Tas pats namo projektas, įvertintas penkiose šalyse, gautų penkis skirtingus „pažymius“, ir nė vienas jų nebūtų klaidingas. Lietuvoje jis būtų A++ arba neatitiktų reikalavimų, Lenkijoje gautų skaičių be raidės, Vokietijoje raidę skalėje iki H, o JAV indeksą, kur mažesnis reiškia geresnį. Pažiūrėkime, kaip veikia šios sistemos ir ką iš jų gali pasimokyti tas, kuris ruošiasi statytis namą Vilniaus ar Kauno priemiestyje.
Lyginame Lietuvą su Lenkija ir Latvija, kurių klimatas panašus, su Vokietija, iš kurios Lietuva perėmė nemažai statybos sprendimų, ir su JAV, kur energinis vertinimas iš esmės yra rinkos įrankis, o ne leidimo sąlyga.
Palyginimas vienoje lentelėje
| Šalis | Dokumentas | Kas išduoda | Ką rodo | Minimumas naujam namui | Apytikslė kaina (2025–2026 m.) |
|---|---|---|---|---|---|
| Lietuva | Pastato energinio naudingumo sertifikatas | Atestuotas ekspertas | Klasę nuo A++ iki G, energijos sąnaudas kWh/m² per metus | A++ (nuo 2021 m.) | 200–600 € ir sandarumo bandymas |
| Lenkija | Świadectwo charakterystyki energetycznej | Į registrą įrašytas specialistas | EP, EK, EU rodiklius kWh/m² per metus | Pirminės energijos (EP) riba | 100–300 € |
| Vokietija | Energieausweis (pagal poreikį) | Energetikos konsultantas, architektas, inžinierius | Klasę nuo A+ iki H, galutinę ir pirminę energiją | Palyginimas su etaloniniu pastatu | 300–700 € |
| Latvija | Ēkas energosertifikāts | Nepriklausomas ekspertas | Klasę ir sąnaudas kWh/m² per metus | Beveik nulinės energijos pastatas | Keli šimtai eurų |
| JAV | HERS indeksas | Sertifikuotas vertintojas | Indeksą: 100 – etaloninis namas, 0 – nulinės energijos | Dažnai savanoriškas | Apie 300–800 € atitikmuo |
Kainos yra orientacinės. Jos priklauso nuo namo dydžio, regiono ir nuo to, ar ekspertas dirba nuo projekto pradžios. Prieš planuodami biudžetą pasitikslinkite jas su keliais ekspertais.
Kas išduoda sertifikatą ir kada
Lietuvoje energinio naudingumo skaičiavimas daromas jau rengiant techninį projektą, o sertifikatas išduodamas baigus statybas. Be jo neįmanoma užbaigti statybos ir įregistruoti namo. Sertifikatą išrašo atestuotas ekspertas: jis patikrina, ar pastatytas namas atitinka projektą, ir įvertina atliktus matavimus, visų pirma sandarumo bandymą.
Vokietijoje naujam namui taip pat privalomas skaičiavimais pagrįstas sertifikatas, o Lenkijoje ir Latvijoje jis yra būtinas atiduodant namą naudoti. JAV HERS vertinimą dažniausiai užsako statytojas, kad galėtų jį parodyti pirkėjui arba gauti paskatų. Kai kur jis tėra vienas iš būdų įrodyti, kad namas atitinka kodeksą.
Verdiktas: Lietuvoje sertifikatas yra griežtas statybos užbaigimo vartai, o ne rinkodaros priedas, todėl apie jį verta galvoti nuo pirmo projekto eskizo.
Kiek kainuoja
Pats dokumentas Lietuvoje nėra didžiausia išlaida. 2025–2026 m. ekspertų paslaugos individualiam namui dažniausiai kainuoja kelis šimtus eurų. Sandarumo bandymas kainuoja panašiai, o jei pirmas bandymas nepavyksta, tenka mokėti už pakartotinį. Lenkijoje sertifikatas paprastai pigesnis, Vokietijoje ir JAV brangesnis, nes ten vertintojas dažnai atlieka ir konsultanto darbą.
