Dažniausia klaida skaičiuojant namo kainą – padauginti kvadratinius metrus iš vienos „kainos už m²“ ir manyti, kad aukštų skaičius nieko nekeičia. Vieno aukšto 150 m² namas ir tokio pat ploto dviejų aukštų namas sunaudoja skirtingą kiekį betono, stogo dangos, sienų blokų, vamzdžių ir darbo valandų. Ginčą apie gyvenimo būdą – laiptai ar jų nebuvimas, vaizdas pro antro aukšto langą ar terasa prie kiekvieno kambario – palikime nuošalyje ir paskaičiuokime pinigus eilutė po eilutės.
Kad palyginimas būtų sąžiningas, imkime du paprastus stačiakampius namus su dvišlaičiu stogu. Vieno aukšto variantui reikia maždaug 170 m² užstatymo ploto (pavyzdžiui, 15 × 11,3 m), dviejų aukštų – apie 90 m² kiekviename aukšte (9,5 × 9,5 m). Bendrasis plotas didesnis už naudingąjį dėl sienų: A++ klasės namo išorės siena kartu su apšiltinimu dažnai būna 40–50 cm storio. Visi toliau pateikti skaičiai – orientaciniai 2025–2026 m. intervalai, kurie priklauso nuo regiono, rangovo ir pasirinktų sprendinių.
1. Pamatai: perpus mažesnis plotas, bet ne perpus mažesnė kaina
Naujuose namuose vis dažniau liejama šiltinta pamatų plokštė, nes ji lengviau išsprendžia šiltnamio efektą nuo grunto ir šalčio tiltelius. 2025 m. tokia plokštė su paruošimu, apšiltinimu ir armavimu dažnai kainavo apie 100–160 € už m². Vieno aukšto namui tai reiškia maždaug 17 000–27 000 €, dviejų aukštų – apie 9 000–14 500 €.
Tačiau dviejų aukštų namas sveria daugiau, todėl ant molingo ar silpnesnio grunto plokštė gali būti storesnė arba reikės juostinių pamatų su didesne armatūra. Todėl prieš lyginant verta užsakyti geologinius tyrinėjimus: realus sutaupymas dažniausiai yra keli tūkstančiai eurų, o ne visas skirtumas pagal plotą.
2. Stogas: didžiausias vieno aukšto namo minusas
Esant 30–35° nuolydžiui ir įprastoms karnizų iškyšoms, mūsų vieno aukšto namo stogo paviršius siekia apie 210–220 m², dviejų aukštų – tik 110–120 m². Stogas su konstrukcija, danga, skardinimu ir lietvamzdžiais 2025 m. dažnai kainavo apie 90–160 € už m², o prie to dar pridėkite perdangos virš paskutinio aukšto apšiltinimą – 170 m² prieš 90 m².
Būtent stogas ir pamatai sudaro pagrindinį dviejų aukštų namo pranašumą. Paprastas stačiakampis vieno aukšto namas, pavyzdžiui, 143 m² vieno aukšto namas su trimis miegamaisiais ir dviem vonios kambariais, šią eilutę sumažina, nes neturi sudėtingų slėnių ir priestatų. Kiekvienas papildomas stogo lūžis vieno aukšto name kainuoja brangiau nei dviejų aukštų, nes stogas čia tiesiog didesnis.
3. Išorės sienos: čia laimi vieno aukšto namas
Vieno aukšto namo perimetras apie 53 m, o sienos aukštis apie 2,8–3 m, todėl išorės sienų plotas siekia maždaug 150 m². Dviejų aukštų namo perimetras tik 38 m, tačiau sienos aukštis apie 6 m – gaunasi apie 220–230 m². Tai beveik pusė daugiau akytojo betono ar keraminių blokų, termoizoliacijos, tinko arba fasado apdailos.
Apšiltinta ir apdailinta siena kainuoja nemažai, todėl šis skirtumas gali „suvalgyti“ didelę dalį to, ką sutaupėte ant pamatų ir stogo. Langų kiekis abiem atvejais panašus, tačiau antro aukšto langų montavimas ir fasado darbai aukštyje vyksta lėčiau.
4. Tarpaukštinė perdanga: išlaida, kurios vieno aukšto namas neturi
Vieno aukšto namui pakanka lengvos perdangos iš medinių sijų ar santvarų. Dviejų aukštų namui reikia laikančios perdangos, kuri atlaikytų apkrovas ir izoliuotų garsą: monolitinės gelžbetoninės, kanalinių plokščių arba medinės su akustiniu sluoksniu. Apie 90 m² perdanga su betonu, armatūra ir kranu dažnai atsieina maždaug 8 000–15 000 €.
Tai dar ne viskas: antrame aukšte reikia grindų pagrindo, garso izoliacijos ir, jei pasirenkate grindinį šildymą, dar vieno kolektoriaus su kontūrais. Mediniuose surenkamuose namuose perdanga lengvesnė ir pigesnė, bet reikia atidžiau spręsti žingsnių garso klausimą.
5. Laiptai ir prarastas plotas
Patys laiptai su turėklais ir montavimu dažniausiai kainuoja nuo 3 000 iki 10 000 €, priklausomai nuo medžiagos ir konstrukcijos. Tačiau didesnė išlaida slypi kitur: laiptinė užima apie 5–8 m² kiekviename aukšte. Tai plotas, už kurį sumokate kaip už gyvenamąjį, bet jame negyvenate.
