Sausio vakaras, lauke –15 °C. Virtuvėje termometras rodo 24 °C, o vaikų miegamajame antrame aukšte vos 19 °C. Daugelis pirmiausia kaltina per silpną šilumos siurblį. Naujame A++ klasės name kaltininkas dažniausiai kitas: nesubalansuoti grindinio šildymo kontūrai. Trumpi kontūrai pasiima didžiąją vandens dalį, o ilgiems jo lieka mažai. Kai kolektorius yra kiekviename aukšte, problema dar didesnė, nes srautą reikia teisingai paskirstyti ir tarp pačių aukštų. Žemiau rasite kontrolinį sąrašą nuo projekto iki pirmojo šildymo sezono pabaigos.
1. Projektas: kontūrų ilgiai ir kolektorių vietos
- Didžiausias ilgis. Vieno 16–17 mm vamzdžio kontūro ilgis paprastai neturėtų viršyti maždaug 100–120 m, įskaitant tiekimo atkarpas iki kolektoriaus. Patyrę projektuotojai dažnai stengiasi neviršyti 70–90 m.
- Panašūs ilgiai. Viename kolektoriuje kontūrų ilgiai turėtų skirtis kuo mažiau. Didelę svetainę su virtuve geriau padalinti į du kontūrus, nei palikti vieną 130 metrų „gyvatę“.
- Tranzitiniai vamzdžiai. Vamzdžiai, einantys koridoriumi į tolimą kambarį, šildo ir koridorių. Jų ilgis turi būti įtrauktas į skaičiavimą.
- Kolektoriaus vieta. Kolektorių reikėtų statyti kiekvieno aukšto centre, dažniausiai prie laiptų, kad tiekimo atkarpos būtų trumpos ir panašios.
- Klojimo žingsnis. Prie didelių langų ir vonios kambariuose vamzdžiai klojami tankiau (apie 10–15 cm), miegamuosiuose retesniu žingsniu.
- Šilumos nuostoliai. Kiekvienai patalpai turi būti apskaičiuoti atskiri šilumos nuostoliai, ne vienas skaičius visam namui.
Planas lemia daugiau, nei atrodo. Name su kompaktiškais laiptais centre, kaip šiame dviaukštyje su keturiais miegamaisiais viršuje, abu kolektoriai gali stovėti vienas virš kito, o kontūrai išeina beveik vienodo ilgio. Didesniame 229 m² name su erdvia dienos zona pirmame aukšte svetainę neišvengiamai teks skaidyti į kelis kontūrus. Jei renkatės namą su mansarda, prisiminkite, kad po nuožulniomis sienomis naudingas grindų plotas mažesnis. Tokiu atveju kontūrus reikia skaičiuoti pagal tikrą šildomą plotą, ne pagal kambario perimetrą. Daugiau pavyzdžių rasite tarp dviejų aukštų namų ir namų su mansarda.
2. Prieš liejant grindis: slėgio bandymas
- Bandymo slėgis. Bandoma vandeniu, dažniausiai ne mažesniu kaip 6 bar slėgiu arba pagal vamzdžių gamintojo nurodymus. Slėgis laikomas gamintojo nurodytą laiką, dažnai apie parą.
- Fiksavimas. Manometro rodmenys užrašomi ir nufotografuojami bandymo pradžioje ir pabaigoje, nurodant datą ir laiką.
- Slėgis liejant. Vamzdžiai lieka po slėgiu ir liejant išlyginamąjį sluoksnį, kad pažeidimas būtų pastebėtas iš karto, o ne po pusmečio.
- Nuotraukos su matmenimis. Kiekvieną kontūrą reikia nufotografuoti su ruletės atskaitomis nuo sienų. Vėliau, tvirtinant baldus ar durų slenksčius, žinosite, kur negręžti.
- Žymėjimas. Kiekviena kolektoriaus jungtis pažymima patalpos pavadinimu ir kontūro ilgiu.
- Kraštinė juosta ir izoliacija. Patikrinkite, ar palei sienas yra kraštinė juosta, ar šilumos izoliacijos plokštės priglunda be tarpų.
Lietuvoje grindys dažnai liejamos rudenį ar žiemą. Jei name temperatūra gali nukristi žemiau nulio, bandymo vanduo vamzdžiuose užšals. Iš anksto susitarkite, ar namas bus laikinai šildomas, ar bus naudojamas gamintojo leidžiamas neužšąlantis skystis. Karkasiniuose namuose antrame aukšte dažnai naudojamas plonesnis sluoksnis arba sausa grindinio šildymo sistema. Bandymo reikalavimai jai lygiai tokie patys, nors kartais apie tai pamirštama.
3. Pirmasis įkaitinimas ir pradiniai srautų nustatymai
- Džiūvimo laikas. Cementinis išlyginamasis sluoksnis paprastai turi bręsti apie 3–4 savaites, kol bus pradėtas šildyti. Anhidritinį galima šildyti anksčiau. Tikslius terminus nurodo mišinio gamintojas.
- Įkaitinimo grafikas. Pradedama nuo maždaug 20–25 °C tiekimo temperatūros, kuri kas parą keliama po kelis laipsnius iki projektinės, o vėliau taip pat palaipsniui mažinama.
