Planuojant namą dažnai tikimasi, kad valstybė primokės už A++ energinio naudingumo klasę. Lietuvoje to nebus: ši klasė yra privalomas minimumas, todėl premijos už ją niekas nemoka. Vis dėlto statytojas pinigų gauti gali. Yra kompensacijos atskiroms sistemoms, parama jaunoms šeimoms ir palankesnės banko sąlygos. Toliau atsakome į dažniausius klausimus: ką 2026 m. gali gauti namo statytojas Lietuvoje ir kaip tai atrodo Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje bei JAV.
Ar Lietuvoje skiriama parama vien už tai, kad naujas namas yra A++ klasės?
Ne, tiesioginės išmokos už privalomą energinę klasę nėra. Reikalavimą nustato statybos techniniai reglamentai, o valstybė nemoka už tai, ką privalo padaryti kiekvienas statytojas. Parama Lietuvoje skiriama konkrečioms priemonėms, pavyzdžiui, saulės elektrinei, arba konkrečioms žmonių grupėms, pavyzdžiui, jaunoms šeimoms regionuose.
Praktinė išvada paprasta: sudarydami biudžetą laikykite, kad visą A++ kainą (storesnę izoliaciją, rekuperaciją, šilumos siurblį, sandarumo bandymą) mokėsite patys. Kompensacijos tėra maloni premija, o ne finansavimo dalis, nuo kurios priklauso statybos.
Kokias APVA kompensacijas gali gauti naujo namo savininkas?
Dažniausiai tai kompensacija už gyventojams skirtą saulės elektrinę, o kai kuriuose kvietimuose ir už elektros energijos kaupiklius. APVA kvietimus skelbia etapais. Jų biudžetas ribotas ir kartais išsenka per kelias savaites. Kompensacija paprastai skaičiuojama pagal įrengtą galią ir turi viršutinę ribą.
Šilumos siurblių kompensacijos pastaraisiais metais buvo skirtos seniems iškastinio kuro katilams keisti esamuose namuose, todėl naujai statomam namui jos paprastai netaikomos. Kiekvieno kvietimo sąlygas tikrinkite APVA svetainėje. Ten nurodoma, ar namas jau turi būti įregistruotas, kokių dokumentų reikia ir per kiek laiko darbus būtina užbaigti.
Ar paraišką reikia pateikti prieš pradedant statybas?
Lietuvoje dažniausiai ne, nes kompensuojama įranga, o ne pats namas, todėl laikas priklauso nuo kvietimo grafiko. Kitose šalyse tvarka griežtesnė. Vokietijoje lengvatinės paskolos reikia prašyti per banką dar prieš pasirašant statybos rangos sutartį. Vėliau pateikta paraiška tiesiog nepriimama. Latvijoje parama šeimoms susieta su būsto paskola, todėl ją reikia derinti kartu su bankos paraiška, o ne po statybų.
Taisyklė tinka visur: jei ketinate pasinaudoti kokia nors parama, išsiaiškinkite jos eiliškumą prieš pirmąją sutartį su rangovu ar banku. Tai daug pigiau nei sužinoti, kad teisę į paramą praradote vienu parašu.
Kaip veikia Vokietijos KfW parama naujiems namams?
Vokietija remia visą namą lengvatinėmis paskolomis, jei jis gerokai lenkia privalomą standartą. Klimatui palankaus naujo namo programa reikalauja maždaug Effizienzhaus 40 lygio, ribotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų per visą pastato gyvavimo ciklą ir šildymo be iškastinio kuro. Šeimoms su vaikais yra atskira programa su pajamų lubomis ir didesne paskolos suma.
Lietuviui iš to svarbi viena pamoka. Vokietijoje apsimoka pakilti aukščiau įstatymo ribos, o Lietuvoje A++ jau yra aukščiausia klasė. Todėl papildomas investicijas, pavyzdžiui, dar storesnę izoliaciją, čia reikia vertinti pagal būsimas sąskaitas už energiją, o ne pagal subsidijas.
Ką naujų namų statytojams siūlo Lenkija?
Lenkija, kaip ir Lietuva, remia atskiras sistemas, tik vienai jų kelia papildomą sąlygą pačiam namui. Programa Mój Prąd keliais etapais kompensavo saulės elektrines ir kaupiklius. Programa Moje Ciepło rėmė šilumos siurblius naujuose vienbučiuose, tačiau namas turėjo būti maždaug dešimtadaliu taupesnis už privalomą minimumą. Šeimoms su vaikais buvo skiriama didesnė išlaidų dalis.
Plačiai žinoma programa Czyste Powietrze skirta esamiems namams, o ne naujai statybai. Lenkijos pavyzdys rodo, kad parama įrangai dažnai priklauso nuo pastato kokybės. Apie tokią sąlygą Lietuvoje verta pagalvoti iš anksto, jei kvietimuose ji atsirastų.
Kuo skiriasi Latvijos Altum parama šeimoms?
Latvijoje remiamos ne technologijos, o šeimos, kurios įsigyja ar stato būstą. Altum garantija sumažina pradinį įnašą, kurio bankas reikalauja iš šeimų su vaikais. Pastaraisiais metais veikė ir programa, kuri statantiems ar perkantiems naują energiškai efektyvų namą padengdavo dalį paskolos. Jos dydis priklausė nuo vaikų skaičiaus.
