Sausio naktis, lauke –15 °C. Šilumos siurblys dirba visu pajėgumu, ventiliatorius ūžia tiesiai po miegamojo langu, o ryte prie įėjimo jau guli ledo pluta, nes atitirpinimo vanduo nubėgo ant trinkelių. Kaltas čia ne įrenginys. Taip nutinka, kai išorinio bloko vieta parenkama paskutinę savaitę, kai langai jau sudėti ir kiemas išklotas.
Naujas namas Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, todėl oras–vanduo šilumos siurblys su rekuperacija tapo įprastu sprendimu ir Vilniaus ar Kauno priemiesčiuose, ir sodyboje. Žemiau rasite septynias taisykles. Jas verta aptarti su architektu dar tada, kai namo projektas tik braižomas.
1. Sužinokite, kiek triukšmo iš tikrųjų kelia blokas
Gamintojai paprastai nurodo du skaičius. Pirmasis yra garso galios lygis: įprastam 6–10 kW blokui jis dažniausiai siekia apie 55–65 dB(A). Antrasis yra garso slėgio lygis tam tikru atstumu, ir būtent jį girdėsite. Paprasta taisyklė: atviroje erdvėje, padvigubinus atstumą, garsas sumažėja maždaug 6 dB. Siena už bloko prideda apie 3 dB, o vidinis kampas tarp dviejų sienų – iki 6 dB. Todėl į kampą įspraustas blokas skamba gerokai garsiau, nei rašoma kataloge.
Gyvenamosios aplinkos triukšmą Lietuvoje reglamentuoja higienos norma HN 33:2011. Ne transporto šaltiniams gyvenamųjų namų aplinkoje dažnai minimos ribos yra apie 55 dB(A) dieną, 50 dB(A) vakare ir 45 dB(A) naktį. Prieš sprendžiant, aktualias vertes pasitikrinkite su projektuotoju. Svarbiausia yra naktinė riba, nes daugiausia blokas dirba būtent šaltomis naktimis. Rinkitės modelį su tyliuoju naktiniu režimu ir prašykite garso slėgio duomenų bent 5 m atstumu.
2. Laikykite bloką toliau nuo miegamųjų langų ir terasos
Nekabinkite bloko ant miegamojo sienos ir nestatykite jo po miegamojo langu. Ypač tai svarbu medinio karkaso namuose: lengva siena perduoda vibraciją, ir žemas dūzgimas girdimas viduje net tada, kai lauke viskas atrodo tylu. Geriau statyti bloką ant atskiro pamato ar grindų stovo su antivibracinėmis atramomis. Jį verta dėti prie „ūkinės“ sienos, už kurios yra garažas, techninė patalpa ar sandėliukas. Taip pat nepamirškite terasos. Vasarą blokas ruošia karštą vandenį, o kai kur ir vėsina namus, todėl jo ventiliatorius neturėtų pūsti į poilsio zoną.
Tokiu atveju labai praverčia priestatas su garažu. Pavyzdžiui, vieno aukšto 145 m² skandinaviško stiliaus name su trimis miegamaisiais ir dviviečiu garažu garažo išorinė siena yra natūrali vieta blokui, toli nuo miegamųjų. Panašiai galima mąstyti ir apie 199 m² modernų vieno aukšto namą su dviviečiu garažu.
3. Pagalvokite apie kaimynus ir sklypo ribą
Priemiesčio sklypai dažnai būna 6–12 arų, todėl kaimyno miegamasis gali būti vos keliolikos metrų atstumu. Ventiliatoriaus išpūtimą nukreipkite į savo sklypą, o ne į kaimyno terasą ar langus. Triukšmo ribos vertinamos ir kaimyno gyvenamojoje aplinkoje, todėl ginčas dėl ūžiančio bloko gali baigtis matavimais ir priverstiniu perkėlimu. Atstumus nuo statinių iki sklypo ribos nustato statybos techniniai reglamentai (STR) ir teritorijos planavimo dokumentai. Ar įrenginys gali stovėti arčiau ribos, išsiaiškinkite su architektu.
Jei vietos mažai, ypač siauruose sklypuose, padeda akustinis ekranas. 2026 m. jis paprastai kainuoja apie 300–1000 EUR, priklausomai nuo dydžio ir medžiagų. Ekranas turi stovėti ne arčiau kaip per gamintojo nurodytą atstumą, kad blokas „neuždustų“. O paprasčiausia priemonė yra pokalbis su kaimynu prieš montavimą.
