Liepos vidurdienis. Ant vieno aukšto namo stogo 8 kW saulės elektrinė gamina beveik visa galia, o namuose tuo metu dirba tik šaldytuvas ir rekuperatorius. Didžioji dalis elektros iškeliauja į tinklą. Vakare ją teks susigrąžinti ir už tai sumokėti, arba ji parduodama už kainą, kuri vidurdienį dažnai būna žemiausia per parą. Ką tik įsikūrusiai šeimai tai skamba kaip smulkmena. Per metus tokios „smulkmenos" susidaro tūkstančiai kilovatvalandžių.
Karštas vanduo yra paprasčiausia vieta, kur šį perteklių galima padėti. Talpa veikia kaip pigi šiluminė baterija: vidurdienį ją įkaitinate, o vakare prausiatės. Toliau palyginame tris būdus tai padaryti: elektrinį kaitinimo elementą su perteklinės energijos valdikliu, oras-vanduo šilumos siurblį, kuris karštą vandenį ruošia vidurdienį, ir atskirą karšto vandens šilumos siurblį. Kiekvienam nurodome, kiek jis kainuoja ir kiek 6–10 kWp elektrinės gamybos gali sunaudoti.
Kodėl vidurdienio perteklius verta sunaudoti namuose
Lietuvoje 1 kWp saulės elektrinės per metus pagamina apytiksliai 950–1 100 kWh. Taigi 6–10 kWp sistema duoda maždaug 6 000–10 000 kWh. Apie tris ketvirtadalius šio kiekio ji pagamina nuo balandžio iki rugsėjo, ir daugiausia valandomis, kai namie niekas negamina valgio ir neskalbia. Gaminančio vartotojo sąlygos, susigrąžinamos elektros mokesčiai ir pardavimo kainos pastaraisiais metais keitėsi ne kartą. Prieš skaičiuodami atsiperkamumą, pasitikrinkite savo sutarties sąlygas pas tinklo operatorių ir elektros tiekėją. Tendencija vis dėlto aiški: kiekviena namuose sunaudota kilovatvalandė vertinga labiau nei atiduota tinklui.
Keturių žmonių šeima per parą sunaudoja apie 150–200 litrų karšto vandens. Jam pašildyti reikia maždaug 6–9 kWh šilumos per parą, arba 2 000–3 000 kWh per metus. Tai ir yra didžiausias kiekis, kurį šiuo keliu galima „įdėti" į vandenį.
Kainų lentelė: ką reikės nupirkti
| Sąnaudų straipsnis | Orientacinė kaina 2026 m., EUR su PVM | Pastabos |
|---|---|---|
| Saulės elektrinė 6–10 kWp su montavimu | 4 500–9 000 | Dažnai jau suplanuota kartu su namu |
| Perteklinės energijos valdiklis (PV diverteris) | 150–500 | Su srovės jutikliu arba integracija su inverteriu |
| Elektrinis kaitinimo elementas 2–3 kW | 60–150 | Jei talpa jau turi įvorę elementui |
| Elektrinis vandens šildytuvas 150–200 l | 300–700 | Jei talpos dar nėra |
| Elektros darbai diverteriui | 100–300 | Atskira grandinė, apsaugos |
| Karšto vandens talpa oras-vanduo šilumos siurbliui, 200–300 l | 800–1 800 | Naujame name dažniausiai įeina į šildymo sistemą |
| Išmanusis valdymas (SG Ready, skaitiklis, integracija) | 100–400 | Kartais tereikia nustatymų siurblio programoje |
| Karšto vandens šilumos siurblys 200–300 l | 1 300–2 800 | Su integruota talpa |
| Jo montavimas ir ortakiai | 200–600 | Priklauso nuo patalpos ir oro paėmimo |
| Palyginimui: baterija 5–10 kWh | 2 500–6 000 | Kaupia elektrą, ne šilumą |
Kainos yra apytikslės, o jų intervalai platūs, nes daug lemia gamintojas ir montuotojas. Valstybės kompensacijos saulės elektrinėms ir šilumos siurbliams skelbiamos periodiškai, todėl prieš perkant verta patikrinti, ar galioja kvietimas ir kokie jo reikalavimai įrangai.
