Keturi–šeši kvadratiniai metrai kiekviename aukšte. Tiek dviejų aukštų name paprastai užima laiptai kartu su aikštelėmis. Tai yra daugiau nei vonios kambarys, už kurį mokama kaip už bet kurį kitą namo plotą. Vis dėlto daugelis šeimų laiptus pirmame plano eskize nupiešia paskutinius, ten, kur liko vietos. Ši istorija apie vieną tipišką lietuvių šeimą, kuri padarė atvirkščiai. Ji pradėjo nuo laiptų ir pažiūrėjo, kaip juos sprendžia kitose šalyse.
Sklypas Kauno rajone ir pirmas klausimas: vienas aukštas ar du
Šeima, du suaugusieji ir du mokyklinio amžiaus vaikai, nusipirko apie 12 arų sklypą Kauno rajone, netoli miesto. Pradžioje jie svajojo apie vieno aukšto namą, panašų į sodybą, su visais kambariais viename lygyje. Tačiau sklypas buvo siauras. Pagal detalųjį planą reikėjo laikytis atstumų iki kaimynų, be to, šeima norėjo vietos sodui ir garažui. Vieno aukšto namas apie 150 m² būtų užėmęs beveik visą užstatomą plotą.
Todėl jie ėmė žiūrėti dviejų aukštų namų projektus ir namus su mansarda. Čia ir atsirado klausimas, apie kurį vieno aukšto namo savininkai negalvoja: kur bus laiptai ir kiek jie atims vietos.
Pamoka: antras aukštas sutaupo sklypo, bet ne viso ploto. Laiptai „suvalgo“ apie 4–6 m² apačioje ir panašiai viršuje. Lygindami dviejų aukštų ir vieno aukšto projektus, šį plotą atimkite iš naudingo ploto.
Kiek vietos užima tiesūs, L, U formos ir sraigtiniai laiptai
Architektas, su kuriuo šeima konsultavosi, pradėjo nuo paprasto skaičiavimo. Kai atstumas nuo grindų iki grindų yra apie 2,9–3 m, o pakopa apie 17–18 cm aukščio, reikia 16–18 pakopų. Kai pakopos gylis yra 26–28 cm, tiesus maršas tampa maždaug 4–4,5 m ilgio. Orientaciniai plotai, kai laiptų plotis apie 0,9–1 m:
- Tiesūs laiptai: apie 3,5–4,5 m² ir dar vieta aikštelėms apačioje ir viršuje. Jie paprasčiausi ir patogiausi, bet reikalauja ilgos sienos.
- L formos (pasukami 90°): apie 4–5 m². Jie gerai telpa į kampą, o po jais lieka vietos sandėliukui.
- U formos su tarpine aikštele: apie 5–6 m². Juos lengviausia uždaryti laiptinėje, o vidurinė aikštelė yra saugi vaikams ir senoliams.
- Sraigtiniai: apie 2,5–4 m², kai skersmuo 1,6–2 m. Jie kompaktiški, bet siauros pakopos nepatogios kasdien, o baldus užnešti beveik neįmanoma.
Čia šeima pirmą kartą pažvelgė į Vokietiją. Kompaktiškose vokiškose Stadtvilla tipo vilose, kvadratinio plano dviejų aukštų namuose, laiptai dažniausiai būna tiesūs arba pasukami ketvirčiu ir prigludę prie išorinės ar laikančiosios sienos. Taip koridorius beveik išnyksta, o laiptų aikštelė viršuje kartu tampa koridoriumi į miegamuosius. Panašią kompaktišką logiką šeima matė 153 m² minimalistiniame loft stiliaus name su trimis miegamaisiais. Jame plotas paskirstytas keliuose lygiuose, todėl kiekvienas laiptų metras turi dirbti.
Pamoka: laiptų tipą rinkitės pagal tai, kokią sieną ar kampą galite jiems skirti, o ne pagal nuotrauką žurnale. Sraigtiniai laiptai tinka į palėpę ar terasą, bet ne kaip pagrindiniai laiptai šeimos name.
Svetainėje ar uždarame holle: kaip tai daro amerikiečiai ir lenkai
Vakarais šeima peržiūrėjo dešimtis planų ir pastebėjo du priešingus požiūrius.
