Dvylika kilovatų. Tokį skaičių jauna šeima su dviem vaikais pamatė pirmajame šilumos siurblio montuotojo pasiūlyme. Montuotojas jį dar pagyrė: „su atsarga, kad per šalčius tikrai užtektų“. Namas tuo metu buvo tik brėžinys, o sklypas už Vilniaus apaugęs žole. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad jų namui reikia maždaug perpus mažesnės galios. Tai istorija apie tai, kaip jie tą skaičių rado ir ką verta žinoti kiekvienam, kuris stato A++ klasės namą Lietuvoje.
Sklypas, trys planai ir pirmoji klaida
Šeima nusipirko apie 12 arų sklypą Vilniaus rajone, naujame kvartale netoli miesto ribos. Dujų vamzdyno ten nėra, tad šildymo būdo ilgai rinktis nereikėjo: šilumos siurblys oras-vanduo, grindinis šildymas ir vėdinimas su rekuperacija. Šiandien tokį sprendimą renkasi dauguma naujų namų statytojų, nes be atsinaujinančios energijos A++ klasę pasiekti labai sunku.
Planų jie peržiūrėjo daug, bet į galutinį sąrašą pateko trys. Pirmasis buvo erdvus vieno aukšto namas, 207 m², su trimis miegamaisiais ir dvivietiu garažu. Antrasis – kuklesnis 157 m² vieno aukšto namas su trimis miegamaisiais. Trečiasis – kompaktiškas dviejų aukštų skandinaviško stiliaus namas, 153 m². Vyras svajojo apie didžiausią, žmona norėjo visko viename lygyje. Galiausiai nusprendė pagal biudžetą ir pasirinko 157 m² projektą.
Pirmoji klaida įvyko jau tada, nors šeima to dar nežinojo. Jie manė, kad šildymo galią lemia plotas: didesnis namas – galingesnis siurblys, ir tiek. Iš tikrųjų tokiame name šilumos poreikį lemia atitvaros, t. y. sienų, stogo, grindų ir langų plotas bei jų šiluminės savybės. Taip pat svarbus sandarumas ir rekuperatoriaus efektyvumas. Kompaktiškas dviejų aukštų namas dažnai praranda mažiau šilumos nei tokio paties ploto ištęstas vieno aukšto namas, nes jo išorinis paviršius mažesnis. Jei jums artimesni vieno aukšto namai, tai nėra problema, tik į tai reikia atsižvelgti skaičiuojant šildymą.
Pamoka: kvadratiniai metrai nepasako, kiek šilumos reikės. Du vienodo ploto namai gali skirtis šilumos nuostoliais net trečdaliu, priklausomai nuo formos, langų ploto ir orientacijos. Galią skaičiuoja inžinierius pagal konkretų projektą, ne pagal plotą.
Pasiūlymas „su atsarga“
Kol architektas rengė techninį projektą, šeima ėmė rinkti šilumos siurblių pasiūlymus. Pirmasis montuotojas pasiūlė 12 kW įrenginį. Kaimynas, kuris pernai pasistatė panašaus dydžio namą, pasakojo turintis 16 kW siurblį ir „jokių problemų“. Atrodė logiška: didesnis kainuoja kiek brangiau, bet užtat ramu.
Abejonių kilo tik tada, kai šeima paklausė, kaip apskaičiuoti tie 12 kW. Montuotojas paminėjo seną taisyklę, kad vienam kvadratiniam metrui reikia apie 100 W. Šis santykis tiko prieš kelis dešimtmečius statytiems namams, bet ne šiandieniniam A++ namui, kuriam keliami labai griežti šiluminės izoliacijos ir sandarumo reikalavimai.
Per didelio siurblio problema slypi ne šalčiuose, o rudenį ir pavasarį. Kai lauke yra +5 °C, gerai apšiltintam namui gali pakakti vos vieno kilovato ar šiek tiek daugiau. Net moduliuojantis 12 kW siurblys paprastai negali sumažinti galios tiek, kiek reikia, todėl jis įsijungia, greitai pašildo vandenį ir išsijungia. Po kelių minučių vėl įsijungia. Toks dažnas įsijungimas ir išsijungimas (vadinamasis taktavimas) mažina sezoninį efektyvumą, greičiau dėvi kompresorių ir didina sąskaitas už elektrą. Be to, didesnis įrenginys yra brangesnis ir triukšmingesnis.
