Kiek energijos jūsų naujas namas sunaudos karštam vandeniui? Keturių asmenų šeima per metus paprastai suvartoja maždaug 2000–3000 kWh šilumos vien dušams, voniai ir indams. Senesniame name tai būtų nedidelė dalis, nes daugiausia energijos tekdavo šildymui. A++ klasės name, kur šildymui reikia labai mažai, karštas vanduo gali sudaryti trečdalį ar net daugiau visų šilumos poreikių. Todėl verta šią sistemą suplanuoti taip pat atidžiai kaip ir šildymą.
Dažniausiai Lietuvoje renkamasi vieną iš dviejų sprendimų. Pirmasis yra kombinuota sistema: šilumos siurblys oras–vanduo šildo namą ir per boilerio ritę ruošia karštą vandenį. Antrasis yra atskiras karšto vandens šilumos siurblys, dažnai vadinamas tiesiog „boileriu su šilumos siurbliu“. Tai kompaktiškas įrenginys su integruota talpa, o šildymą tada atlieka kita sistema. Žemiau palyginame juos pagal kriterijus, kurie lemia ir patogumą, ir sąskaitas.
| Kriterijus | Kombinuota sistema (oras–vanduo + boileris) | Atskiras karšto vandens šilumos siurblys |
|---|---|---|
| Tipinė talpa 3–6 asmenims | 180–300 l, ritė turi būti pritaikyta šilumos siurbliui | 200–300 l, talpa jau įrenginyje |
| Efektyvumas ruošiant karštą vandenį | Geras, ypač vasarą; žiemą siurblys dalijasi galią tarp šildymo ir vandens | Stabilus, jei patalpos oras nėra per šaltas |
| Apsauga nuo legionelių | Periodinis pakėlimas iki 60–65 °C, dažniausiai su elektriniu tenu | Integruotas antilegionelinis režimas |
| Vieta ir triukšmas | Lauko blokas lauke, viduje tik talpa ir hidromodulis | Visas įrenginys viduje, reikia 6–20 m² patalpos arba ortakių |
| Investicija (2025–2026 m.) | Talpa apie 700–1500 EUR, jei šildymo siurblys jau perkamas | Įrenginys apie 1500–3000 EUR su montavimu |
| Kai vonios toli nuo techninės patalpos | Cirkuliacija prijungiama prie talpos | Cirkuliacija galima, bet ne visi modeliai tam pritaikyti |
Talpos dydis: kiek litrų reikia šeimai
Paprasta orientacija: vienam žmogui per dieną reikia apie 40–60 litrų 45 °C temperatūros vandens. Kai talpoje laikomas 50–55 °C vanduo, praktikoje tinka tokie dydžiai:
- 3 asmenys: 150–200 l;
- 4 asmenys: 200–250 l;
- 5–6 asmenys: 250–300 l, o jei yra vonia, svarstykite ir daugiau.
Šilumos siurblys vandenį šildo lėčiau nei dujinis katilas, todėl talpa turi išlaikyti rytinį „piką“, kai iš eilės prausiasi visa šeima. Kompaktiškam vieno aukšto namui, pavyzdžiui, 109 m² namui su trimis miegamaisiais ir viena vonios kambariu, dažniausiai užtenka 200 l talpos. Tačiau 164 m² namui su keturiais miegamaisiais ir dviem vonios kambariais, kuriame gyvena penkių ar šešių žmonių šeima, verčiau rinktis 300 l. Daugiau idėjų rasite rinkinyje 4 kambarių namai.
Verdiktas: lygiosios. Abiem atvejais talpos dydį lemia šeima, ne sistema. Kombinuotai sistemai svarbu, kad ritės plotas būtų skirtas šilumos siurbliui, dažniausiai apie 3 m² ar daugiau. Su įprastine maža rite siurblys negalės efektyviai atiduoti šilumos.
Efektyvumas ir metinės sąnaudos
Ruošiant karštą vandenį šilumos siurblio COP paprastai siekia apie 2,5–3,5. Taigi iš 2500 kWh šilumos poreikio susidaro maždaug 700–1000 kWh elektros. Kai elektra kainuoja apie 0,20–0,30 EUR/kWh (2025 m. buitinių tarifų intervalas, priklauso nuo plano), metinė suma yra maždaug 150–300 EUR. Tiesioginio elektrinio boilerio sąskaita tam pačiam vandens kiekiui būtų dvigubai ar trigubai didesnė.
Kombinuota sistema vasarą dirba labai efektyviai, nes lauko oras šiltas. Žiemą, per šalčius, siurblys turi perjunginėti tarp šildymo ir vandens ruošimo, o COP krenta. Atskiras įrenginys ima šilumą iš patalpos, kurioje stovi. Šildomoje techninėje patalpoje jo efektyvumas metų eigoje stabilus, tačiau jis šiek tiek vėsina tą patalpą, ir šią šilumą žiemą vis tiek „sumoka“ namo šildymas.
Verdiktas: nedidelis pranašumas kombinuotai sistemai, jei namas jau šildomas šilumos siurbliu oras–vanduo ir yra tinkamai suderintas. Atskiras įrenginys laimi tada, kai namas šildomas kitaip, pavyzdžiui, oras–oras sistema arba elektra su rekuperacija.
Apsauga nuo legionelių be energijos švaistymo
Legionelės dauginasi stovinčiame 25–45 °C vandenyje, o aukštesnė nei 60 °C temperatūra jas naikina. Laikyti visą talpą nuolat 60 °C temperatūroje su šilumos siurbliu nenaudinga: krenta COP, auga šilumos nuostoliai. Daugelis montuotojų siūlo vidurio kelią:
- kasdien laikyti 48–55 °C, priklausomai nuo šeimos poreikio;
- kartą per savaitę naktį įjungti antilegionelinį ciklą iki 60–65 °C;
- ciklą planuoti pigesniu nakties tarifu ir prieš rytinį didžiausią vartojimą.
