Fasade 250 mm putų polistireno, stoge 400 mm vatos, kieme šilumos siurblys, o po pirmos žiemos svetainės kampe, ties grindimis, atsiranda pilka dėmė. Tai klasikinis šilumos tiltas. Tai vieta, kur betonas, plienas ar armatūra kerta šiltinimo sluoksnį ir šilumą iš namo išveda lauk. A++ name tokie mazgai ne tik kainuoja šildymo eurais. Jie gali sugadinti ir energinio naudingumo skaičiavimą, nes Lietuvoje, pagal STR 2.01.02:2016, linijiniai šilumos tiltai įtraukiami į pastato šilumos nuostolius.
Žemiau pateikiamas patikros sąrašas pagal statybos etapus. Jis tinka mūriniam namui iš akytojo betono ar keraminių blokelių ir karkasiniam namui, nors pastarajame dalį mazgų išsprendžia gamykla.
1. Projekto etapas: mazgai turi būti nubraižyti, ne numanomi
- Mazgų brėžiniai. Paprašykite architekto atskirai nubraižyti pamato ir sienos, sienos ir perdangos, sienos ir stogo, lango montavimo, balkono ir stogelio mazgus. Jei projekte yra tik pjūvis be detalių, mazgai bus sprendžiami statybvietėje „iš akies“.
- Linijinis šilumos perdavimo koeficientas Ψ. Pasiteiraukite, ar pagrindiniams mazgams Ψ vertės apskaičiuotos, ar paimtos iš tipinių sprendinių katalogo. Apskaičiuotos vertės paprastai būna palankesnės.
- Konsolės fasade. Pažymėkite plane visus kyšančius elementus: balkonus, stogelius virš įėjimo, terasų stogus, karnizus.
- Garažo vieta. Patikrinkite, kuri siena ir kuri perdanga skiria šildomas patalpas nuo nešildomo garažo.
Patarimas: kuo paprastesnė namo forma, tuo mažiau mazgų. Kompaktiškas dviejų aukštų namas, pavyzdžiui, 155 m² projektas su trimis miegamaisiais, turi gerokai mažiau kampų ir sujungimų nei išskaidytas tūris su keliais iškyšuliais. Jei renkatės sudėtingesnę architektūrą, mazgų sprendinius įtraukite į projektavimo užduotį nuo pirmos dienos.
2. Pamatas ir sienos jungtis su grindų plokšte
- Cokolio šiltinimas. Ekstruzinis polistirenas ar kita drėgmei atspari izoliacija turi tęstis nuo fasado šiltinimo be pertrūkio žemyn, iki pamato padų arba bent iki įšalo gylio.
- Plokštės kraštas. Jei daromas vadinamasis šiltas pamatas (plokštė ant izoliacijos), patikrinkite, ar plokštės kraštas apgaubtas izoliacija iš šono, ne tik iš apačios.
- Pirma blokelių eilė. Ant juostinio pamato pirmai mūro eilei dažnai naudojami šilumą izoliuojantys blokeliai arba putstiklio, lengvo akytojo betono elementai. Tai sumažina šilumos srautą per sienos pagrindą.
- Tarpaukštinė perdanga. Monolitinė perdanga neturi išlįsti iki fasado paviršiaus. Jos kraštas turi būti apšiltintas, o ne tik uždengtas plonu blokeliu.
- Durų slenksčiai. Lauko durų ir terasos durų slenksčiai yra dažna vieta, kur betonas nenutrūksta. Reikalaukite šilto slenksčio profilio ar izoliacinio pagrindo.
Patarimas: šis mazgas yra ilgiausias šilumos tiltas name. Jis eina per visą perimetrą, todėl net nedidelė Ψ vertės pagerinimo dalis duoda daug. Prieš betonuojant nufotografuokite izoliaciją po plokšte ir ties jos kraštu. Vėliau tai bus vienintelis įrodymas, kas paslėpta po grindimis.
3. Balkonai, stogeliai ir terasos kolonos
- Gelžbetoninis balkonas. Konsolinė plokštė, išleista iš perdangos per sieną, yra vienas didžiausių taškinių nuostolių šaltinių. Sprendimas: terminio atskyrimo elementas, t. y. izoliacinis intarpas su nerūdijančio plieno armatūra, kuris perduoda apkrovas, bet nutraukia šilumos kelią.
- Savarankiška konstrukcija. Alternatyva: balkonas ant atskirų kolonų ar lengvų gembių, prie namo pritvirtintas tik keliais izoliuotais tvirtinimo taškais.
- Stogelis virš įėjimo. Plieninės sijos, įleistos į sieną, privalo turėti izoliacines tarpines arba būti tvirtinamos per specialius terminio atskyrimo laikiklius.
- Terasos kolonos. Plieninė ar betoninė kolona, stovinti ant pamato, kuris sujungtas su šildomo namo plokšte, išveda šilumą žemyn. Atskirkite kolonos pamatą nuo namo plokštės arba įrenkite izoliacinį intarpą po kolonos pagrindu.