Diverteris ir kaitinimo elementas: pigiausias ir „ryjantis" daugiausiai
Valdiklis nuolat matuoja, kiek elektros eina į tinklą, ir būtent tiek nukreipia į kaitinimo elementą. Jei perteklius 1,2 kW, elementas gauna 1,2 kW. Jei ant saulės užslinko debesis, galia sumažėja. Viso komplekto kaina, kai talpa jau yra, siekia apie 300–900 EUR.
Didžiausias šio būdo privalumas yra tas, kad elektra sunaudojama santykiu 1:1. Per šiltąjį sezoną diverteris gali sunaudoti 1 500–2 500 kWh pertekliaus, o tai sudaro maždaug 20–30 % 8 kWp elektrinės metinės gamybos. Vasarą šilumos siurblio karštam vandeniui galima beveik neįjungti. Trūkumas taip pat akivaizdus: ta pati kilovatvalandė šilumos siurblyje virstų dvigubai ar trigubai didesniu šilumos kiekiu. Diverteris apsimoka tada, kai pertekliaus yra daug, o atiduota elektra beveik nieko verta.
Oras-vanduo šilumos siurblys, įjungiamas vidurdienį
Naujas namas Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, todėl oras-vanduo šilumos siurblys ir rekuperacija tapo beveik standartu. Tokio siurblio karšto vandens ciklą užtenka perkelti į 11–15 valandą. Paprasčiausias būdas yra laikmatis siurblio programoje. Patogesnis būdas yra SG Ready signalas iš inverterio: kai perteklius viršija nustatytą ribą, siurblys pakelia talpos temperatūrą keliais laipsniais aukščiau įprastos. Papildomai tam reikia nuo nulio iki kelių šimtų eurų.
Šiltuoju metu laiku siurblio COP karštam vandeniui siekia 2,5–3,5. Todėl jis sunaudoja nedaug elektros, maždaug 600–1 000 kWh per metus, bet kiekviena jų vertinga. Sunaudojamo pertekliaus kiekiu jis diverteriui nusileidžia, o taupydamas elektrą jį lenkia. Pavasarį ir rudenį pridėkite dar vieną galimybę: grindinio šildymo plokštė sugeria vidurdienio šilumą ir atiduoda ją vakare. Gerai apšiltintame name tai perkelia dalį šildymo į saulėtas valandas.
Atskiras karšto vandens šilumos siurblys
Šis prietaisas sujungia talpą ir mažą šilumos siurblį viename korpuse. Jis tinka namams be oras-vanduo sistemos: sodybai su malkiniu ar granulių katilu arba nedideliam namui, šildomam oras-oras kondicionieriais. Jo galia nedidelė, apie 0,4–0,6 kW, todėl jis negali sekti staigių pertekliaus šuolių. Užtat jis gali veikti kelias valandas iš eilės vidurdienį ir per metus sunaudoti 600–1 000 kWh, beveik visas iš saulės. Kaina su montavimu siekia apie 1 500–3 400 EUR.
Vietą jam rinkitės atidžiai. Prietaisas vėsina patalpą, kurioje stovi, todėl garaže ar sandėliuke vasarą tai privalumas, o šildomoje techninėje patalpoje žiemą jis dalį šilumos „pavagia" iš namo.
