Pirmoji naktis naujame name. Šildymas dirba be priekaištų, langai sandarūs, lauke tylu. Vis dėlto palubėje kažkas tyliai ūžia, o iš vaikų kambario per ventiliacijos angą girdisi, kaip kažkas verčia knygos puslapius. Tokių skundų iš A++ klasės namų savininkų girdime nemažai, ir dažniausiai jų priežastis yra ne pats rekuperatorius, o sprendimai, priimti dar prieš sumontuojant ortakius. Toliau aptariame dažniausius mitus ir tai, kas iš tikrųjų lemia, ar vėdinimo sistema bus girdima.
Mitas Nr. 1: brangus rekuperatorius savaime bus tylus
Fact: gamintojo kataloge nurodytas garso lygis išmatuotas konkrečiomis sąlygomis, dažniausiai prie tam tikro oro kiekio ir slėgio. Jūsų namuose įrenginį „matys“ ortakių tinklas: jo ilgis, posūkiai, skersmenys ir slopintuvai. Tas pats modelis viename name bus beveik negirdimas, o kitame zvimbs, nes ventiliatoriai turės įveikti per didelį pasipriešinimą ir suksis greičiau. Tylumą lemia visa sistema, o ne vien dėžė techninėje patalpoje. Įrenginį verta rinktis su atsarga, kad įprastu režimu jis dirbtų maždaug pusės ar dviejų trečdalių savo galios, o ne arti ribos.
Mitas Nr. 2: siauresni ortakiai tiks, tiesiog pasuksime greitį didesnį
Fact: tai pagrindinė triukšmo priežastis. Kuo siauresnis ortakis, tuo greičiau jame turi judėti oras, kad būtų tiekiamas reikiamas kiekis, o greitis didina ir šnaresį, ir slėgio nuostolius. Projektuotojai dažniausiai laikosi orientyro, kad magistraliniuose ortakiuose oras judėtų ne greičiau kaip apie 3 m/s, o atšakose į miegamuosius apie 2 m/s ar lėčiau. Dažnai naudojamas 75 mm lankstus ortakis tyliai praleidžia maždaug 20 m³/h oro, todėl miegamajam, kuriam reikia 25–30 m³/h, paprastai tiesiamos dvi tokios atšakos, o ne viena. Sutaupius porą šimtų eurų ortakiams, vėliau tenka rinktis tarp tvankaus oro ir ūžesio.
Mitas Nr. 3: šiek tiek ūžesio yra normalu, priprasite
Fact: Lietuvos higienos norma nustato leidžiamą triukšmą gyvenamosiose patalpose, ir griežčiausios ribos galioja naktį. Tikslias ribas ir matavimo tvarką verta pasitikrinti su projektuotoju arba visuomenės sveikatos specialistais, nes jos gali keistis. Praktikoje patyrę vėdinimo projektuotojai miegamiesiems sau kelia dar griežtesnį tikslą: 25–30 dB(A) nuo vėdinimo sistemos, matuojant kambario viduryje. Toks lygis sandariame, gerai apšiltintame name, kur lauko garsų beveik nėra, tikrai nebus girdimas. Jei ūžesys girdisi tyliu naktiniu režimu, tai sistemos klaida, o ne norma.
Mitas Nr. 4: užtenka vieno slopintuvo prie rekuperatoriaus
Fact: rekuperatorius turi keturias jungtis: tiekiamo ir ištraukiamo oro į patalpas bei lauko ir išmetamo oro. Ventiliatoriaus garsas sklinda visomis kryptimis, todėl triukšmo slopintuvai paprastai statomi bent ant tiekiamo ir ištraukiamo oro ortakių, kuo arčiau įrenginio. Ilgesni slopintuvai (apie 1 m) slopina geriau nei trumpi, ypač žemus dažnius. Jei rekuperatorius stovi arti terasos ar kaimyno sklypo ribos, pravartu slopintuvą įrengti ir lauko pusėje. Vienas slopintuvas kainuoja nuo kelių dešimčių iki šimto eurų, todėl tai pigiausia triukšmo mažinimo priemonė, kurią po apdailos įrengti tampa labai sunku.
Mitas Nr. 5: girdimumas tarp kambarių yra sienų, o ne vėdinimo bėda
Fact: net ir storos mūrinės sienos iš keramikinių blokų ar akytojo betono nepadės, jei du miegamieji sujungti tuo pačiu ortakiu. Šakotoje sistemoje, kur iš vieno magistralinio ortakio išsišakoja atšakos į kelias patalpas, ortakis veikia kaip kalbėjimo vamzdis. Yra du sprendimai. Pirmas yra kolektorinė (radialinė) sistema, kai kiekviena patalpa gauna atskirą ortakį tiesiai nuo paskirstymo dėžės, kuri pati veikia ir kaip slopintuvas. Antras yra garso perdavimo slopintuvai atšakose prie kiekvieno miegamojo. Tai ypač aktualu vieno aukšto namuose, kur miegamieji dažnai išdėstyti vienoje eilėje greta. Pavyzdžiui, šiame vieno aukšto name su keturiais miegamaisiais visi miegamieji sujungti vienu koridoriumi, todėl atskiri ortakiai į kiekvieną kambarį čia būtų išmintingas pasirinkimas. Panašiai ir kompaktiškame 164 m² projekte, kur keturi kambariai sutalpinti vienoje plokštumoje.