- Srauto matuokliai pagal skaičiavimą. Kiekvieno kontūro srautas (l/min) nustatomas pagal projekte apskaičiuotą vertę. Visų matuoklių atsukti iki galo negalima.
- Balansas tarp aukštų. Jei kolektoriai du, patikrinkite, ar viršutinis gauna savo srauto dalį. Tam reikalingi balansiniai ventiliai arba atskiri siurbliai su sureguliuotu slėgiu.
- Oro išleidimas. Kontūrai prapučiami po vieną, kol vamzdžiuose neliks oro. Ūžiantis kontūras dažnai yra užsioravęs kontūras.
- Temperatūrų skirtumas. Su šilumos siurbliu tiekimo ir grąžos skirtumas dažniausiai būna apie 5 °C. Daug didesnis skirtumas rodo per mažą srautą.
Svarbiausia taisyklė: srautas priklauso nuo patalpos šilumos poreikio, ne nuo kontūro ilgio. Ilgas kontūras turi didesnį pasipriešinimą, todėl balansuojant dažniausiai pridaromi trumpieji, o ne atsukami ilgieji. Kai be balansavimo vanduo eina mažiausio pasipriešinimo keliu, šalia kolektoriaus esantis vonios kambarys perkaista, o tolimas kampinis miegamasis lieka vėsus.
4. Pirmasis šildymo sezonas: tikslinimas
- Tinkamas metas. Galutinai balansuoti verta, kai lauke stabiliai šalčiau nei 0 °C, o namas jau gyvenamas. Per pirmąją žiemą iš sienų ir grindų dar garuoja statybinė drėgmė, todėl rezultatus verta patikrinti ir antrą žiemą.
- Matavimai vienu metu. Temperatūrą visose patalpose matuokite tuo pačiu paros metu kelias dienas iš eilės, uždarytomis durimis.
- Po vieną pakeitimą. Keiskite vieną matuoklį nedideliu žingsniu ir palaukite bent parą, nes grindys keičia temperatūrą lėtai.
- Kreivė po balanso. Šildymo kreivę koreguokite tik subalansavę kontūrus. Kelti ją dėl vieno vėsaus kambario reiškia perkaitinti visus kitus ir mokėti už tai elektros sąskaitoje.
- Termostatų pavaros. Balansuojant visos pavaros turi būti atidarytos, kitaip matuoklių rodmenys klaidins.
- Rekuperacija. Patikrinkite, ar į miegamuosius tiekiamas pašildytas oras ir ar oro srautai sureguliuoti. Vėsus tiekiamas oras dažnai palaikomas grindų problema.
Antro aukšto miegamieji dažnai būna vėsesni dėl stogo, kampų ir didesnio išorinių sienų ploto. Pirmo aukšto virtuvė, priešingai, gauna šilumos iš buitinės technikos, gaminimo ir pietinių langų. Atviros dienos zonos su dideliais stiklo plotais, kaip šiame name su dviem miegamaisiais ir erdvia bendra erdve, saulėtą vasario dieną gali perkaisti net ir esant gerai sureguliuotam srautui. Ten srautą tenka pridaryti labiau, nei rodo skaičiavimas. Mažesniame 153 m² dviaukštyje kontūrų mažiau, todėl balansuoti paprasčiau, tačiau principai lieka tie patys.
5. Ką reikalauti iš montuotojo raštu
- Kontūrų schema kiekvienam aukštui su patalpomis, ilgiais ir kolektoriaus jungčių numeriais.
- Slėgio bandymo aktas su data, slėgiu, trukme, manometro nuotraukomis ir abiejų šalių parašais.
- Srautų lentelė su kiekvieno kontūro projektiniu ir faktiškai nustatytu srautu.
- Įkaitinimo protokolas su dienomis ir tiekimo temperatūromis.
- Nuotraukų rinkinys prieš liejant grindis, sugrupuotas pagal patalpas.
- Pakartotinis apsilankymas pirmojo šildymo sezono metu, įrašytas į sutartį kaip atskiras darbas.
Šie dokumentai pravers ne tik ginčuose dėl garantijos. Jie palengvina darbą bet kuriam kitam meistrui ir gali būti reikalingi tvarkant statybos užbaigimo dokumentus. Kokių tiksliai dokumentų reikės jūsų atveju, pasitikslinkite pas statybos techninį prižiūrėtoją arba projektuotoją. Jei reikalaujate dokumentų jau pasirašydami sutartį, tai nieko nekainuoja. Išsireikalauti jų po darbų dažnai nebepavyksta. Ypač svarbu tai turėti ilgesniuose namuose, kaip 209 m² tradicinio stiliaus dviaukštis, kur tolimiausi kambariai nuo kolektoriaus nutolę labiausiai.
Dažniausios klaidos
- Visi srauto matuokliai paliekami atsukti iki galo „kad būtų šilčiau“.
- Viename kolektoriuje sujungiami 40 m ir 120 m kontūrai be jokio skaičiavimo.
- Slėgio bandymas atliekamas „akimis“, be akto ir nuotraukų.
- Grindys pradedamos šildyti per anksti ir iš karto aukšta temperatūra.
- Vėsus miegamasis „taisomas“ keliant šildymo kreivę visam namui.
- Balansuojama rugsėjį ir daugiau prie to niekada nebegrįžtama.
