4,5. Tokį skaičių dažnai matome šilumos siurblio oras-vanduo techniniame lape, ir daugelis jį supranta paprastai: už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę elektros gausiu keturias su puse šilumos. Tada ateina sausis, lauke savaitę laikosi −10 °C, o elektros sąskaita už 150 m² namą pasirodo gerokai didesnė, nei tikėjotės. Ar siurblys blogas? Nebūtinai. Etiketėje nurodytas sezoninis koeficientas skaičiuojamas standartinėmis sąlygomis, o jūsų namas, jūsų šildymo sistema ir jūsų įpročiai yra visai kas kita. Gera žinia ta, kad realų efektyvumą galima išmatuoti patiems, be laboratorijos, ir dažniausiai rasti priežastį, kodėl jis mažesnis, nei galėtų būti.
COP, SCOP ir tai, kas iš tikrųjų vyksta jūsų name
Etiketės skaičius ir realybė
COP rodo, kiek šilumos siurblys pagamina vienu konkrečiu momentu, esant tam tikrai lauko ir tiekiamo vandens temperatūrai. SCOP yra sezoninis vidurkis, apskaičiuotas pagal Europos standarte aprašytą klimato modelį ir nustatytą tiekiamo vandens temperatūrą, dažniausiai 35 °C grindiniam šildymui arba 55 °C radiatoriams. Tai, ką matuojate namuose per visą šildymo sezoną, specialistai dažnai vadina SPF (sezoniniu veiksmingumo faktoriumi). Būtent šis skaičius lemia jūsų išlaidas.
Skirtumas atsiranda dėl kelių dalykų: Lietuvos žiema yra drėgnesnė ir šaltesnė nei standartinis „vidutinis“ klimatas, į realų balansą patenka karšto buitinio vandens ruošimas, cirkuliaciniai siurbliai, elektrinis tenas ir atitirpinimo ciklai, o šildymo kreivė dažnai paliekama tokia, kokią nustatė montuotojas „kad tikrai būtų šilta“.
Ką reiškia −10 °C
Kai lauke −10 °C, oras-vanduo siurblio momentinis COP, tiekiant 35 °C vandenį į grindinį šildymą, paprastai būna apie 2,2–2,8. Jei tiekiama 50 °C radiatoriams, jis gali nukristi iki 1,7–2,2. Tai normalu ir dėl to nereikia panikuoti: sezono rezultatą lemia ne kelios šalčiausios savaitės, o ilgi mėnesiai nuo 0 iki +8 °C, kai siurblys dirba gerokai efektyviau. Tačiau šaltis puikiai parodo silpnas sistemos vietas.
Ko reikia matavimui
Įrenginio energijos monitorius
Dauguma šiuolaikinių siurblių valdiklyje ar programėlėje rodo sunaudotą elektrą ir pagamintą šilumą. Tai patogu, bet į šiuos duomenis žiūrėkite atsargiai. Šilumą įrenginys dažnai apskaičiuoja iš srauto ir temperatūrų skirtumo, o srautą kartais tik įvertina pagal cirkuliacinio siurblio apsukas. Elektros dalis kai kuriuose modeliuose neapima elektrinio teno, valdiklio ar išorinių siurblių. Todėl monitorius neretai rodo 10–20 % geresnį rezultatą, nei yra iš tikrųjų. Kaip orientyras jis tinka, kaip galutinis vertinimas – ne visada.
Atskiras šilumos ir elektros skaitiklis
Tiksliausias būdas yra du nepriklausomi prietaisai:
- Šilumos skaitiklis (šilumos apskaitos prietaisas), montuojamas ant tiekimo ir grąžinimo vamzdžių už siurblio. Jis matuoja srautą ir temperatūrų skirtumą ir sumuoja kWh. Jei įmanoma, montuokite taip, kad būtų matoma ir šildymo, ir karšto vandens šiluma.
- Elektros skaitiklis ant DIN bėgelio skydelyje, per kurį eina visas šilumos siurblio maitinimas: išorinis blokas, vidinis modulis ir elektrinis tenas. Jei tenas maitinamas atskirai, reikia antro skaitiklio arba bent jau aiškiai žinoti jo suvartojimą.
Tokius prietaisus geriausia numatyti dar projektuojant ir įrengiant inžinerines sistemas: 2025 m. kokybiškas šilumos skaitiklis su montavimu dažniausiai kainavo apie 150–400 EUR, o elektros skaitiklis su darbu – keliasdešimt eurų. Vėliau įrengti irgi galima, tik brangiau ir ne visada patogioje vietoje.
Kaip apskaičiuoti sezoninį efektyvumą
Pati formulė paprasta: SPF = pagaminta šiluma (kWh) / sunaudota elektra (kWh). Svarbiausia – disciplina renkant duomenis.