Amerikietiškame kolonijiniame name laiptai paprastai stovi centriniame holle prie įėjimo. Tai reprezentacinė erdvė, iš kurios patenkama į svetainę, valgomąjį ir virtuvę. Didesniuose JAV namuose dažnai būna ir antri, „tarnybiniai“ laiptai už virtuvės. Šeimai tai priminė 309 m² neoklasikinį namą su keturiais miegamaisiais. Tokiame dydyje reprezentacinis hollas su laiptais yra prabanga, kurią galima sau leisti. 160 m² name toks hollas būtų tiesiog brangus koridorius.
Lenkijoje ir Rumunijoje, priešingai, labai populiarūs atviri laiptai tiesiai svetainėje ar dienos zonoje. Jie tampa interjero akcentu, o plotas neišleidžiamas atskiram holui. Lietuvoje šis sprendimas irgi plinta, ypač šiuolaikiniuose namuose su didele bendra virtuvės ir svetainės erdve.
Šeima svarstė šiuos argumentus:
- Šildymas. Šiltas oras kyla į viršų per atvirus laiptus. Sename, prastai apšiltintame name tai buvo rimta problema. A++ klasės name su šilumos siurbliu, grindiniu šildymu ir rekuperacija temperatūrų skirtumas tarp aukštų daug mažesnis, nors visai neišnyksta.
- Triukšmas ir kvapai. Televizorius, svečiai ir keptuvė svetainėje girdisi ir užuodžiami vaikų kambariuose viršuje. Rekuperacija padeda nuo kvapų, bet ne nuo garso.
- Vaikai. Atviri laiptai be pakopų tarpų ir su retais baliustrais atrodo lengvai, bet mažiems vaikams reikalauja vartelių. Tarpai tarp baliustrų dažniausiai rekomenduojami ne didesni nei apie 10 cm.
- Gaisrinė sauga. Laiptai yra ir evakuacijos kelias. Uždarame holle su durimis į svetainę dūmai sklinda lėčiau, o dūmų detektorius ant kiekvieno aukšto laiptų aikštelės yra paprasčiausia apsauga bet kuriuo atveju.
Pamoka: atviri laiptai svetainėje gražūs ir taupo plotą, bet perkelia į antrą aukštą visus pirmo aukšto garsus. Jei viršuje miega maži vaikai, pagalvokite apie hollą ar bent durimis atskiriamą laiptinę.
Normos: kiek aukšta pakopa ir kiek vietos virš galvos
Toliau šeima išsiaiškino, kad laiptų matmenys nėra vien skonio reikalas. Lietuvoje juos reglamentuoja statybos techniniai reglamentai (STR). Juose nustatyti reikalavimai laiptų pločiui, pakopų matmenims, turėklams ir aptvėrimams. Konkrečias reikšmes visada tikrinkite galiojančioje STR redakcijoje arba su projektuotoju. Praktikoje gyvenamajame name dažniausiai projektuojama 16–18 cm aukščio ir 26–30 cm gylio pakopa, apie 0,9–1 m pločio maršas ir apie 0,9 m aukščio turėklai. Patogumui tikrinti naudojama sena taisyklė: dvi pakopos aukštis plius gylis turėtų sudaryti apie 60–64 cm.
Palyginimui:
- JAV gyvenamųjų namų kodeksas IRC leidžia iki 7¾ colio (apie 19,7 cm) aukščio pakopą, reikalauja ne mažiau kaip 10 colių (apie 25,4 cm) gylio ir apie 2,03 m prošvaisos virš galvos.
- Lenkijoje techninės sąlygos (WT) vienbučiams namams leidžia apie 19 cm aukščio pakopą ir apie 0,8 m pločio maršą.
- Vokietijoje norma DIN 18065 nedideliems gyvenamiesiems namams nustato 14–20 cm aukščio ir 23–37 cm gylio pakopų intervalą, apie 80 cm naudingą plotį ir apie 2 m prošvaisą.
Išvada šeimai buvo paprasta. Visose šalyse ribos panašios, o skirtumai slypi detalėse. Dažniausia klaida visur ta pati: per maža prošvaisa virš galvos ten, kur virš laiptų eina antro aukšto perdanga arba mansardos stogo šlaitas. Name su mansarda tai ypač svarbu, nes laiptai turi išeiti po aukščiausia stogo vieta, o ne prie žemos sienelės.
Pamoka: prieš pasirinkdami projektą su mansarda, patikrinkite pjūvį, ne tik planą. Ar virš kiekvienos pakopos lieka bent apie 2 m iki perdangos ar šlaito? Jei pjūvio nėra, paprašykite architekto jį parodyti.