Reikalavimas energinei klasei ten tapo sąlyga gauti pinigų šeimai, o ne atskira kompensacija už įrangą. Lietuvos sistema panašesnė į latvišką, nei atrodo, nes ir mūsų parama jaunoms šeimoms skiriama per būsto kreditą.
Ar Lietuvoje parama jaunoms šeimoms tinka namo statybai?
Taip, jei statote ne didžiausiuose miestuose ir atitinkate amžiaus bei kitas sąlygas. Valstybės parama jaunoms šeimoms pirmajam būstui padengia dalį būsto kredito, o ji gali būti panaudota ir individualaus namo statybai. Sąlygos, procentai ir netaikomos savivaldybės keičiasi, todėl jas tikrinkite savo savivaldybėje.
Svarbiausia eiliškumas: sprendimą dėl paramos paprastai reikia gauti prieš pasirašant kredito sutartį. Šeimai, kuri svarsto sklypą prie Vilniaus ar Kauno ir sodybą regione, ši parama gali lemti pasirinkimą. Tik įvertinkite ir kasdienių kelionių kainą.
Ar bankai siūlo palankesnes paskolas energiškai efektyviems namams?
Taip, keli Lietuvoje veikiantys bankai siūlo vadinamuosius žaliuosius būsto kreditus su šiek tiek mažesne marža aukštos energinės klasės būstui. Kadangi naujas namas vis tiek turi būti A++ klasės, tokią sąlygą atitinka beveik kiekvienas projektas. Tiesiog verta jos paprašyti ir palyginti pasiūlymus.
Skirtumas nedidelis, palyginti su vokiška lengvatine paskola, tačiau per 25–30 metų mažesnė marža sutaupo nemažai. Statant savo jėgomis bankai dažnai kredituoja etapais ir reikalauja energinio naudingumo sertifikato pabaigoje, todėl dokumentus planuokite nuo pradžių.
Kas liko JAV po federalinių lengvatų pakeitimų?
Gerokai mažiau nei prieš metus. 2025 m. priimti federaliniai pakeitimai nutraukė gyventojų mokesčių kreditą saulės elektrinėms nuo 2026 m. pradžios, o lengvata energiją taupančių naujų namų statytojams baigiasi 2026 m. viduryje. Liko valstijų ir elektros tiekėjų nuolaidos šilumos siurbliams ir saulės elektrinėms, tačiau jų dydis labai skiriasi.
Amerikiečių patirtis naudinga ir mums: parama gali išnykti per vienus metus. Jei jūsų statybų finansavimas priklauso nuo būsimo APVA kvietimo, turėkite planą B.
Kaip namo projektas padeda pasiekti A++ ir sutaupyti?
Kompaktiškas, paprastos formos namas pasiekia A++ ir kitų šalių slenksčius pigiau, nes turi mažiau išorinių sienų ir kampų, pro kuriuos bėga šiluma. Kiekvienas išsikišimas, erkeris ar sudėtingas stogo mazgas reikalauja papildomos izoliacijos ir didina šalčio tiltelių riziką. Dėl to tą pačią klasę tenka pasiekti brangesne įranga.
Gerai tai iliustruoja 90 m² skandinaviško stiliaus namas viename aukšte arba 80 m² projektas, kuriame telpa trys miegamieji. Šeimai, kuriai reikia daugiau vietos, tinka 121 m² modernus stačiakampio plano namas. Per du aukštus suplanuotas 76 m² namas užima mažą pamato ir stogo plotą, o dviejų aukštų 146 m² variantas talpina didesnę šeimą be išsiplėtusio pirmo aukšto. Dviejų vonios kambarių 126 m² projektas rodo, kad patogumas ir kompaktiškumas suderinami. Daugiau idėjų rasite tarp vieno aukšto namų ir dviejų aukštų namų projektų.
Jei planuojate saulės elektrinę, rinkitės dvišlaitį stogą su vienu šlaitu į pietus. Ant jo moduliai sumontuojami paprasčiausiai, o tai sumažina kainą, nuo kurios skaičiuojama kompensacija.
Nuo ko pradėti, jei norite pasinaudoti visa įmanoma parama?
Pradėkite nuo eiliškumo. Pirmiausia savivaldybėje išsiaiškinkite, ar jums priklauso parama jaunoms šeimoms, tada bankuose palyginkite žaliųjų kreditų pasiūlymus. Saulės elektrinę įtraukite į projektą taip, kad ją būtų galima įrengti paskelbus APVA kvietimą. Prieš pasirašydami pirmąją sutartį patikrinkite naujausias sąlygas, nes 2026 m. jos gali būti pasikeitusios.
Palyginimas su kaimynais rodo, kad Lietuvoje didžiausią sumą statytojas sutaupo ne iš subsidijų, o iš paties projekto. Kompaktiškas namas be nereikalingų kvadratinių metrų pasiekia A++ pigiau ir daugelį metų atsiperka per mažesnes sąskaitas.
