0,6. Toks skaičius dažniausiai nulemia, ar naujas namas gaus A++ energinio naudingumo klasę. Tai n50 rodiklis: kiek kartų per valandą pasikeistų visas namo oras, jei tarp vidaus ir lauko būtų sukurtas 50 paskalių slėgio skirtumas. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus A++ klasės namui jis paprastai neturi viršyti 0,6 h⁻¹, o sertifikatui reikia tikro matavimo, ne teorinio skaičiavimo. Tikslią reikalavimo redakciją prieš statybas pasitikslinkite su energinio naudingumo sertifikavimo ekspertu arba architektu.
Matuojama vadinamuoju „blower door“ metodu. Į lauko durų angą įstatomas rėmas su galingu ventiliatoriumi, langai uždaromi, ventiliacijos angos laikinai užsandarinamos, o prietaisas namą pakaitomis išretina ir suslegia. Iš to, kiek oro tenka pumpuoti, kad slėgis išsilaikytų, apskaičiuojamas nuotėkis. Svarbiausia praktinė pamoka paprasta: matuokite du kartus. Pirmą kartą, kai jau sumontuoti langai ir oro sandarinimo sluoksnis, bet vidaus apdaila dar neuždengė sienų ir lubų. Antrą kartą baigus statybas, sertifikatui. Žemiau pateikiame planavimo idėjas, kurios padeda abu bandymus pereiti ramiai.
1. Paprastas tūris: mažiau kampų, mažiau juostų
Kiekvienas iškyšulys, įlinkis ar stogo slėnis reiškia papildomus metrus sujungimų, kuriuos reikia klijuoti, glaistyti ar sandarinti. Kompaktiškas stačiakampis šiuo požiūriu yra pats dėkingiausias. Pavyzdžiui, 80 m² vieno aukšto namas skandinaviškos dvasios sutalpina tris miegamuosius į vieną paprastą tūrį be jokių laužytų linijų. Vis dėlto čia slypi viena pinklė: mažame name oro tūris nedidelis, todėl tas pats plyšys n50 rodiklį pablogina labiau nei dideliame. Kompaktiškas namas lengviau sandarinamas, bet klaidų jis atleidžia mažiau.
2. Vienas aukštas su šaltu pastoge: lubos yra sandarumo riba
Lietuvoje populiarus vieno aukšto namas su nešildoma pastoge turi vieną didelį privalumą: oro sandarinimo sluoksnis eina lygiai per visas lubas. Tokiame name, kaip tradicinis vienaaukštis su trimis miegamaisiais ir dvišlaičiu stogu, garo izoliacinė plėvelė gali būti kloti be pertrūkių, jei iš anksto nuspręsite du dalykus. Pirma, įleidžiamus šviestuvus montuokite instaliaciniame sluoksnyje po plėvele, o ne pro ją. Antra, angą į pastogę perkelkite į garažą arba rinkitės sandarų, apšiltintą liuką. Daugiau tokio tipo sprendimų rasite vieno aukšto namų kolekcijoje.
3. Mansarda ir antras aukštas: atidžiai su sąlyčio zonomis
Name su mansarda ar pilnu antru aukštu oro sandarinimo sluoksnis keičia kryptį: iš sienos pereina į stogo šlaitą, nuo šlaito į pastogės sienelę ir lubas. Būtent šiuose lūžiuose dažniausiai ir randami nuotėkiai. Mūriniame name kritinė vieta yra murlato zona, kur tinkas baigiasi, o plėvelė dar neprasidėjo. Karkasiniame name tai perdangos sijos, kertančios sienos sandarinimo sluoksnį. Tradicinio stiliaus dviejų aukštų namo projekte verta pažymėti, kaip sluoksnis apeina perdangą. Jei svarstote stogo erdvę pritaikyti gyventi, peržiūrėkite ir namus su mansarda: kuo paprastesnė stogo forma, tuo mažiau tokių lūžių.
