Trys pasiūlymai tam pačiam vieno aukšto namui. Viename sienoms numatyta 15 cm putplasčio, kitame 25 cm, trečiame 20 cm grafitinio. Stogui siūloma nuo 30 iki 50 cm vatos. Kuris pasiūlymas teisingas? Visi trys gali būti teisingi, jei juose skaičiuojamos skirtingos medžiagos ir konstrukcijos. Lygiai taip pat visi trys gali būti klaidingi. Žemiau pateikiame dažniausius klausimus apie apšiltinimo storį A++ namui. Atsakymuose yra orientaciniai skaičiai, kuriuos verta aptarti su savo projektuotoju ir energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu.
Kokių U verčių reikia, kad namas būtų A++ klasės?
Orientyrai yra tokie: sienoms apie 0,10 W/(m²·K), stogui ar perdangai po šalta palėpe apie 0,08 W/(m²·K), grindims ant grunto apie 0,10 W/(m²·K), langams apie 0,7–0,8 W/(m²·K). Tokiomis vertėmis remiasi daugelis projektuotojų, kai rengia naujų gyvenamųjų namų projektus pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Nuo 2021 m. nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ klasę.
Reglamentas keičiamas, o konkrečios vertės priklauso nuo skaičiavimo metodikos. Todėl tikslius reikalavimus pagal aktualią STR redakciją pasitikrinkite su savo architektu. Projekte turi būti nurodytas kiekvieno atitvaros elemento U, ne tik bendras storis.
Ar A++ klasė priklauso tik nuo apšiltinimo storio?
Ne, storis yra tik viena iš kelių sąlygų. Klasė nustatoma įvertinus visą pastatą: šilumos nuostolius per atitvaras, šilumos tiltelius, sandarumą, vėdinimo su rekuperacija efektyvumą, šildymo sistemą ir atsinaujinančios energijos dalį. Dauguma A++ namų Lietuvoje šildomi šilumos siurbliu „oras–vanduo“ arba geoterminiu, dažnai kartu su saulės elektrine.
Sandarumo bandymas A++ namui yra privalomas. Paprastai siekiama, kad oro apykaita esant 50 Pa slėgių skirtumui (n50) neviršytų maždaug 0,6 karto per valandą. Namas su 30 cm putplasčio, bet blogai sumontuotais langais ir nesandaria garo izoliacija šio testo neišlaikys. Namas su kukliau, bet kruopščiai apšiltintomis sienomis jį išlaikys.
Kiek centimetrų reikia blokelių sienai?
Mūrinei sienai dažniausiai reikia 20–25 cm grafitinio putų polistireno arba 25–30 cm balto EPS ar fasadinės akmens vatos. Tikslus storis priklauso nuo blokelio. Akytasis betonas (250–300 mm) pats šiek tiek šiltina, todėl jam kartais pakanka plonesnio sluoksnio. Keraminiai blokeliai būna labai skirtingi: tuštymėtas šiltas blokas su įprastu skirtiniu atveju šiltina panašiai kaip akytasis betonas. Silikatiniai blokeliai beveik nešiltina, todėl su jais apšiltinimo sluoksnis būna storiausias.
Pavyzdžiui, kompaktiškame modernaus stiliaus 121 m² name su trimis miegamaisiais siena iš akytojo betono ir 20 cm grafitinio EPS paprastai pasiekia apie 0,10 W/(m²·K). Su silikatu tam pačiam rezultatui reikėtų 5–7 cm daugiau.
Koks storis reikalingas karkasinio namo sienai?
Bendras karkasinės sienos apšiltinimo storis dažniausiai siekia 30–40 cm. Jį sudaro 20–25 cm vatos tarp statramsčių, 5 cm instaliacinis sluoksnis iš vidaus ir 5–10 cm medžio plaušo ar vatos plokščių iš išorės. Mediniai statramsčiai užima apie 10–15 % sienos ploto ir veikia kaip šilumos tilteliai. Dėl to karkasinėje sienoje reikia daugiau centimetrų nei teoriškai išeitų iš vatos λ vertės.
Lietuvos surenkamųjų karkasinių namų gamyklos paprastai turi sertifikuotus sienų skerspjūvius su apskaičiuotu U. Prašykite šio skaičiaus raštu ir patikrinkite, ar jis atitinka jūsų projekto energinio naudingumo skaičiavimą.
Kiek apšiltinimo reikia stogui?
Šlaitiniam stogui su šilta perdanga ir šalta palėpe reikia 40–50 cm vatos. Mansardiniam stogui reikia 25–30 cm tarp gegnių ir dar 5–10 cm skersai jų. Plokščiam stogui reikia 25–30 cm PIR arba 40–50 cm EPS. Perdanga po šalta palėpe yra pigiausia vieta storiui didinti: biriąja vata pripūsti dar 10 cm kainuoja nedaug ir nereikalauja keisti konstrukcijos.
Mansardoje vietos mažiau. Gegnės retai būna aukštesnės nei 20–25 cm, todėl papildomas sluoksnis iš vidaus arba virš gegnių yra būtinas. Namuose su mansarda į šį sprendimą verta atkreipti dėmesį dar projektavimo metu, kad vėliau nereikėtų aukoti vidaus aukščio.
Kiek polistireno reikia po grindimis ant grunto?
Grindims ant grunto paprastai reikia 20–30 cm EPS 100 ar EPS 150 arba 15–20 cm PIR plokščių. Gruntas po namu pats šiek tiek šiltina. Kai skaičiuojama pagal standartinę metodiką su grunto įtaka, apšiltinimo kartais prireikia mažiau, nei rodytų paprasta λ formulė. Svarbiausia vieta yra perimetras: pamatų kraštai ir cokolis. Juos apšiltina XPS ar cokoliniu EPS, kad šiluma nenutekėtų per šaltą pamato juostą.