Lapkritis–vasaris: ko nesitikėti
Tamsiaisiais mėnesiais 8 kWp elektrinė per visus keturis mėnesius kartu pagamina vos kelis šimtus kilovatvalandžių. Gruodį gamyba būna mažiausia, o kai ant modulių guli sniegas, ji ilgomis dienomis siekia beveik nulį. Visą šią elektrą suvartoja namo bazinis vartojimas, ir pertekliaus nelieka. Diverteris šiuo laikotarpiu stovi be darbo, o karštą vandenį ruošia šilumos siurblys arba katilas. Jei turite dviejų laiko zonų tarifą, žiemą karšto vandens ciklą verta grąžinti į naktį. Atskiras karšto vandens šilumos siurblys šaltoje patalpoje žiemą dirba prasčiau ir dažniau įsijungia elektrinis elementas. Į šiuos mėnesius atsižvelkite skaičiuodami metinę naudą: visi trys sprendimai uždirba nuo balandžio iki rugsėjo.
Kaip sutaupyti: sprendimai, priimami projektuojant namą
Pigiausia vamzdžių ir laidų metras yra tas, kurio nereikėjo nutiesti. Techninę patalpą verta suplanuoti šalia vonios ir virtuvės, o talpą pasirinkti 300 litrų, ne 200 l. Didesnė talpa sutalpina daugiau vidurdienio šilumos ir kainuoja tik kiek daugiau.
Mažame name skaičiavimas paprastas. Kompaktiškam 50 m² skandinaviško stiliaus namui ar jaukiam 79 m² namui su dviem miegamaisiais dažnai užtenka 150 litrų šildytuvo su diverteriu, o brangus šilumos siurblys karštam vandeniui gali niekada neatsipirkti. Kai voniose yra dvi, kaip 79 m² plane su dviem vonios kambariais, rytinis vartojimo pikas didesnis, ir talpą verta rinktis su atsarga.
Šeimos namui reikia didesnės talpos ir didesnio stogo. 121 m² namas su dvivietis garažu turi patogią vietą atskiram karšto vandens šilumos siurbliui, o garažo stogas papildo saulės modulių plotą. 135 m² tradicinis namas su plačiu dvišlaičiu stogu leidžia pietiniame šlaite sutalpinti 8–10 kWp be sudėtingų sprendimų. 129 m² skandinaviškas namas su trimis miegamaisiais rodo, kaip vienoje vietoje sugrupuoti dvi voniai ir techninę patalpą, kad karštas vanduo nekeliautų per visą namą. Daugiau tokių pavyzdžių rasite tarp vieno aukšto namų ir 120–150 kv. m namų projektų.
Dar keli patarimai, kaip sumažinti išlaidas:
- Jei oras-vanduo šilumos siurblys jau yra, pradėkite nuo nemokamo laikmačio. Diverterį pridėkite tik tada, kai matysite, kad perteklius vis dar didelis.
- Talpą rinkitės su įvore kaitinimo elementui. Vėliau įrengti diverterį kainuos keliasdešimt eurų, o ne naują boilerį.
- Prieš perkant bateriją, išnaudokite karštą vandenį. Šiluma talpoje kainuoja kelis kartus pigiau nei elektra baterijoje.
- Elektros darbus derinkite su statybos etapu, kad nereikėtų ardyti apdailos.
Santrauka
- Diverteris su kaitinimo elementu kainuoja 300–900 EUR ir sunaudoja daugiausiai pertekliaus, iki 2 500 kWh per metus, bet jo efektyvumas mažiausias.
- Vidurdienį įjungiamas oras-vanduo šilumos siurblys naujame name dažnai nekainuoja beveik nieko papildomai ir duoda daugiausiai šilumos iš kiekvienos kilovatvalandės.
- Atskiras karšto vandens šilumos siurblys kainuoja 1 500–3 400 EUR ir tinka namams bei sodyboms be oras-vanduo sistemos.
- Nuo lapkričio iki vasario pertekliaus beveik nėra, todėl naudą skaičiuokite pagal šiltąjį sezoną.
- Sutaupyti padeda 300 litrų talpa, techninė patalpa šalia vonių ir pietinis stogo šlaitas, suplanuoti dar projekto etape. Prieš skaičiuodami atsiperkamumą, pasitikrinkite gaminančio vartotojo sąlygas.
