Ar žinote, kokios energinės klasės bus jūsų namas, kai dar neturite nei sklypo plano, nei rangovo? Teoriškai taip: Lietuvoje naujas gyvenamasis namas turi pasiekti A++ klasę, o pirmą kartą ji apskaičiuojama ne statybvietėje, o kompiuteryje, rengiant techninį projektą. Šis skaičiavimas nulemia sienų storį, langų tipą, šildymo ir vėdinimo sprendimus, taigi ir didelę statybos sąmatos dalį. Toliau žingsnis po žingsnio aprašyta, kaip tai vyksta ir ką galite padaryti jau rinkdamiesi namo projektą.
1 žingsnis: suprasti, ką reiškia A++ ir kas jį skaičiuoja
Energinio naudingumo projektavimą ir sertifikavimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas (STR). Projekte skaičiuojamas pastato šilumos poreikis, suvartojama neatsinaujinanti pirminė energija, atsinaujinančių išteklių dalis ir kiti rodikliai. A++ klasei visi jie turi atitikti griežčiausius reikalavimus vienu metu. Vien storos izoliacijos nepakanka, jei namas šildomas netinkamu šaltiniu, o geras šilumos siurblys neišgelbės nesandaraus namo.
Skaičiavimą atlieka projektuotojas, rengiantis techninį projektą. Pastačius namą, atestuotas ekspertas išduoda energinio naudingumo sertifikatą pagal faktinius duomenis ir sandarumo bandymo rezultatą. Trukmė: susipažinti su principais pakanka vieno ar dviejų susitikimų su architektu. Konkrečius ribinius dydžius visada pasitikrinkite galiojančioje STR redakcijoje arba paklauskite projektuotojo, nes reglamentai keičiami.
2 žingsnis: įvertinti namo formą ir kompaktiškumą
Dar prieš skaičiuojant, daug ką lemia namo geometrija. Kuo mažesnis išorinių atitvarų plotas, tenkantis vienam šildomo ploto kvadratiniam metrui, tuo lengviau pasiekti A++. Paprastas stačiakampis plane su dvišlaičiu stogu yra palankiausias variantas. Daug kampų, erkerių, išsikišimų ir stogo lūžių reiškia daugiau šilumos nuostolių ir daugiau šiluminių tiltelių.
Pavyzdžiui, 127 m² šiuolaikinis vieno aukšto namas su paprastu tūriu ir 129 m² skandinaviško stiliaus projektas su trimis miegamaisiais turi kompaktišką formą, kurią energetikos skaičiavimas „mėgsta“. Dar mažesnis 79 m² namas dviem miegamiesiems tinka sodybai ar jaunai šeimai, o mažame name kiekvienas kvadratinis metras sienos jaučiasi labiau, todėl atitvaros čia ypač svarbios.
Vieno aukšto namas užima daugiau pamatų ir stogo ploto, dviejų aukštų namas paprastai kompaktiškesnis. Abu variantai gali pasiekti A++, tačiau sąnaudos pasiskirsto skirtingai. Palyginkite vieno aukšto namų projektus su dviejų aukštų namais, kai renkatės pagal sklypą ir biudžetą. Trukmė: šis vertinimas daromas renkantis projektą, papildomų išlaidų nėra.
3 žingsnis: nustatyti atitvarų U vertes ir medžiagas
Šilumos perdavimo koeficientas U parodo, kiek šilumos praleidžia siena, stogas, grindys ar langas. A++ namuose 2026 m. projektuotojai dažniausiai siekia maždaug tokių verčių: sienoms apie 0,10–0,12 W/(m²·K), stogui ar perdangai apie 0,08–0,10, grindims ant grunto apie 0,10–0,12, langams apie 0,7–0,8 W/(m²·K). Tai orientyrai, ne reglamento ribos. Tikslias reikalingas vertes nustato skaičiavimas konkrečiam namui.
- Akytasis betonas dažniausiai šiltinamas 15–25 cm akmens vata arba putų polistirenu.