Atskiri karšto vandens šilumos siurbliai šį režimą dažniausiai turi gamykloje. Kombinuotoje sistemoje jį reikia nustatyti valdiklyje, o temperatūrą dažnai pakelia elektrinis tenas talpoje. Tikslius reikalavimus ir rekomenduojamas temperatūras pasitikrinkite su sistemos projektuotoju arba montuotoju, nes jie priklauso ir nuo vamzdyno, ir nuo įrenginio gamintojo.
Verdiktas: nedidelis pranašumas atskiram įrenginiui, nes apsauga veikia „iš dėžės“. Kombinuota sistema veiks taip pat gerai, jei montuotojas ją teisingai suprogramuos.
Vieta techninėje patalpoje ir triukšmas
Kombinuotos sistemos lauko blokas stovi lauke, o viduje lieka talpa, hidromodulis ir valdymas. Tai gerai tinka kompaktiškiems namams, kur techninė patalpa yra 4–6 m². Atskiram karšto vandens šilumos siurbliui reikia didesnės patalpos, kad jis turėtų pakankamai oro, arba ortakių į lauką. Be to, jo ventiliatorius ir kompresorius girdimi viduje, todėl jo nereikėtų statyti šalia miegamojo.
Gerai suplanuotas 121 m² vieno aukšto skandinaviško stiliaus namas su dviem vonios kambariais parodo, kaip techninė patalpa gali būti šalia vonios ir virtuvės. Tokiu atveju vamzdžiai trumpi, o triukšmas atskirtas nuo miegamųjų. Panašių sprendimų yra rinkinyje Vieno aukšto namai.
Verdiktas: kombinuota sistema, ypač mažesniame name, kur kiekvienas kvadratinis metras svarbus.
Investicija
Jei name vis tiek montuojamas šilumos siurblys oras–vanduo, karštas vanduo kainuoja palyginti nedaug. Reikia talpos, trieigio vožtuvo ir montavimo darbų, 2025–2026 m. tai dažniausiai apie 700–1500 EUR. Atskiras karšto vandens šilumos siurblys su montavimu kainuoja apie 1500–3000 EUR. Tačiau tada šildymo sistema gali būti paprastesnė ir pigesnė. Kainos labai skiriasi pagal gamintoją ir regioną, todėl rinkitės kelis pasiūlymus.
Verdiktas: kombinuota sistema, kai šildymas jau yra oras–vanduo. Atskiras įrenginys yra logiškas, kai šildymo sistema kitokia.
Cirkuliacinis žiedas: kada jis vertas
Kai vonia yra toli nuo techninės patalpos, karštas vanduo maišytuve pasirodo tik po kelių litrų ir keliasdešimties sekundžių. Grubi taisyklė: apie cirkuliaciją verta galvoti, kai vamzdis iki tolimiausio čiaupo ilgesnis nei apie 10 m arba jame telpa daugiau nei apie 3 litrus vandens. Tai aktualu dideliuose vieno aukšto namuose, kaip 261 m² modernus vieno aukšto namas su trimis vonios kambariais, ir keliaaukščiuose namuose, kaip 233 m² klasikinis trijų aukštų namas su trimis vonios kambariais.
Cirkuliacija turi savo kainą: nuolat šiltas žiedas praranda šilumą, o šilumos siurbliui tenka dirbti dažniau. Kad nuostoliai būtų maži, laikykitės kelių principų:
- visą žiedą gerai izoliuokite, įskaitant vamzdžius sienose ir perdangose;
- naudokite cirkuliacinį siurblį su laikmačiu arba temperatūros jutikliu, kad jis veiktų tik rytą ir vakarą;
- jei įmanoma, pirmiausia trumpinkite vamzdžius: vonias planuokite vieną virš kitos arba arti techninės patalpos.
Pavyzdžiui, 209 m² dviejų aukštų namas su dviem vonios kambariais leidžia vonias išdėstyti vertikaliai, todėl stovas trumpas, o cirkuliacijos gali ir neprireikti. Panašių išplanavimų rasite rinkinyje Dviejų aukštų namai.
Verdiktas: lygiosios. Cirkuliaciją galima prijungti prie abiejų sistemų, bet prieš perkant atskirą įrenginį patikrinkite, ar jo talpa turi tam skirtą jungtį.
Kas ką turėtų rinktis
- Kombinuotą sistemą rinkitės, jei namas šildomas šilumos siurbliu oras–vanduo, techninė patalpa nedidelė, o jums svarbi kuo mažesnė investicija ir maži nuostoliai vasarą.
- Atskirą karšto vandens šilumos siurblį rinkitės, jei namas šildomas oras–oras sistema arba kitu būdu be vandens kontūro, jei turite erdvią techninę patalpą ar rūsį ir norite, kad karštas vanduo nepriklausytų nuo šildymo.
- 3 asmenų šeimai kompaktiškame name užteks 150–200 l talpos ir trumpų vamzdžių be cirkuliacijos.
- 5–6 asmenų šeimai planuokite 250–300 l talpą ir dvi vonias arti viena kitos arba viena virš kitos.
- Dideliame vieno aukšto ar trijų aukštų name numatykite izoliuotą cirkuliacinį žiedą su laikmačiu jau projektavimo stadijoje, kad vėliau nereikėtų ardyti sienų.
Kad ir kurią sistemą pasirinktumėte, ji įtraukiama į namo energinio naudingumo skaičiavimą, nuo kurio priklauso A++ klasė. Todėl karšto vandens sprendimą aptarkite su architektu ir inžinieriumi dar prieš rengdami projektą.