Tikroji kaina slypi ne popieriuje, o sprendimuose, kurių reikia klasei pasiekti: storesnėje izoliacijoje, geresniuose languose, šilumos siurblyje, rekuperacijoje, kartais ir saulės elektrinėje.
Verdiktas: sertifikatas Lietuvoje kainuoja panašiai kaip kaimyninėse šalyse, bet pigiausia jį gauti tada, kai ekspertas pasitikrina sprendimus dar projekto stadijoje.
Kokius skaičius rodo vertinimas
Lenkijos sistema remiasi rodikliu EP, t. y. neatsinaujinančia pirmine energija kWh/m² per metus. Naujiems vienbučiams namams nuo 2021 m. taikoma maždaug 70 kWh/m² per metus riba. Raidžių skalės ten iki šiol nebuvo, nors ES reikalavimai skatina pereiti prie vienodų klasių. Vokietijos sertifikate matyti spalvota juosta nuo A+ iki H ir dvi vertės: galutinė energija, kurią namas suvartoja, ir pirminė energija, kuri apima energijos gamybą. JAV HERS indeksas lygina namą su etaloniniu: 70 reiškia, kad namas sunaudoja apie 30 % mažiau energijos nei etaloninis.
Lietuviška klasė yra ne vienas skaičius, o kelių sąlygų rinkinys. A++ klasei vertinama, kiek šilumos namas praranda per atitvaras, kiek jis sunaudoja neatsinaujinančios pirminės energijos, kokia dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių ir koks namo sandarumas. Pastarajam taikoma ypač griežta riba, maždaug 0,6 karto per valandą esant bandymo slėgiui. Jei nepavyksta įvykdyti bent vienos sąlygos, namas A++ klasės negauna.
Verdiktas: lenkiškas ir amerikietiškas vertinimai labiau primena termometrą, o lietuviškas yra kontrolinis sąrašas, kuriame negalima „kompensuoti“ vieno trūkumo kitu privalumu.
Kokia griežta riba naujam namui
Vokietijoje naujo namo pirminės energijos poreikis negali viršyti maždaug 55 % to, ką suvartotų tokio paties dydžio ir formos etaloninis pastatas. Tai griežta riba, bet ji lanksti formos atžvilgiu, nes etalonas „atkartoja“ jūsų namą. Latvija, kaip ir Lietuva, reikalauja beveik nulinės energijos pastato. Lenkijos EP riba leidžia daugiau rinktis šildymo būdą. JAV daug kas priklauso nuo valstijos.
Lietuvoje A++ privaloma visiems naujiems namams, nepriklausomai nuo to, ar statote per leidimą, ar per deklaraciją. Konkrečius reikalavimus kiekvienam objektui verta pasitikslinti su architektu ir energinio naudingumo ekspertu, nes STR keičiami.
Verdiktas: Lietuva kartu su Latvija yra tarp griežčiausių. Čia nepakanka „gerai apšiltinto“ namo, reikia sistemos, kuri atlaiko ir matavimą.
Forma, langai ir šildymas: kas keičia rezultatą
Visose šalyse galioja ta pati fizika: šiluma išeina per paviršių, o naudingas plotas yra viduje. Kuo mažesnis išorinių sienų, stogo ir grindų plotas, palyginti su šildomu tūriu, tuo lengviau pasiekti gerą klasę. Todėl kompaktiškas dviejų aukštų namas su paprastu stačiakampiu planu ir dvišlaičiu stogu beveik visada lenkia išsiplėtusį vieno aukšto namą su daug kampų.
Gerai tai matyti skaičiuojant. Skandinaviškos dvasios 172 m² dviejų aukštų namas be sudėtingų iškyšų turi palyginti nedaug išorinių atitvarų kiekvienam kvadratiniam metrui. Tai pačiai logikai paklūsta ir 98 m² namelis, kuriame dvi miegamosios telpa antrame aukšte. Jei reikia daugiau vietos, keturių miegamųjų tradicinis 210 m² namas su paprastu tūriu rodo, kad didesnis plotas nebūtinai blogina klasę, jei forma lieka kompaktiška.