4. Pakelkite bloką virš sniego ir patraukite nuo stogo krašto
Lietuvoje sniego danga dažnai siekia 20–40 cm, o pusnyse ir prie sienų jos būna daugiau. Apatinis garintuvo kraštas turėtų būti bent 30–50 cm virš žemės, todėl blokas statomas ant aukšto stovo ar konsolės. Užpustytas garintuvas negauna oro, atitirpinimo ciklai dažnėja, efektyvumas krenta, o kartais įrenginys apskritai sustoja avarija.
Antras pavojus yra stogas. Nuo šlaitinio stogo nuslenkantis sniegas ir krentantys varvekliai lanksto lameles ir gadina ventiliatorių. Namuose su mansarda stogo šlaitai dažnai nusileidžia žemai, todėl bloko nestatykite po karnizu. Jei kitos vietos nėra, įrenkite apsauginį stogelį, bet palikite pakankamą tarpą orui. Dviejų aukštų namuose, pavyzdžiui, 229 m² name su keturiais miegamaisiais, verta iš anksto pažiūrėti, kurioje fasado dalyje nėra nei stogo krašto, nei miegamųjų langų.
5. Nuveskite atitirpinimo vandenį, kad jis nevirstų ledu
Būdingas Lietuvos žiemos oras – apie 0…+5 °C ir didelė drėgmė. Tokiomis dienomis garintuvas apšąla greičiausiai, ir blokas atitirpina dažnai. Per drėgną šaltą parą gali susidaryti dešimtys litrų vandens. Jei jis tiesiog nuteka ant trinkelių, susidaro čiuožykla prie durų. Jei vanduo kaupiasi po bloku, auga ledo kalnas, kuris ilgainiui pasiekia patį garintuvą.
Patikimiausias sprendimas yra drenažinė skaldos duobė po bloku, siekianti žemiau įšalo gylio (Lietuvoje apie metrą, tikslų gylį nurodys projektuotojas). Kitas būdas: šildomas kondensato vamzdis su kabeliu, nuvestas į lietaus ar drenažo sistemą. Kabelis su montavimu kainuoja maždaug 50–150 EUR, tai yra mažai, palyginti su remontu. Ir svarbiausia: nestatykite bloko prie takų, įvažiavimo ar įėjimo durų.
6. Trasa iki techninės patalpos turi būti kuo trumpesnė
Monobloko atveju į lauką eina vandens vamzdžiai su šildymo vandeniu. Dingus elektrai, jie gali užšalti, todėl reikia glikolio arba apsauginių vožtuvų, o pati trasa turi būti trumpa ir gerai izoliuota. Split sistemoje lauke ir viduje yra šaltnešio linija. Gamintojai dažnai leidžia 15–30 m ilgį, bet kiekvienas papildomas metras reiškia šilumos nuostolius, papildomą šaltnešį ir didesnę kainą.
Geriausias variantas yra techninė patalpa prie išorinės sienos, o blokas stovi tiesiai už jos, ir trasa siekia vos kelis metrus. Kompaktiškame name tai reikia numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, 79 m² name su dviem miegamaisiais ar 109 m² vieno aukšto name be garažo techninei patalpai tenka nedaug vietos, todėl jos sienos parinkimas lemia, kur stovės blokas. Vieno aukšto namuose tai paprasčiau: nėra vertikalios trasos, o techninę patalpą lengva pastatyti prie šiaurinės ar ūkinės pusės.
7. Palikite vietos orui, vėjui ir priežiūrai
Blokui reikia laisvai įtraukti ir išpūsti orą. Dažniausiai už jo paliekama 30–50 cm, o prieš ventiliatorių 1,5–2 m laisvos erdvės, tačiau tikslius atstumus nurodo gamintojas. Nekiškite bloko į siaurą nišą ar tarp tankių krūmų: išpūstas šaltas oras grįš atgal, ir efektyvumas kris. Lietuvoje vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai, todėl nestatykite ventiliatoriaus tiesiai prieš juos. Lapus krečiantys medžiai turėtų augti toliau, o prie bloko turi būti patogus priėjimas servisui.
Šiuolaikiniuose dviejų aukštų namuose, tokiuose kaip 172 m² modernus namas su trimis miegamaisiais, verta jau eskizo stadijoje sutarti, kuris fasadas bus „techninis“. Ten stovės šilumos siurblys, išeis rekuperatoriaus ortakiai ir bus įrengtas drenažas.
Šilumos siurblio išorinis blokas yra toks pat namo elementas kaip langai ar įėjimas, todėl ir jo vietą reikia projektuoti, o ne ieškoti po statybų. Patikrinkite triukšmo duomenis ir galiojančias ribas, laikykite bloką toliau nuo miegamųjų ir kaimynų, pakelkite jį virš sniego, nuveskite atitirpinimo vandenį ir trumpai sujunkite su technine patalpa. Tada A++ namas žiemą bus ir šiltas, ir tylus.