Projektų atranka: trys kandidatai
Galiausiai liko keli projektai, kuriuos šeima vertino pirmiausia pagal laiptus ir tik paskui pagal fasadą.
Pirmasis buvo 153 m² skandinaviško stiliaus dviejų aukštų namas su trimis miegamaisiais ir dviviečiu garažu. Kompaktiškas plotas reiškė, kad laiptai turėjo būti glausti, prie sienos, panašiai kaip vokiškoje viloje. Antrasis buvo 172 m² šiuolaikinis dviejų aukštų namas su trimis miegamaisiais. Jame daugiau vietos dienos zonai, todėl buvo svarstomi atviri laiptai „lenkišku“ stiliumi. Trečiasis buvo 163 m² tradicinis dviejų aukštų namas su trimis miegamaisiais ir vienviečiu garažu, kuriame laiptus nesunku atskirti nuo svetainės.
Dėl palyginimo jie peržiūrėjo ir didesnius variantus: 209 m² rąstinio stiliaus dviejų aukštų namą, kuriame mediniai laiptai natūraliai dera prie interjero, ir 210 m² namą su keturiais miegamaisiais, kuriame yra vietos patogiems U formos laiptams su aikštele.
Pamoka: vertindami projektą, „nueikite“ juo pirštu nuo lauko durų iki vaikų kambario. Jei kelias eina per svetainę, pro virtuvę ir dar per pusę koridoriaus, laiptai stovi ne savo vietoje, kad ir kokie gražūs jie būtų.
Medis, metalas ar betonas ir įsikraustymas
Šeima statė iš akytojo betono, su gelžbetonine perdanga, todėl buvo du keliai. Pirmasis yra monolitiniai betoniniai laiptai, išlieti kartu su perdanga. Antrasis yra mediniai ar metaliniai laiptai, sumontuojami po vidaus apdailos. Karkasiniuose mediniuose namuose, kurių Lietuvoje gaminama daug, dažniausiai renkamasi medinius arba metalinio karkaso laiptus, nes jie montuojami pabaigoje ir nereikalauja šlapių darbų.
Orientacinės kainos Lietuvoje 2025 m., kai atstumas tarp aukštų standartinis (tikslią kainą lemia medžiaga, forma ir gamintojas, todėl visada prašykite kelių pasiūlymų):
- paprasti tiesūs pušiniai laiptai: apie 1 500–3 000 EUR;
- ąžuoliniai L ar U formos laiptai: apie 4 000–9 000 EUR;
- metalinis karkasas su medinėmis pakopomis: apie 4 000–10 000 EUR;
- monolitiniai betoniniai laiptai: apie 2 000–5 000 EUR už konstrukciją ir dar 2 000–5 000 EUR už apkalimą medžiu;
- gamykliniai sraigtiniai laiptai: apie 2 000–6 000 EUR.
Šeima išsirinko betoninius L formos laiptus, apkaltus ąžuolu, ir atskyrė juos nuo svetainės stiklinėmis durimis. Taip šviesa liko, o garsas ne. Betonas neskamba po vaikų žingsniais, kaip kartais skamba lengvi mediniai laiptai, o po pasukimu atsirado sandėliukas dulkių siurbliui ir žiemos batams.
Įsikrausčius paaiškėjo dar vienas dalykas: spinta, lova ir skalbimo mašina į antrą aukštą pakilo be vargo, nes laiptų plotis apie 1 m ir aikštelė pasukime leido baldus apsukti. Su sraigtiniais ar siaurais „lenkiško“ minimumo laiptais tai būtų buvęs galvosūkis.
Pamoka Lietuvai: iš amerikiečių verta perimti hollo idėją, kai tam yra ploto, iš lenkų atvirų laiptų lengvumą dienos zonoje, iš vokiečių kompaktiškumą ir laiptus prie sienos. Tačiau galutinį sprendimą Lietuvoje lemia mūsų sąlygos: A++ klasės namas sumažina šilumos nuostolius per atvirus laiptus, bet ne triukšmą; šaltas klimatas ir ilgos žiemos verčia vertinti tylų ir šiltą antrą aukštą; o STR reikalavimus pakopoms, turėklams ir prošvaisai reikia patikrinti su projektuotoju dar prieš perkant projektą.