Daugiau tokių išplanavimų rasite vieno aukšto namų kolekcijoje: ilgi koridoriai juose leidžia patogiai paslėpti kolektorių ir ortakius pakabinamose lubose.
Mitas Nr. 6: rekuperatorių galima pakabinti bet kur, kur liko vietos
Fact: įrenginio vieta lemia beveik tiek pat, kiek ortakiai. Geriausia jį statyti techninėje ar skalbimo patalpoje, kuri nesiriboja su miegamuoju, ant masyvios sienos ar grindų, per vibroizoliacines atramas ir su lanksčiomis jungtimis prie ortakių, kad vibracija neplistų konstrukcijomis. Medinio karkaso namuose, kurie Lietuvoje labai populiarūs, tai ypač svarbu: lengva pertvara perduoda garsą kaip būgnas. Nešildoma pastogė yra prastas sprendimas mūsų klimatui: žiemą, kai lauke kelių laipsnių šaltis, tektų apšiltinti ir įrenginį, ir ortakius, o kondensatui reikėtų apsaugos nuo užšalimo. Nepamirškite ir kondensato nuvedimo su sifonu: be vandens užtvaro jis gali gurgėti. Erdviame 199 m² modernaus stiliaus name viename aukšte lengva numatyti atskirą techninę patalpą prie garažo, toli nuo miegamųjų. Mažesniame, pavyzdžiui 145 m² skandinaviško stiliaus projekte, įrenginiui tinka vieta ūkinėje zonoje, kad jo neskirtų nuo poilsio patalpų tik viena plona pertvara.
Mitas Nr. 7: švilpia difuzorius, tad tereikia jį pakeisti
Fact: anemostatas ar difuzorius švilpia tada, kai pro jį oras eina per greitai arba kai jis per daug pridarytas sistemai balansuoti. Naujas, gražesnis difuzorius problemos neišspręs, jei į kambarį vis tiek tiekiama per daug oro per per mažą angą. Tinkamai suderintoje sistemoje oro greitis ties galine anga būna maždaug 1–1,5 m/s, o oro kiekiai sureguliuojami matuojant, o ne „iš akies“. Todėl paleidus sistemą būtina jos subalansavimo ataskaita su išmatuotais oro kiekiais kiekvienoje patalpoje.
Mitas Nr. 8: mansarda ar keli aukštai neturi įtakos
Fact: namuose su mansarda ar keliais lygiais ortakiai būna ilgesni, juose daugiau posūkių ir vertikalių šachtų, todėl pasipriešinimas ir triukšmo rizika didesni. Šachtą reikia numatyti dar projektavimo pradžioje, kad nereikėtų ortakių spausti į per siaurą tarpą tarp gegnių. Dviejų aukštų 209 m² namas rąstinio stiliaus turi miegamuosius viršuje, todėl įrenginį verta statyti apačioje, o į viršų tiesti trumpą, tiesią šachtą. Trijų lygių projektuose, tokiuose kaip šiuolaikinis 233 m² namas su trimis vonios kambariais ar kompaktiškesnis 177 m² high-tech namas, dažnai racionalu rekuperatorių statyti viduriniame lygyje, kad ortakiai į abi puses būtų panašaus ilgio.
Jei svarstote šlaitinio stogo variantą, peržiūrėkite namų su mansarda kolekciją ir iškart pažymėkite, kur galėtų eiti vertikali vėdinimo šachta.
Ko paklausti vėdinimo projektuotojo, kol ortakiai dar nesumontuoti
A++ name rekuperacija būtina, o jos tylumas priklauso nuo kelių sprendimų, kuriuos lengva priimti popieriuje ir labai brangu taisyti po apdailos. Prieš montavimą paprašykite atsakymų į šiuos klausimus:
- Koks projektinis oro kiekis kiekvienam miegamajam ir kiek atšakų bei kokio skersmens ortakių jam numatyta?
- Koks oro greitis magistraliniuose ortakiuose, atšakose ir ties difuzoriais?
- Kokiu galios procentu rekuperatorius dirbs įprastu ir naktiniu režimu?
- Kiek slopintuvų numatyta, kur jie bus ir kokio ilgio?
- Ar sistema kolektorinė, o jei ne, kaip išspręstas garso perdavimas tarp miegamųjų?
- Kur stovės įrenginys, ant ko jis bus tvirtinamas ir kaip įrengtas kondensato nuvedimas?
- Ar po paleidimo gausite subalansavimo ataskaitą su išmatuotais oro kiekiais?
2025 metais visa rekuperacinė vėdinimo sistema 150–200 m² namui paprastai kainavo kelis tūkstančius, o sudėtingesniuose projektuose ir apie dešimt tūkstančių eurų, todėl slopintuvai ir platesni ortakiai sudaro tik nedidelę biudžeto dalį. Kainas ir reikalavimus pasitikslinkite su savo projektuotoju, nes jie keičiasi. Svarbiausia tai, kad tylus rekuperatorius suplanuojamas kartu su namo planu, o ne pritaikomas jau pastatytoms sienoms.