Jei grindinis šildymas įrengiamas tiesiai plokštėje, apšiltinimas po ja turi būti vientisas ir be tarpų. Kiekvienas neapšiltintas pamato kraštas žiemą pajuntamas kaip vėsi juosta prie lauko sienų.
Kuri medžiaga geriausia: EPS, PIR ar vata?
Universaliai geriausios medžiagos nėra. PIR yra ploniausia, EPS dažniausiai pigiausia, o vata nedega ir laidi garams. Lentelėje parodyta, kokio storio sluoksnio reikia, kad šiluminė varža padidėtų maždaug 7 m²·K/W. Tiek dažniausiai prireikia blokelių sienai pasiekti A++ lygį.
| Medžiaga | Tipinė λ, W/(m·K) | Reikiamas storis |
|---|---|---|
| Baltas EPS | 0,036–0,038 | apie 26 cm |
| Grafitinis EPS | 0,030–0,032 | apie 22 cm |
| PIR plokštės | 0,022–0,024 | apie 16 cm |
| Akmens vata plokštėmis | 0,034–0,037 | apie 25 cm |
| Birioji vata | 0,038–0,041 | apie 28 cm |
Konkrečios λ vertės skiriasi pagal gamintoją, todėl tikrinkite deklaruotą vertę, o ne tik medžiagos pavadinimą. Fasadams dažniausiai naudojamas grafitinis EPS. Karkasui ir palėpėms tinka vata. PIR naudojamas ten, kur trūksta vietos: plokščiame stoge, po grindimis, aplink langų angokraščius.
Kodėl vieno aukšto namui reikia daugiau stogo ir grindų apšiltinimo?
Vieno aukšto name kiekvienam gyvenamojo ploto kvadratiniam metrui tenka apytiksliai dvigubai daugiau stogo ir grindų ploto. Dėl to šių elementų kokybė jame lemia daugiau. 150 m² vieno aukšto namas turi apie 160 m² perdangos ir tiek pat grindų ant grunto. To paties ploto dviejų aukštų namas turi tik po 80–85 m² kiekvieno.
Todėl vieno aukšto namuose geriau neatsisakyti 45–50 cm vatos palėpėje ir 25–30 cm EPS po plokšte. Pavyzdžiui, 132 m² vieno aukšto name su trimis miegamaisiais ir dvivečiu garažu arba 165 m² modernaus stiliaus name su dviem vonios kambariais stogas ir grindys sudaro didžiausią atitvarų dalį. Šildomas garažas po tuo pačiu stogu dar padidina šį plotą, todėl verta apsispręsti, ar garažą šildysite ir apšiltinsite pagal tuos pačius reikalavimus. Dviejų aukštų name svarbesnė tampa siena, nes jos plotas santykinai didesnis.
Mažiems namams ši proporcija dar nepalankesnė. 50 m² skandinaviško stiliaus namelyje su dviem miegamaisiais išorinių atitvarų plotas, tenkantis vienam kvadratiniam metrui, yra didžiausias, todėl kompaktiška forma ir be laužtų kampų suprojektuotas stogas jame ypač svarbūs.
Kada papildomi centimetrai nebeatsiperka?
Pasiekus maždaug A++ lygio U vertes, kiekvienas papildomas centimetras atsiperka per dešimtmečius. Paskaičiuokime stogo pavyzdį. Padidinus vatos sluoksnį nuo 40 iki 50 cm, U pagerėja maždaug nuo 0,09 iki 0,075 W/(m²·K). Lietuvos klimate tai sutaupo apie 1,5–2 kWh šilumos per metus vienam kvadratiniam metrui. Šilumos siurblys šią šilumą pagamina iš maždaug 0,5 kWh elektros. 2025 m. elektra namų ūkiams kainavo apie 0,20–0,25 €/kWh, taigi sutaupoma apie 0,10–0,15 € per metus vienam kvadratiniam metrui.
160 m² perdangai tai sudaro vos 15–25 € per metus. Fasade 5 papildomi centimetrai dar brangesni: reikia ilgesnių smeigių, platesnių palangių, gilesnių angokraščių, kartais ir platesnio pamato. Dažnai protingiau tuos pačius pinigus skirti sandarumui, kokybiškesniems langams ar kelioms saulės elektrinės moduliams. Pavyzdžiui, 175 m² vieno aukšto name su trimis miegamaisiais didelio stogo nuolydis dažnai leidžia saulės moduliams pagaminti daugiau energijos, nei sutaupytų dar 10 cm vatos.
Kodėl rangovų pasiūlymuose tokie skirtingi storiai?
Skirtumai dažniausiai atsiranda dėl skirtingų medžiagų ir skirtingų skaičiavimo prielaidų, o ne dėl to, kad kas nors klysta. Vienas rangovas skaičiuoja grafitinį EPS, kitas baltą. Vienas įvertina grunto įtaką grindims, kitas ne. Vienas įtraukia šilumos tiltelius, kitas juos praleidžia. Kartais pasiūlymas paremtas senesniais A+ klasės sprendimais arba, priešingai, sąmoningai pasirinkta su atsarga.
Prašykite, kad kiekviename pasiūlyme būtų nurodyta konkreti medžiaga su deklaruota λ verte ir apskaičiuotas kiekvieno elemento U. Tada pasiūlymus palyginsite ne pagal centimetrus, o pagal rezultatą. Galutinis žodis priklauso energinio naudingumo skaičiavimui, kurį atlieka projektuotojas.