- Keraminiai blokeliai: storesni šiltinami blokeliai mažina papildomos izoliacijos poreikį, tačiau be šiltinimo A++ klasei paprastai neužtenka.
- Karkasiniai ir surenkami mediniai namai izoliaciją turi karkaso viduje, todėl pasiekia mažas U vertes esant plonesnei sienai ir didesniam naudingam plotui.
Didelius stiklo plotus taip pat reikia įvertinti. Jei patinka modernus minimalistinis namas, pavyzdžiui, 199 m² projektas su dvivietis garažu ir trimis miegamaisiais, paprašykite projektuotojo įvertinti langų plotą ir orientaciją pagal pasaulio šalis. Didelis stiklas į pietus gali duoti saulės šilumos, o į šiaurę jis daugiausiai praranda šilumą. Kaina: sienų ir stogo izoliacijos skirtumas tarp „vos pakankamo“ ir patogesnio varianto dažnai siekia kelis tūkstančius eurų.
4 žingsnis: išspręsti šiluminius tiltelius
Šiluminis tiltelis yra vieta, kur šiluma išeina pro izoliaciją. Tokios vietos yra pamatų ir sienos sandūra, balkono plokštė, langų montavimo mazgas, stogo ir sienos jungtis, perdangos atrama. A++ projekte šių vietų nuostoliai skaičiuojami arba vertinami pagal reglamente numatytą tvarką. Kuo jų mažiau ir kuo jie geriau išspręsti, tuo mažiau reikia kompensuoti storesne izoliacija.
Ypač atidžiai reikia sutvarkyti šildomo namo ir nešildomo garažo sienų ir perdangų sandūras. Name su priglaustu dviviečiu garažu, kaip 171 m² vieno aukšto namas, ši riba yra ilga ir ją reikia apšiltinti kaip išorinę sieną. Paprašykite, kad techniniame projekte būtų pateikti pagrindinių mazgų brėžiniai, o ne tik bendros pjūviai. Tik tokius sprendimus statybininkai galės tiksliai pakartoti statybvietėje.
5 žingsnis: suplanuoti sandarumą
A++ namui privalomas sandarumo bandymas, o projekte įrašyta sandarumo vertė turi būti pasiekta realiai. Šiai klasei paprastai reikalaujamas labai mažas oro apykaitos rodiklis esant 50 Pa slėgio skirtumui, maždaug 0,6 karto per valandą. Tikslią ribą patikrinkite su projektuotoju. Sandarumas suplanuojamas projekte: kur bus garo izoliacinė plėvelė ar tinkas, kaip sandarinami langai, kaip pro atitvarą eina vamzdžiai, kabeliai ir kaminas.
Kaina ir laikas: sandarumo bandymas 2026 m. vienbučiui namui dažniausiai kainuoja apie 150–400 EUR. Verta užsakyti tarpinį testą, kol vidaus apdaila dar neuždengė plėvelės, nes tada nesandarias vietas dar galima pataisyti nebrangiai.
6 žingsnis: suprojektuoti vėdinimą su rekuperacija
Sandariame name natūralios ventiliacijos nepakanka, todėl beveik visi A++ namai turi mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu. Skaičiavime svarbūs rekuperatoriaus šilumos grąžinimo efektyvumas ir ventiliatorių elektros sąnaudos. Dažniausiai rinkitės įrenginius, kurių efektyvumas siekia apie 80 % ir daugiau. Projekte reikia numatyti vietą įrenginiui ir ortakių trasas. Name su mansarda ortakiai dažnai vedami palėpėje, o vieno aukšto name galima naudoti pakabinamas lubas.
Kaina: 2026 m. rekuperacinė sistema 120–180 m² namui su montavimu paprastai kainuoja apie 4 000–8 000 EUR, priklausomai nuo įrenginio ir ortakių ilgio.
7 žingsnis: pasirinkti šilumos siurblį ir atsinaujinančią energiją
Šildymo sprendimas labai stipriai veikia pirminės energijos rodiklį. Lietuvoje A++ namuose dažniausiai naudojamas šilumos siurblys oras–vanduo su grindiniu šildymu. Gruntinis šilumos siurblys efektyvesnis, bet brangesnis. A++ klasei reikalaujama, kad didelė dalis energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių. Šilumos siurblys čia padeda, o trūkstamą dalį dažnai papildo saulės elektrinė ant stogo.
