizoliacijos sluoksniu, perdanga ir stogas apšiltinti mineraline vata, langai trijų stiklų. Šildymą užtikrina oras–vanduo šilumos siurblys, o vėdinimą — rekuperatorius. Naujam namui Lietuvoje reikia pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, todėl kiekvienas plyšys ar trūkstamas izoliacijos gabalas tampa ne smulkmena, o tiesiogine rizika neišlaikyti sertifikavimo.

Svarbiausią sprendimą jie priėmė dar pasirašydami rangos sutartį: į ją įrašė, kad baigus sandarinimo darbus, bet prieš montuojant gipso kartoną, bus atliktas sandarumo bandymas kartu su termovizija, o rasti defektai bus pašalinti rangovo sąskaita. Rangovas sutiko be ginčų: geras statytojas tokio patikrinimo nebijo.

Tipiškos vietos, kurias verta tikrinti, beveik visada tos pačios: langų ir durų montavimo siūlės, sienos ir pamato sandūra, sąramos, perdangos ir sienos sujungimas, vėdinimo ir kanalizacijos vamzdžių pravedimai pro stogą, elektros dėžutės išorės sienose ir siena tarp namo ir garažo.

Pamoka: termoviziją ir sandarumo bandymą su terminu ir atsakomybe už defektus įrašykite į rangos sutartį. Tada tai bus ne jūsų prašymas, o sutartas darbų etapas.

Kodėl lapkritį, o ne rugpjūtį

Dėžė su langais ir stogu stovėjo jau rugpjūtį, ir šeimai kilo pagunda viską patikrinti iš karto. Specialistas paaiškino, kodėl tai beprasmiška. Termovizinė kamera rodo paviršiaus temperatūrų skirtumus, o jie išryškėja tik tada, kai pro konstrukciją iš tikrųjų teka šiluma. Tam reikia, kad temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko būtų bent 15–20 °C ir išsilaikytų bent parą prieš tyrimą. Vasarą to nepasieksi, o saulės įkaitinta siena kelias valandas „meluoja“ net vėsų vakarą.

Todėl tyrimas buvo atidėtas iki lapkričio. Šilumos siurblys jau veikė, papildomai buvo įjungti laikini šildytuvai. Tikrinta vakare, kai fasadas nebebuvo saulėtas, esant silpnam vėjui ir sausam orui.

Svarbiausia, kad termovizija buvo atlikta kartu su sandarumo bandymu. Į durų angą įmontuotas ventiliatorius sukūrė name apie 50 Pa slėgio skirtumą, ir šaltas lauko oras ėmė veržtis pro visus plyšius. Iš vidaus tos vietos kameroje matomos kaip ryškūs šalti „liežuviai“, kurių be ventiliatoriaus būtų buvę sunku pastebėti. A++ klasės namui sandarumo reikalavimas labai griežtas (kalbama apie maždaug 0,6 oro apykaitos per valandą prie 50 Pa slėgio skirtumo), todėl tikslią galiojančią vertę verta pasitikrinti su architektu ar energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu.

Pamoka: termoviziją darykite šaltuoju sezonu, maždaug nuo lapkričio iki kovo, kai skirtumas tarp vidaus ir lauko yra bent 15–20 °C, be tiesioginės saulės ir stipraus vėjo. Derinkite ją su sandarumo bandymu: vienas tyrimas parodo, kur trūksta šilumos izoliacijos, kitas — kur pučia.

Ką parodė termogramos

Pirmiausia specialistas paaiškino, kaip skaityti vaizdus. Spalvos savaime nieko nereiškia: jas lemia skalė, kurią operatorius nustato kiekvienai nuotraukai. Vertinti reikia temperatūras ir jų skirtumus. Iš vidaus šaltesnės (mėlynos, violetinės) vietos rodo, kad ten šiluma bėga lauk; iš išorės priešingai — šiltesnės dėmės išduoda nuostolius.

Šeimos name rasti keturi dalykai.