Antras svarbus veiksnys yra langai. Didelės pietinės vitrinos žiemą duoda saulės šilumos, bet šiaurinės ir vakarinės sienos stiklas Lietuvos klimate dažniausiai daugiau prarandama, nei laimima. Modernūs, daug stiklo turintys projektai, pavyzdžiui, trijų aukštų aukštųjų technologijų stiliaus namas su dideliais įstiklinimais, reikalauja ypač kruopštaus langų parinkimo ir šešėliavimo, kad vasarą neperkaistų.
Trečias veiksnys yra šildymo sistema. Lietuvoje A++ praktiškai reiškia šilumos siurblį (oras–vanduo arba geoterminį), rekuperacinę vėdinimo sistemą ir dažnai kelių kilovatų saulės elektrinę ant stogo. Vokiečių metodika šildymo sprendimą taip pat vertina per pirminę energiją, o JAV indeksas gali gerokai pagerėti vien dėl saulės modulių. Lietuvoje to nepakanka, nes sandarumo ir šilumos nuostolių sąlygos lieka privalomos.
Verdiktas: kompaktiškas dviejų aukštų namas pasiekia gerą klasę pigiausiai visose penkiose šalyse, o Lietuvoje tai juntama labiausiai, nes čia trūkumų neužmaskuosi vien technika.
Daugiau tokių pavyzdžių rasite dviejų aukštų namų projektų kolekcijoje. Panašiai efektyvūs ir namai su mansarda, jei stogo šlaitai gerai apšiltinti ir nėra daug stoglangių.
Kaip patikrinti projekto klasę prieš perkant
Vokietijoje ir JAV pirkėjas dažnai mato skaičiavimą jau parduodant projektą. Lietuvoje galutinė klasė priklauso nuo konkrečių medžiagų, sklypo orientacijos ir statybos kokybės, todėl jokio projekto negalima „parduoti“ kaip garantuotai A++. Vis dėlto tikimybę įvertinti galima:
- palyginkite bendrą plotą ir užstatymo plotą: kuo panašesni dviejų aukštų skaičiai, tuo kompaktiškesnis namas;
- suskaičiuokite kampus ir iškyšas: erkeriai, konsolės ir sudėtingi stogai prideda šilumos tiltelių;
- įvertinkite langų plotą pagal pasaulio šalis, atsižvelgdami į savo sklypą;
- patikrinkite, ar yra vietos techninei patalpai su šilumos siurbliu ir rekuperatoriumi;
- paprašykite energinio naudingumo eksperto atlikti išankstinį skaičiavimą prieš adaptuojant projektą Lietuvai.
Kompaktiški, gerai išplanuoti pavyzdžiai yra šiuolaikinis 153 m² namas su dviviečiu garažu už šildomo tūrio ribų ir 127 m² namas su dviem miegamaisiais ir saikingu langų kiekiu.
Verdiktas: Lietuvoje projektinę klasę reikia patvirtinti skaičiavimu adaptuojant projektą, bet paprasta forma ir saikingi langai iš anksto parodo, ar kelias iki A++ bus lengvas, ar brangus.
Kas kam tinka: ką pasirinkti statantiems Lietuvoje
- Riboto biudžeto šeimai verta rinktis kompaktišką dviejų aukštų arba mansardinį namą iki 130–150 m². A++ pasiekiamas su mažiausiais papildomais kaštais.
- Tiems, kurie nori vieno aukšto namo sodyboje, tinka paprastas stačiakampis planas be L ar U formos sparnų. Didesniam išorinių atitvarų plotui kompensuoti reikės storesnės izoliacijos.
- Mėgstantiems modernią architektūrą su daug stiklo svarbu iš anksto suderinti langų plotą su ekspertu ir numatyti šešėliavimą. Kitaip A++ gali kainuoti gerokai daugiau.
- Renkantiems surenkamą karkasinį namą naudinga tai, kad gamykloje lengviau užtikrinti sandarumą, bet bandymą vis tiek reikės išlaikyti statybvietėje.
- Visiems: neperimkite užsienio „energetinio pažymio“ kaip įrodymo. Lenkiškas EP, vokiška klasė ar amerikietiškas HERS indeksas rodo kryptį, bet Lietuvos A++ reikalavimus reikia apskaičiuoti iš naujo pagal galiojančius STR.
