Sklypas Vilniaus ar Kauno priemiestyje, palei gatvę jau nutiestas dujotiekis, o kaimynas pataria: „Junkis, kol gali, dujos pigiausios.“ Prieš penkiolika metų toks sprendimas atrodė savaime suprantamas. Dabar naujas gyvenamasis namas turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, o šilumos siurblys tapo įprasta įranga, todėl atsakymas nebe toks paprastas. Peržiūrime dažniausius įsitikinimus apie dujas naujame name ir išsiaiškiname, kurie iš jų dar galioja.
Mitas: jei dujotiekis eina pro sklypą, prisijungti apsimoka visada
Fact: Netoliese esantis vamzdis sumažina tik vieną išlaidų dalį. Prie prisijungimo įmokos dar reikia pridėti įvadą iki namo, apskaitos spintelę, vidaus dujotiekio projektą ir derinimus, dūmų šalinimo sistemą bei patį katilą. 2025 m. visa ši grandinė dažnai kainuodavo kelis tūkstančius eurų. A++ name šilumos poreikis toks mažas, kad šias investicijas tenka atpirkti iš labai kuklių sąskaitų. Prisijungimo sąlygas ir įmoką savo adresui pasitikslinkite pas skirstymo operatorių dar prieš pasirinkdami šildymo būdą.
Mitas: kondensacinis dujinis katilas vienas pats užtikrins A++ klasę
Fact: Kondensacinis katilas yra efektyvus, tačiau dujos lieka iškastiniu kuru. Statybos techniniai reglamentai A++ klasei kelia du reikalavimus: labai mažą energijos poreikį ir reikšmingą atsinaujinančių išteklių dalį. Vien su dujiniu katilu antrojo reikalavimo praktiškai neįvykdysite. Tektų pridėti saulės elektrinę ant stogo, saulės kolektorius karštam vandeniui arba šilumos siurblį. Tada dujų katilas tampa pagalbine sistema, o ne pagrindine, ir verta savęs paklausti, ar jo išvis reikia. Ar konkretus derinys tiks, projekto stadijoje paskaičiuoja energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas. Tai daryti verta prieš perkant įrangą, o ne po to.
Mitas: šilumos siurblys Lietuvos žiemos neatlaiko, todėl dujos būtinos kaip atsarga
Fact: Šiuolaikiniai oras-vanduo šilumos siurbliai veikia ir esant –20 °C ar dar didesniam šalčiui, nors spaudžiant šalčiui jų efektyvumas krenta. Gerai apšiltintame name su grindiniu šildymu užtenka žemos temperatūros vandens. Per sezoną toks siurblys vidutiniškai pagamina tris ar keturis kartus daugiau šilumos, nei suvartoja elektros. Retoms šalčio smailėms pakanka įmontuoto elektrinio tenų. Jei sklypas leidžia, gruntinis siurblys šalčio beveik nejaučia, tik kainuoja brangiau. Daug lemia ir namo forma. Pavyzdžiui, 157 m² vieno aukšto namas, kuriame visos patalpos viename lygyje, leidžia grindinį šildymą įrengti po visu plotu ir dirbti žema vandens temperatūra. Daugiau tokių sprendimų rasite vieno aukšto namų kolekcijoje.
Mitas: dujos visada pigesnės už elektrą
Fact: Dujų kilovatvalandė iš tiesų pigesnė už elektros kilovatvalandę, tačiau lyginti reikia pagamintą šilumą, o ne kurą. Žemiau pateiktas apytikslis palyginimas, kai A++ namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti per metus reikia apie 9 000 kWh šilumos. Skaičiuota pagal 2025 m. buitines kainų ribas, todėl tai tik orientyras, o ne pasiūlymas.
| Sistema | Suvartojama energija per metus | Apytikslės išlaidos per metus |
|---|---|---|
| Kondensacinis dujinis katilas | apie 9 500 kWh dujų | 700–1 000 EUR su pastoviąja dalimi |
| Oras-vanduo šilumos siurblys | apie 2 500–3 000 kWh elektros | 500–800 EUR |
| Šilumos siurblys ir saulės elektrinė | dalis elektros pasigaminama patiems | 200–500 EUR |
Svarbi detalė: elektros prijungimą turėsite bet kokiu atveju. Dujų pastovusis mokestis todėl yra papildoma eilutė, o ne alternatyva. Kompaktiškas tūris padeda abiem atvejais. Dviejų aukštų 153 m² skandinaviško stiliaus namas turi mažiau išorinių sienų ir stogo ploto vienam kvadratiniam metrui nei išsiplėtęs vieno aukšto namas, todėl ir šilumos jam reikia mažiau. Panašių pavyzdžių yra dviejų aukštų namų kolekcijoje.