  • Langų siūlė. Svetainės lango apačioje matėsi šalta juosta, kuri sukūrus slėgio skirtumą ryškiai išsiplėtė. Tai ne šilumos tiltelis, o oro nuotėkis: kampe nebuvo iki galo priklijuota sandarinimo juosta.
  • Trūkstama izoliacija. Ant lubų, arčiau garažo, buvo matyti beveik taisyklingas stačiakampis šaltas plotas. Tokios aiškios ribos dažniausiai reiškia pasislinkusią arba visai nepaklotą vatos plokštę.
  • Šaltas kampas. Išorinis sienos ir lubų kampas buvo vėsesnis už likusią sieną, bet tik keliais laipsniais. Tai normalus geometrinis tiltelis. Specialistas palygino jo temperatūrą su rasos tašku ir padarė išvadą, kad kondensato ir pelėsio rizikos nėra. Jei kampas būtų buvęs gerokai šaltesnis, būtų tekę ieškoti priežasties.
  • Prasiskverbimai. Ties rekuperatoriaus ortakiu pro perdangą ir dviem elektros dėžutėmis išorės sienoje buvo nedideli šalti taškai: plėvelė čia buvo pradurta, bet neužsandarinta.

Buvo ir klaidingų signalų. Šiltas taškas ant sienos pasirodė esąs laikino šildytuvo atspindys, o drėgnas tinko lopas atrodė šaltas dėl garavimo, o ne dėl izoliacijos trūkumo. Patyręs specialistas tokias vietas atskiria vietoje, todėl verta būti šalia ir klausti.

Pamoka: aiškios ribos rodo trūkstamą izoliaciją, išsiplečiančios juostos sukūrus slėgio skirtumą — oro nuotėkius, o tolygus vėsumas kampuose dažnai yra normalu. Kiekvienai radiniui prašykite termogramos, paprastos nuotraukos ir temperatūrų.

Ataskaita, kaina ir pretenzija statytojui

Po savaitės šeima gavo ataskaitą: data, vidaus ir lauko temperatūros, vėjo sąlygos, naudota įranga, kiekvienos problemos termograma su paprasta nuotrauka, pažymėta vieta plane ir išvados. Būtent toks dokumentas turi vertę, o ne keletas spalvotų nuotraukų telefone.

Kalbant apie kainą, 2025–2026 metais termovizinė privataus namo apžiūra Lietuvoje dažniausiai kainuoja apie 120–300 EUR, sandarumo bandymas — maždaug 200–400 EUR, o abu kartu, užsakyti iš vieno specialisto, dažnai sudaro 300–600 EUR. Kaina priklauso nuo namo dydžio, atstumo ir to, ar reikia pakartotinio matavimo. Palyginti su namo kaina, tai nedidelė suma, ypač įvertinus, kiek kainuotų ardyti jau nudažytas lubas.

Ataskaitą šeima raštu išsiuntė rangovui, nurodydama sutarties punktą ir terminą defektams pašalinti. Juosta prie lango buvo priklijuota iš naujo, vata ties garažu sutvarkyta, prasiskverbimai užsandarinti. Po dviejų savaičių pakartotas sandarumo bandymas parodė gerą rezultatą, ir tik tada buvo montuojamas gipso kartonas. Galutinis bandymas prieš energinio naudingumo sertifikavimą jau nieko netikėto neparodė.

Ataskaitą jie pasiliko ir ateičiai. Lietuvos Civilinis kodeksas statybos darbams nustato garantinius terminus, o paslėptoms konstrukcijoms jie ilgesni. Jei po kelerių metų kampe atsirastų pelėsis, dokumentas su data ir būkle prieš apdailą būtų svarus argumentas. Tikslius terminus ir savo sutarties sąlygas verta aptarti su teisininku.

Šeima įsikraustė vasarį. Pirmąją žiemą šildymo sąskaitos atitiko projekte numatytą lygį, o grindys prie didžiojo lango nebuvo šaltos — dėl tos vienos mėlynos juostos, kurią jie pamatė dar nebaigtame name.

Pamoka: termovizija turi prasmę tik tada, kai defektus dar galima pasiekti. Gavę ataskaitą, pretenziją pateikite raštu, reikalaukite pakartotinio patikrinimo po taisymo ir saugokite visus dokumentus visą garantinį laikotarpį.
Peržiūrėti visus namų projektus