Planuodami saulės elektrinę, atsižvelkite į stogo formą. Didelis vientisas pietinis šlaitas ir kuo mažiau stoglangių bei kaminų palengvina modulių išdėstymą. Orientacinės 2026 m. kainos: šilumos siurblys oras–vanduo su montavimu apie 7 000–12 000 EUR, 4–6 kW saulės elektrinė apie 4 000–7 000 EUR. Paramos programos ir jų sąlygos keičiasi, todėl jas pasitikrinkite prieš planuodami biudžetą.
8 žingsnis: patikrinti skaičiavimą prieš teikiant dokumentus
Katalogo projektas yra gera pradžia, tačiau Lietuvoje jį turi pritaikyti vietinis projektuotojas: pagal sklypą, vietos reglamentus ir STR. Priklausomai nuo pastato grupės, statybai reikės statybą leidžiančio dokumento arba deklaracijos. Kokio dokumento reikės jūsų atveju, pasitikslinkite savivaldybėje. Prieš teikdami projektą, paprašykite projektuotojo atsakyti į šiuos klausimus:
- Kokios projekte užrašytos U vertės kiekvienai atitvarai ir kiek liko atsargos iki A++ ribų?
- Kaip įvertinti šiluminiai tilteliai ir ar yra pagrindinių mazgų brėžiniai?
- Kokia sandarumo vertė įrašyta ir kas statybvietėje bus už ją atsakingas?
- Koks rekuperatoriaus efektyvumas naudotas skaičiavime ir ar jį atitinka planuojamas įrenginys?
- Kokia atsinaujinančios energijos dalis gaunama ir ar ji pasiekiama be brangiausių sprendimų?
- Ar skaičiavimas atnaujintas pakeitus langus, medžiagas ar šildymo įrangą?
Pastarasis klausimas ypač svarbus. Statant dažnai pasirenkami pigesni langai ar kitas šilumos siurblys, o skaičiavimas lieka senas. Pavyzdžiui, kompaktiškas 183 m² dviejų aukštų namas su dviem miegamaisiais gali lengvai pasiekti A++ ant popieriaus, bet tik tuo atveju, jei pastatytas su tais pačiais sprendimais, kurie įrašyti projekte.
9 žingsnis: statyba, sandarumo bandymas ir sertifikatas
Statybos metu techninis prižiūrėtojas ir rangovas turi laikytis projekto sprendimų. Pabaigoje atliekamas galutinis sandarumo bandymas, o atestuotas ekspertas parengia energinio naudingumo sertifikatą pagal faktiškai įrengtas medžiagas ir įrangą. Sertifikatas reikalingas statybai užbaigti. Kad viskas vyktų sklandžiai, saugokite langų, izoliacijos, rekuperatoriaus ir šilumos siurblio techninius duomenis bei sąskaitas. Kaina: sertifikatas 2026 m. vienbučiui paprastai kainuoja apie 200–500 EUR.
Laiko planas
| Etapas | Trukmė | Orientacinė kaina (2026 m.) |
|---|---|---|
| Projekto pasirinkimas ir formos įvertinimas | 2–6 savaitės | – |
| Projekto pritaikymas ir energinio naudingumo skaičiavimas | 1–3 mėnesiai | priklauso nuo projektuotojo |
| Dokumentų pateikimas ir statybos leidimas ar deklaracija | 1–2 mėnesiai | pagal savivaldybės tvarką |
| Karkasas, izoliacija, langai, tarpinis sandarumo testas | 3–6 mėnesiai | testas apie 150–400 EUR |
| Šilumos siurblys, rekuperacija, saulės elektrinė | 1–2 mėnesiai | apie 15 000–27 000 EUR kartu |
| Galutinis sandarumo bandymas ir sertifikatas | 2–4 savaitės | apie 350–900 EUR |