Pamoka: galios „atsarga“ šilumos siurbliui nėra privalumas. Per didelis įrenginys pereinamuoju sezonu dirba trumpais ciklais ir praranda efektyvumą. Paklauskite, kokia yra minimali modelio galia, ne tik maksimali.
Ką parodė šilumos nuostolių skaičiavimas
Šeima nusprendė palaukti, kol techniniame projekte bus parengta šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis (ŠVOK). Inžinierius pirmiausia nustatė projektinę lauko temperatūrą. Tai šalčiausia temperatūra, kuriai esant namas dar turi būti pašildytas iki norimos vidaus temperatūros be jokių papildomų priemonių. Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės ir naudojamų klimato duomenų, ji paprastai būna apie –20…–23 °C. Vidaus temperatūrą inžinierius numatė +20 °C gyvenamosiose patalpose ir šiek tiek aukštesnę vonios kambariuose.
Tada jis apskaičiavo šilumos nuostolius per atitvaras ir vėdinimą kiekvienai patalpai atskirai. Jų 157 m² namui projektinėmis sąlygomis reikėjo maždaug 5 kW, t. y. apie 30 W/m². Rekuperatorius su aukštu šilumos atgavimo koeficientu vėdinimo nuostolius sumažino kelis kartus. Prie šildymo dar pridėta karšto vandens ruošimo galia 200 litrų talpai.
Inžinierius paaiškino, kad A++ namams Lietuvoje dažniausiai gaunami panašūs skaičiai. Juos verta žinoti kaip orientyrą, bet ne kaip projektą:
- 100–130 m², pavyzdžiui, 127 m² namas su trimis miegamaisiais: šilumos nuostoliai dažniausiai būna apie 3–5 kW;
- 150–180 m², pavyzdžiui, 172 m² dviejų aukštų namas: apie 4–7 kW;
- 200–250 m², pavyzdžiui, 210 m² namas su keturiais miegamaisiais: apie 6–9 kW.
Viršutinė riba tinka namams su dideliais stiklo plotais, sudėtinga forma ar aukštomis erdvėmis. Apatinė riba tinka kompaktiškiems, gerai orientuotiems namams.
Pamoka: šilumos siurblio galia parenkama pagal apskaičiuotus šilumos nuostolius esant projektinei lauko temperatūrai, prie jų pridedant karšto vandens poreikį. A++ name tai paprastai yra 20–35 W/m², o ne 100 W/m², kaip skaičiuota seniau.
Bivalentinis taškas ir tenas, apie kurį niekas nepasakoja
Turėdama 5 kW skaičių, šeima vėl atsivertė siurblių katalogus ir rado dar vieną spąstą. Gamintojo nurodyta galia dažniausiai matuojama esant +7 °C lauke ir 35 °C tiekiamo vandens temperatūrai. Kai lauke –15 °C ar –20 °C, oras-vanduo siurblys atiduoda pastebimai mažiau šilumos. „Šešių kilovatų“ modelis per didelį šaltį gali duoti tik apie 4 kW.
Čia svarbus bivalentinis taškas. Tai lauko temperatūra, kuriai esant siurblio galia tiksliai atitinka namo šilumos poreikį. Kai temperatūra nukrenta žemiau šio taško, siurbliui padeda elektrinis tenas, įmontuotas vidiniame bloke arba talpoje. Tenas paverčia vieną kilovatvalandę elektros viena kilovatvalande šilumos, o siurblys iš tos pačios energijos pagamina kelis kartus daugiau šilumos. Todėl kiekviena valanda, kai dirba tenas, yra brangi.