4. Garažas už šiltojo kontūro
Prie namo prijungtas garažas paprastai nešildomas, todėl siena ir durys tarp jo ir gyvenamosios dalies tampa išorinėmis atitvaromis. Name, kuriame dvivietis garažas glaudžiasi prie vieno aukšto gyvenamosios dalies, ši siena turi būti tokia pat sandari kaip fasadas: ištinkuota iki pat perdangos, su sandariomis durimis ir slenksčiu. Garažo pusėje ji dažnai lieka neapdailinta, ir būtent ten paliktos neužtaisytos skylės vamzdžiams ar kabeliams vėliau pasirodo matavimo protokole.
5. Technika vienoje vietoje ir instaliacinis sluoksnis
A++ namui reikia rekuperacinės vėdinimo sistemos ir dažniausiai šilumos siurblio, o kiekvienas ortakis, vamzdis ar kabelis, kertantis apvalkalą, yra potenciali skylė. Kuo arčiau vienas kito suplanuoti technikos patalpa, vonios kambarys ir virtuvė, tuo mažiau tokių prakirtimų. Kompaktiškas 121 m² modernus namas rodo, kaip šlapias zonas galima sugrupuoti viename bloke. Karkasiniame name labai pasiteisina 40–50 mm instaliacinis sluoksnis vidinėje plėvelės pusėje: elektrikas joje dirba nepažeisdamas sandarumo. Mūriniame name taisyklė kita: sienos turi būti ištinkuotos visur, taip pat už virtuvės spintelių, vonios, laiptų ir grindų lygyje. Kištukinių lizdų dėžutes tuštaviduriuose keraminiuose blokuose verta įstatyti į gipso skiedinį.
6. Dideli langai su apgalvotu montavimu
Platūs stiklai į sodą yra viena mėgstamiausių šiuolaikinių namų detalių, bet ir viena dažniausių nuotėkio vietų. Erdviame skandinaviško modernaus stiliaus vieno aukšto name su dideliais stiklo paviršiais langų perimetrų yra dešimtys metrų. Montuojant reikia sandarios juostos iš vidaus ir garams laidžios iš lauko, o slankiosios terasos durys turi būti sureguliuotos dar prieš matavimą. Išankstinio bandymo metu, kol palangės ir angokraščiai neapdailinti, prastai priklijuotą juostą lengva rasti ranka ar dūmų pieštuku ir pataisyti per kelias minutes.
7. Bandymus įrašykite į statybų grafiką
Paskutinė idėja yra organizacinė, bet ji sutaupo daugiausia. Projektuodami, pavyzdžiui, šiuolaikinį vieno aukšto namą su trimis miegamaisiais, iš karto susitarkite su rangovu dėl dviejų matavimo datų. 2025–2026 m. vienas sandarumo bandymas individualiam namui Lietuvoje dažniausiai kainuoja apie 150–350 EUR, o kai kurie matuotojai abu bandymus siūlo kaip paketą. Kaina priklauso nuo namo dydžio ir atstumo. Jei galutinis bandymas nepavyksta, A++ sertifikato nebus, o be jo neužbaigsite statybos procedūros. Tada teks ieškoti nuotėkių termovizoriumi ir dūmais esant neigiamam slėgiui, ardyti jau užglaistytas gipso plokštes, sandarinti ir mokėti už pakartotinį matavimą. Toks taisymas kainuoja daug kartų daugiau nei išankstinis bandymas.
Sandarus namas nėra vien pakankamai storas šiltinimo sluoksnis. Jį sukuria paprasta forma, aiški viena oro sandarinimo riba ir disciplina statybvietėje. Jei renkantis projektą jau galvojate, kur eis plėvelė ar tinkas, kur stovės rekuperatorius ir kaip garažas atsiskirs nuo gyvenamosios dalies, 0,6 h⁻¹ riba tampa pasiekiama. Abu matavimai tada tik patvirtins, kad namas pastatytas taip, kaip suplanuotas.