- Tvirtinimo elementai. Markizės, turėklai, dviračių laikikliai fasade turi būti tvirtinami per termoizoliacinius tvirtinimo blokus, ne tiesiai per šiltinimą į mūrą.
Patarimas: terminio atskyrimo elementai kainuoja daugiau nei paprasta armatūra. 2025 m. kaina, priklausomai nuo apkrovos ir ilgio, svyravo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų už metrą. Kartais pigiau balkoną pakeisti nuo namo atskirta terasa ant kolonų. Tokie dideli stiklinti tūriai su balkonais kaip 303 m² dviejų aukštų modernus namas ar 183 m² trijų lygių šiuolaikinis projektas yra gražūs, bet konsoles juose verta aptarti su konstruktoriumi dar eskizo metu.
4. Siena su prijungtu garažu
- Riba tarp šilta ir šalta. Siena tarp namo ir nešildomo garažo yra išorinė siena. Ją šiltinkite iš garažo pusės taip pat rimtai kaip fasadą.
- Grindų plokštė. Garažo plokštė neturi būti vientisa su namo plokšte. Tarp jų reikia vertikalios izoliacijos juostos ir atskiros pamato juostos.
- Perdanga virš garažo. Jei virš garažo įrengtas miegamasis ar darbo kambarys, perdanga šiltinama iš apačios, kaip grindys virš lauko.
- Durys į garažą. Reikia apšiltintų, sandarių durų su slenksčio sandarinimu. Jų šilumos perdavimo koeficientas įtraukiamas į skaičiavimą.
- Vamzdynai. Šildymo ir vandentiekio vamzdžiai, einantys per garažą, turi būti izoliuoti arba nukreipti kitur.
Patarimas: mažiausiai rūpesčių kelia garažas, kurį su namu jungia tik trumpa siena ar stogelis. Plačiau pažiūrėkite namų su garažu pasirinkimą. Pavyzdžiui, 146 m² namas su dvivietį garažu leidžia įvertinti, kiek sienos ilgio tenka šildomos ir nešildomos dalies ribai. Projektuose, kur garažas įleistas po gyvenamaisiais kambariais, kaip 218 m² dviejų aukštų tradicinis namas, didžiausias dėmesys tenka perdangai.
5. Statybvietė ir energinio naudingumo sertifikavimas
- Termovizija. Šildymo sezono metu, kai lauke bent keliais laipsniais šalčiau, termovizoriumi patikrinkite pamato kraštą, balkonų jungtis ir garažo sieną. Geriausia tai daryti prieš vidaus apdailą.
- Sandarumo bandymas. A++ klasės namui jis privalomas. Bandymo metu dažnai išryškėja tos pačios vietos: perdangų kraštai, langų montavimo siūlės, vamzdžių pravėrimai.
- Dokumentai sertifikavimo ekspertui. Pateikite mazgų brėžinius, Ψ skaičiavimus ar techninius gaminių duomenis ir nuotraukas iš statybvietės. Jei įrodymų nėra, ekspertas paprastai taiko tipines, dažniausiai nepalankias vertes.
- Atsarga skaičiavime. Prieš statybos užbaigimą paprašykite preliminaraus skaičiavimo, kad būtų laiko kažką pataisyti.
Patarimas: kaip tiksliai šilumos tiltai vertinami ir kokios ribos taikomos A++ klasei, priklauso nuo galiojančios STR redakcijos. Ją pasitikslinkite su savo architektu ir atestuotu sertifikavimo ekspertu. Svarbiausia: ekspertas gali įvertinti tik tai, kas užfiksuota. Nefotografuotas mazgas skaičiavime dažniausiai virsta blogiausiu scenarijumi.
Dažniausios klaidos
- Fasadas apšiltinamas iki žemės paviršiaus, o cokolis ir plokštės kraštas paliekami be izoliacijos.
- Balkono plokštė išleidžiama tiesiog iš perdangos, „nes taip pigiau“.
- Garažo ir namo plokštės išbetonuojamos kartu, be jokio atskyrimo.
- Stogelio sijos ir terasos kolonos tvirtinamos be izoliacinių tarpinių.
- Mazgai nefotografuojami ir nedokumentuojami, todėl sertifikavimo metu skaičiuojama pagal nepalankias tipines vertes.
- Dėmesys skiriamas tik šiltinimo storiui, o ne jo vientisumui. Didesnio namo, tokio kaip 229 m² namas su keturiais miegamaisiais, mazgų ilgis siekia šimtus metrų, todėl kiekvienas jų turi reikšmės.
Renkantis projektą verta pažiūrėti ir dviejų aukštų namus paprastu tūriu: kuo mažiau iškyšų, tuo lengviau pasiekti A++ be brangių sprendimų.