Mitas: hibridinė sistema tinka kiekvienam namui
Fact: Hibridas yra šilumos siurblys ir dujinis katilas, kuriuos valdo bendra automatika: dažniausiai dirba siurblys, o katilas įsijungia per didžiausius šalčius ar stipriai išaugus karšto vandens poreikiui. Toks derinys gali turėti prasmę dideliame name, kuriame gyvena gausi šeima. Pavyzdžiui, keturių miegamųjų namas su trimis vonios kambariais ryte vienu metu sunaudoja daug karšto vandens. Tačiau naujame, gerai apšiltintame name dažniausiai mokate už dvi sistemas, dvi priežiūras ir du pastoviuosius mokesčius. Net erdviame 207 m² vieno aukšto name su dvivietu garažu teisingai parinkto galingumo šilumos siurblio ir pakankamos talpos karšto vandens šildytuvo paprastai užtenka. Hibridą verta svarstyti tik tada, kai inžinierius parodo, kad be jo nepavyksta padengti didžiausio poreikio.
Mitas: prisijungimas yra vienkartinė išlaida, vėliau mokate tik už dujas
Fact: Prie dujų tinklo prijungtas namas moka pastoviąją dalį kas mėnesį, nesvarbu, kiek dujų sunaudoja. Prie to prisideda kasmetinė katilo priežiūra, dūmtraukio patikra ir periodinis vidaus dujų sistemos patikrinimas. Vasarą, kai katilas ruošia tik karštą vandenį, pastovioji dalis lieka ta pati. Mažai vartojančiame ūkyje ji tampa nemaža sąskaitos dalimi. Tarkime, porai, statančiai dviejų miegamųjų namą su atskiru vonios kambariu kiekvienam miegamajam, dujų per metus prireiks nedaug, o fiksuoti mokesčiai išliks tokie patys kaip didelei šeimai. Per keturiasdešimt metų šios smulkios sumos susideda į tūkstančius eurų.
Mitas: klimato politika jūsų namo nepalies
Fact: ES jau priėmė sprendimus, kurie kryptingai brangins iškastinį kurą pastatuose. Planuojama, kad apie 2027–2028 m. pradės veikti atskira apyvartinių taršos leidimų sistema pastatų ir transporto kurui. Tai reikš papildomą anglies dioksido kainą, įskaičiuotą į dujų kainą. 2024 m. atnaujinta Pastatų energinio naudingumo direktyva numato, kad nuo 2030 m. nauji pastatai neturėtų išmesti teršalų iš iškastinio kuro vietoje. Be to, jei vartotojai palaipsniui atsisakys dujų, tinklo išlaikymo kaštai bus paskirstyti mažesniam jų skaičiui, todėl skirstymo tarifai gali kilti. Katilas tarnauja 15–20 metų, tad 40 metų name jį tektų keisti bent du kartus. Ar 2045 m. naujas dujinis katilas dar bus logiškas pasirinkimas, šiandien niekas negarantuoja. Konkrečias datas ir nacionalines taisykles tikrinkite pas atsakingas institucijas, nes jų įgyvendinimas dar gali keistis.
Mitas: dujos reikalingos bent jau virtuvei
Fact: Indukcinė viryklė šildo greičiau, lengviau valoma ir nedegina deguonies patalpoje. Vien dėl virimo prisijungti prie dujų tinklo ekonomiškai beprasmiška, nes sunaudojamas kiekis menkas, o pastovieji mokesčiai lieka. Name be dujų laisviau planuojama ir pati virtuvė. Kai nereikia galvoti apie dujų vamzdžių trasą ir papildomus reikalavimus patalpai, virtuvę lengviau sujungti su svetaine. Tokio atviro erdvės sprendimo pavyzdys yra minimalistinis 199 m² namas, kuriame dienos zona skirta bendram šeimos gyvenimui.
Mitas: be dujų nebėra kuo šildyti mansardos
Fact: Šildymo šaltinis nepriklauso nuo aukštų skaičiaus. Mansardoje svarbiausia yra sandari ir gerai apšiltinta stogo konstrukcija bei vėdinimas su rekuperacija, kuris A++ name reikalingas bet kokiu atveju. Šilumos siurblys palėpės aukštą šildo taip pat, kaip ir pirmąjį, tik projektuotojas turi teisingai paskirstyti grindinio šildymo kontūrus arba numatyti žemos temperatūros radiatorius. Jei svarstote šį tipą, peržiūrėkite namus su mansarda ir aptarkite šildymą su inžinieriumi dar eskizo etape.
Ką tai reiškia statant namą
Daugumai naujų šeimos namų Lietuvoje racionaliausias sprendimas šiandien yra šilumos siurblys, rekuperacinis vėdinimas ir, jei leidžia biudžetas, saulės elektrinė ant stogo. Taip lengviau pasiekti A++, nereikia papildomų pastoviųjų mokesčių, o namas mažiau priklauso nuo būsimų dujų kainų. Dujų prijungimą verta rimtai skaičiuoti nebent dideliame name su labai dideliu karšto vandens poreikiu, ir tik tada, kai energinio naudingumo ekspertas patvirtina, kad pasirinktas derinys atitiks reikalavimus. Prieš pasirašydami prisijungimo sutartį, paprašykite projektuotojo palyginti abu variantus per visą namo gyvavimo laiką, o ne tik per pirmuosius metus.