Inžinierius patarė rinktis modelį, kurio bivalentinis taškas būtų apie –15 °C ar šiek tiek žemiau. Tada tenas įsijungs tik per retus, kelių dienų šalčius ir bendrai sezono sąskaitai įtakos beveik neturės. Šeimos išrinktas siurblys esant –15 °C dar atiduoda apie 5 kW, o 3–6 kW pakopinis tenas lieka tik atsarga.
Per mažas siurblys turi priešingą problemą. Jei būtų pasirinktas 4 kW modelis, bivalentinis taškas būtų pakilęs iki maždaug –5 °C. Lietuvos žiemą tokių dienų būna daug, todėl tenas dirbtų kelias savaites. Elektros sąskaita sausį gerokai padidėtų, o ir energinio naudingumo skaičiavimuose atsinaujinančios energijos dalis galėtų būti mažesnė, nei reikia A++ klasei.
Pamoka: lyginkite siurblių galią esant –15 °C ir –20 °C, ne tik pagal katalogo nominalą. Bivalentinis taškas apie –15 °C A++ namui yra protingas kompromisas: tenas tik apsaugo, bet nešildo namo visą žiemą.
Pirmoji žiema naujuose namuose
Galutinis pasirinkimas buvo moduliuojantis oras-vanduo siurblys, kurio vardinė galia apie 7 kW, su 200 litrų karšto vandens talpa. 2025–2026 m. tokios klasės įrenginys su montavimu dažniausiai kainuoja apie 7–11 tūkst. Eur, priklausomai nuo modelio ir darbų apimties. Šis siurblys buvo pigesnis už pirmą kartą siūlytą 12 kW įrenginį, nors kaina nebuvo pagrindinė priežastis jį rinktis.
Šeima įsikėlė spalio pabaigoje. Pirmąją žiemą elektros suvartojimas buvo kiek didesnis nei skaičiuota. Inžinierius buvo perspėjęs, kad pirmaisiais metais džiūsta tinkas, grindų lajinys ir mūras, o tai sunaudoja papildomos šilumos. Sausio mėnesį kelias naktis termometras rodė apie –20 °C, ir valdiklio istorijoje matėsi, kad tenas kelis kartus trumpam įsijungė. Kitomis dienomis siurblys dirbo ilgais, ramiais ciklais su žema tiekiamo vandens temperatūra. Grindinis šildymas šildė tolygiai, o rekuperatorius palaikė gerą oro kokybę miegamuosiuose.
Pavasarį šeima palygino savo sąskaitas su kaimyno, kuris turi 16 kW siurblį. Kaimyno namas panašaus dydžio, bet jo kompresorius rudenį įsijungdavo dešimtis kartų per parą, o jų siurblys dirbdavo ilgais ciklais. Skirtumas buvo pastebimas ne tik sąskaitose, bet ir girdėjosi tyliais vakarais.
Jei dabar renkatės projektą, pavyzdžiui, iš namų su trimis miegamaisiais, šildymo klausimą verta užduoti dar prieš perkant siurblį. Iš ŠVOK dalies inžinieriaus prašykite šių skaičių:
- projektinės lauko temperatūros, kuri buvo naudota skaičiuojant jūsų vietovei;
- bendrų šilumos nuostolių kW ir jų paskirstymo pagal patalpas;
- karšto vandens poreikio ir talpos tūrio;
- tiekiamo vandens temperatūros (grindiniam šildymui dažniausiai apie 30–35 °C);
- siūlomo siurblio galios esant –15 °C ir –20 °C, jo minimalios moduliuojamos galios ir bivalentinio taško;
- teno galios ir jo įjungimo sąlygų;
- rekuperatoriaus šilumos atgavimo efektyvumo, kuris buvo naudotas skaičiavimuose.
Reikalavimai ir klimato duomenys gali keistis, todėl galiojančias taisykles visada pasitikrinkite su savo projektuotoju ir energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu.
Pamoka: tinkamos galios šilumos siurblys užtikrina tylią ir ekonomišką žiemą. Teisingą galią nustato skaičiavimai, o ne montuotojo nuojauta ar kaimyno patirtis. Šiuos skaičius jūs turite teisę gauti dar prieš pasirašydami pirkimo sutartį.