Todėl, norint gauti tokį pat naudingą plotą, dviejų aukštų namas turi būti 10–15 m² didesnis. Gerai suplanuotame name, kaip 146 m² dviejų aukštų skandinaviško stiliaus namas su trimis miegamaisiais ir dvivietėmis garažo vietomis, laiptai įkomponuoti kompaktiškai ir šis praradimas sumažintas.
6. Pastoliai, kranas ir darbo greitis
Vieno aukšto namą dažnai galima statyti nuo nedidelių pastolių ar net kopėčių, o dviejų aukštų namui pastoliai reikalingi visą mūro, stogo ir fasado laikotarpį – tai nuoma už kelis mėnesius, montavimas ir išmontavimas. Kranas reikalingas perdangai ir stogo konstrukcijoms kelti.
Surenkamų medinių namų gamyba – stipri Lietuvos pramonė, ir čia skirtumas mažesnis: sienų skydai atvežami ir sumontuojami per kelias dienas, kranas reikalingas abiem atvejais. Tačiau dviejų aukštų namui jo prireiks ilgiau, o aukštuminiai darbai visada lėtesni ir brangesni.
7. Inžinerinės trasos: trumpesnės, kai einama vertikaliai
Ilgame vieno aukšto name vandentiekio, nuotekų ir rekuperacijos ortakių trasos ištemptos per visą namo ilgį. Jei rekuperatorius ir ortakiai įrengiami šaltoje palėpėje, juos reikia papildomai apšiltinti, kitaip bus kondensatas ir šilumos nuostoliai.
Dviejų aukštų name vonios kambarius galima išdėstyti vieną virš kito, o šilumos siurblį, katilinę ir rekuperatorių pastatyti netoli centrinio stovo. Taip trasos sutrumpėja, o projektas, pavyzdžiui, 153 m² dviejų aukštų šiuolaikinis namas su dvivietės garažo vietomis, leidžia viską sutelkti vertikaliai. Tiesa, šildymas ir vėdinimas reikalingi dviem aukštams, todėl skirtumas paprastai matuojamas šimtais ar keliais tūkstančiais eurų, ne dešimtimis tūkstančių.
8. Sklypas: dažnai svarbesnis už visas statybos eilutes
Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose sklypai brangūs ir dažnai siauri. Vieno aukšto namui su garažu reikia gerokai daugiau užstatymo ploto, o detalusis ar bendrasis planas gali riboti užstatymo tankį ir aukštingumą, nustatyti atstumus iki kaimyninių sklypų ribų. Kartais 170 m² pėdsakas į mažą sklypą tiesiog netelpa, ir tada klausimas išsprendžiamas savaime. Konkrečius reikalavimus savo sklypui pasitikrinkite savivaldybėje arba su architektu.
Kai sklypas didelis – kaime, sodyboje ar už miesto ribos – situacija priešinga. Ilgas vieno aukšto namas, pavyzdžiui, 154 m² vieno aukšto namas su trimis miegamaisiais ir dvivietės garažo vietomis, telpa be problemų, o didesnis užstatymas reiškia tik šiek tiek daugiau žemės darbų, nuogrindos ir pėsčiųjų takų. Daugiau tokių sprendimų rasite rinkinyje Vieno aukšto namai.
9. Kompaktiškumas ir A++ skaičiavimas
Pastato energinio naudingumo skaičiavimas rodo, kiek šilumos išeina per visas atitvaras. Mūsų pavyzdyje vieno aukšto namo atitvarų plotas (grindys, perdanga ir sienos) – apie 490 m², dviejų aukštų – apie 410 m², maždaug šešiolika procentų mažiau. Mažiau atitvarų reiškia, kad A++ klasę pasiekti lengviau: galima rinktis plonesnį apšiltinimą, mažesnės galios šilumos siurblį, mažiau šalčio tiltelių sujungimuose.
Kita vertus, A++ reikalauja ir atsinaujinančios energijos dalies bei sandarumo bandymo, o didelis vieno aukšto namo stogas puikiai tinka saulės elektrinei. Moderniame vieno aukšto name, pavyzdžiui, 165 m² minimalistinis namas su dvivietės garažo vietomis, paprasta forma ir be išsikišimų padeda kompensuoti mažesnį kompaktiškumą. Kaip tiksliai jūsų projektas atitinka reikalavimus, parodys tik energinio naudingumo skaičiavimas, kurį atlieka projektuotojas.
Taigi kada dviejų aukštų namas pigesnis?
Dviejų aukštų namas Lietuvoje dažniausiai kainuoja mažiau, kai sklypas brangus arba siauras, statoma iš akytojo betono ar keraminių blokų ant brangių pamatų, o A++ klasę norima pasiekti be per storų apšiltinimo sluoksnių. Tada sutaupymas ant pamatų, stogo ir atitvarų viršija perdangos, laiptų ir pastolių išlaidas. Tokių projektų rasite rinkinyje Dviejų aukštų namai.
Vieno aukšto namas kainuoja tiek pat arba mažiau, kai sklypas didelis ir pigus, namas yra paprastas stačiakampis be sudėtingo stogo, o statomas surenkamas medinis karkasas. Mūsų pavyzdyje 150 m² namų karkaso kainos skirtumas dažnai telpa į kelių procentų ribas, todėl sprendimą labiau nulemia sklypas ir forma, o ne pats aukštų skaičius. Jei abu variantai atrodo per brangūs, verta pažvelgti į tarpinį variantą – namus su mansarda. Ir svarbiausia: pateikite tą patį projektą dviem ar trims rangovams, kad lygintumėte konkrečius skaičius, o ne bendras kainas už kvadratinį metrą.
