Sausio rytas, už lango −18 °C, o šaltoje pastogėje virš miegamųjų beveik tiek pat. Būtent ten dažnai nuguldomi rekuperacijos ortakiai, ir būtent ten jie dažniausiai sukelia bėdų. Ant prastai izoliuoto vamzdžio kaupiasi kondensatas, į lauką nuteka šiluma, už kurią sumokėjote, o miegamajame girdisi oro šnypštimas. A++ klasės name mechaninė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu praktiškai neišvengiama, todėl klausimas ne ar, o kur vesti ortakius.
Vieno aukšto name kelių yra trys: šalta pastogė, nuleistos lubos arba instaliacinis sluoksnis ir plokšti ortakiai grindyse. Žemiau pateikiame septynias planavimo idėjas. Jos padeda pasirinkti tinkamą variantą ir sutrumpinti trasas dar projekto stadijoje, kol pakeitimai nieko nekainuoja.
1. Techninė patalpa plano centre: trumpiausios trasos
Svarbiausias sprendimas daromas dar prieš galvojant apie ortakius: kur stovės rekuperatorius. Kompaktiškame vieno aukšto 116 m² name su trimis miegamaisiais ir dviem vonios kambariais šlapios patalpos sugrupuotos arti viena kitos. Tai ideali vieta nedidelei techninei patalpai. Iš jos ortakiai išsiskiria žvaigžde, ir nė viena trasa netampa ilga. Mažiau metrų ir mažiau alkūnių reiškia mažesnį pasipriešinimą, tylesnį ventiliatorių, mažesnes elektros sąnaudas ir pigesnį montavimą.
Ne mažiau svarbu, kad techninė patalpa būtų prie išorinės sienos. Šviežio oro paėmimo ir išmetamo oro ortakiai yra šalčiausi visoje sistemoje, todėl juos verta išlaikyti kuo trumpesnius, idealiu atveju 1–3 metrų.
2. Šalta pastogė: ortakiai po izoliacija, ne ant jos
Dvišlaitis stogas su šalta pastoge yra pigiausias ir greičiausias kelias, nes lubų aukštis kambariuose lieka nepaliestas. Toks yra tradicinis 114 m² bungalas su dviem miegamaisiais ir garažu. Daugiau panašių sprendimų rasite dvišlaičių stogų namų kolekcijoje.
Esmė yra paprasta: ortakiai turi gulėti kuo arčiau šiltosios pusės ir būti visiškai užkloti perdangos šiltinimu. Lietuviškoje žiemoje ortakis, padėtas ant vatos sluoksnio ir apvyniotas plonu kilimėliu, kas metrą atiduoda šilumą šaltam orui. Iš drėgnų patalpų ištraukiamas šiltas oras gali kondensuotis ortakio viduje. Jei kitaip nepavyksta, naudokite gamyklinius izoliuotus ortakius su storu (bent 50–100 mm) sluoksniu ir sandariai suklijuotomis siūlėmis. Kitas pavojus slypi garo izoliacijos pradūrimuose ties kiekvienu vožtuvu. Juos reikia sandarinti specialiomis movomis, kitaip namo sandarumo bandymas gali nepavykti.
3. Nuleistos lubos koridoriuje, aukštos kambariuose
Gražiausias kompromisas: pagrindinė ortakių magistralė eina koridoriaus lubose, nuleistose 20–30 cm, o kambariai išlaiko pilną aukštį. 126 m² vieno aukšto namo su trimis miegamaisiais planas tam tinka puikiai, nes miegamieji išsidėstę prie bendro koridoriaus. Oras į kambarius patenka per vožtuvus, įrengtus sienos viršuje virš durų.
Visi ortakiai tokiu atveju yra šiltojoje zonoje. Kondensacijos rizikos praktiškai nėra, o papildomos izoliacijos reikia tik prie paties įrenginio. Gipso kartono lubos dar ir slopina triukšmą. Jei iškart po rekuperatoriumi įrengsite duslintuvus, miegamajame sistemos beveik negirdėsite. Kainuoja tik papildomas lubų karkasas ir apdaila koridoriuje, o tai yra keliasdešimt kvadratinių metrų, ne visas namas.
4. Instaliacinis sluoksnis karkasiniame name
Lietuvoje stipriai išvystyta surenkamų medinių namų gamyba, ir čia ortakiams yra natūrali vieta: instaliacinis sluoksnis tarp garo izoliacijos ir gipso kartono. Skandinaviško stiliaus 179 m² namas su trimis miegamaisiais ir dvivietėje garaže yra geras pavyzdys, kur toks sprendimas leidžia apsieiti be nuleistų lubų.
Įprastas 40–50 mm instaliacinis tarpas apvaliems ortakiams per siauras. Todėl lubose jį verta padidinti iki 70–100 mm ir naudoti plokščius arba ovalius ortakius. Didžiausias privalumas yra tas, kad garo izoliacija lieka nepažeista, o tai A++ namui labai svarbu. Tik sutarkite tai su gamintoju iš anksto, dar prieš gamyklinį skydų gaminimą. Vėliau tai jau bus brangus perdarymas.
5. Plokščias stogas: ortakiai grindyse
Kai pastogės nėra, kaip minimalistiniame 199 m² name su plokščiu stogu ir trimis miegamaisiais, ortakiai dažnai keliauja į grindis. Plokšti ortakiai klojami šiltinimo sluoksnyje virš pamatų plokštės, po grindų išlyginamuoju sluoksniu. Daugiau tokios architektūros rasite plokščių stogų namų kolekcijoje.
Šilumos nuostolių ir kondensato čia beveik nėra: ortakiai yra šiltoje zonoje, o šildomos grindys juos dar ir pašildo. Tačiau reikia kruopštaus derinimo su šilumos siurblio grindinio šildymo vamzdžiais. Grindų konstrukcija paprastai storėja keliais centimetrais, ir tai turi būti numatyta dar prieš betonavimą. Grindų grotelės kaupia dulkes, todėl jas geriau statyti prie sienų ar po langais, o ne vaikščiojimo zonoje. Medžiagos kainuoja brangiau nei apvalūs ortakiai, bet nereikia nei nuleistų lubų, nei izoliacijos pastogėje.
6. Garažas kaip buferis, bet ne vieta rekuperatoriui
Name su garažu kyla pagunda rekuperatorių pakabinti nešildomame garaže. To daryti nereikėtų. Įrenginys turi stovėti šiltoje zonoje, kitaip šąla kondensato nutekėjimas, o visi keturi ortakiai tampa „šaltais“. Geresnis sprendimas matyti 189 m² bungale su trimis miegamaisiais ir dvivieče garaže: techninę patalpą verta įrengti namo pusėje, prie sienos su garažu ar prie išorinės sienos šalia jo. Tada trasos į gyvenamąją dalį išlieka trumpos.
Ir dar vienas dalykas: garažo nejunkite prie namo rekuperacijos sistemos. Jam reikia atskiro vėdinimo, kad išmetamosios dujos nepatektų į kambarius.
7. Mažas namas: vienas kamienas virš koridoriaus
Kuo mažesnis namas, tuo paprastesnė sistema. 79 m² namelyje su dviem miegamaisiais ir dviem vonios kambariais užtenka kompaktiško rekuperatoriaus spintoje ar virš skalbimo mašinos ir vieno trumpo kamieno nuleistose koridoriaus lubose. Paprastai pakanka kelių tiekimo ir ištraukimo vožtuvų. Tokio namo vėdinimo sistema kainuoja gerokai mažiau nei 150 m² ir didesniame name. Ten 2025 m. sistema su montavimu dažniausiai atsieidavo apie 5–9 tūkst. EUR, priklausomai nuo įrenginio ir trasų ilgio. Konkrečią kainą tikslinkite pas rangovus.
Ortakiai yra plano dalis, ne pataisa
Geriausia ortakių vieta yra ta, kurią numatėte rinkdamiesi namo projektą. Žvalgydamiesi po vieno aukšto namų projektus, ieškokite kompaktiško plano su vieta techninei patalpai centre ir šlapiomis patalpomis greta. Iš anksto nuspręskite, ar stogas bus su šalta pastoge, ar plokščias. Aptarkite trasas su architektu ir vėdinimo projektuotoju dar prieš statybų leidimą ar deklaraciją. Dabar galiojančius STR reikalavimus energiniam naudingumui ir sandarumui pasitikrinkite pas savo projektuotoją. Tada sausio rytą rekuperatorius tyliai dirbs, o šiluma liks namuose.