- Spalio pradžioje, prieš įsijungiant šildymui, užsirašykite abiejų skaitiklių rodmenis.
- Kas savaitę, pavyzdžiui, sekmadienio rytą, užsirašykite rodmenis ir vidutinę savaitės lauko temperatūrą. Užtenka paprastos skaičiuoklės lentelės.
- Šalčio periodais pasidarykite kelių dienų matavimą: kiek šilumos ir elektros sunaudota per parą esant −5, −10, −15 °C.
- Balandžio pabaigoje apskaičiuokite viso sezono santykį, o jei matuojate ištisus metus – ir metinį, kartu su vasaros karšto vandens ruošimu.
Pavyzdys: 150 m² A++ klasės namas
Tarkime, vieno aukšto namas su grindiniu šildymu ir rekuperacija, gyvena keturių asmenų šeima. Nuo spalio iki balandžio šilumos skaitiklis parodė 8 400 kWh šildymui ir 2 600 kWh karštam vandeniui, iš viso 11 000 kWh. Elektros skaitiklis per tą patį laiką – 3 700 kWh. Sezono SPF: 11 000 / 3 700 ≈ 2,97.
Jei tą pačią šilumą būtų pavykę pagaminti su SPF 3,5, elektros reikėtų apie 3 140 kWh. Skirtumas – maždaug 560 kWh, o esant 0,20–0,30 EUR/kWh kainai (2025 m. buitiniams vartotojams, su visais mokesčiais) tai sudaro apie 110–170 EUR per sezoną. Nedaug vienais metais, bet per penkiolika siurblio eksploatacijos metų suma jau rimta, ypač jei elektra brangs.
Šaltą parą tas pats namas gali sunaudoti, pavyzdžiui, 110 kWh šilumos ir 45 kWh elektros – momentinis rezultatas apie 2,4. Tai visiškai priimtina esant −10 °C.
Kokie skaičiai realūs Lietuvos namams
Žemiau pateikti orientaciniai realaus sezoninio efektyvumo intervalai naujiems, gerai apšiltintiems namams. Tai ne norma ir ne garantija, o praktikoje dažniausiai matomi rezultatai, kai sistema įrengta tvarkingai.
| Sistema | Šildymo būdas | Realus sezono SPF |
|---|---|---|
| Oras-vanduo | Grindinis šildymas, 30–35 °C | 2,8–3,6 |
| Oras-vanduo | Radiatoriai, 45–55 °C | 2,2–2,8 |
| Gruntas-vanduo (gręžinys ar kolektorius) | Grindinis šildymas | 3,5–4,5 |
| Oras-oras | Tiesioginis oro šildymas, be karšto vandens | 2,5–3,5 |
Jei jūsų oras-vanduo sistema su grindiniu šildymu sezono pabaigoje rodo mažiau nei 2,5, verta ieškoti priežasčių. Jei virš 3,5 – sistema sureguliuota labai gerai.
Kodėl skaičiai išeina maži
Per aukšta tiekiamo vandens temperatūra
Tai kaltininkas numeris vienas. Kiekvienas papildomas tiekiamo vandens laipsnis sumažina efektyvumą maždaug 2–3 %. Montuotojai dažnai palieka statoką šildymo kreivę, kad pirmą žiemą niekas neskųstųsi šalčiu. Patikrinkite: jei esant 0 °C lauke grindinis šildymas gauna daugiau nei 30 °C, o patalpose karščiau nei 22 °C, kreivę galima mažinti. Darykite tai po vieną žingsnį ir kelias dienas stebėkite savijautą bei skaitiklius. Taip pat atkreipkite dėmesį į kambarių termostatus: jei jie nuolat uždaro kontūrus, siurblys kelia temperatūrą, o srautas mažėja. Name su gerai subalansuota sistema dažnai geriau palikti daugumą kontūrų atvirų ir valdyti viską šildymo kreive.
Dažnas atitirpinimas
Lietuvos žiema klastinga ne tiek šalčiu, kiek drėgme: kai lauke nuo −3 iki +3 °C ir oras drėgnas, išorinio bloko šilumokaitis greitai apšąla, ir siurblys turi jį atitirpinti, imdamas šilumą iš namo sistemos. Kai kurias dienas tai vyksta kas 30–60 minučių. Ką galima padaryti: išorinį bloką statyti ant pakylos, kad sniegas ir ledas netrukdytų, užtikrinti laisvą oro srautą, neleisti kondensatui užšalti po bloku (įrengti šildomą nuotėkį ar žvyro duobę) ir nestatyti bloko užuovėjoje, kur šaltas oras užsistovi. Mažas buferinis tūris sistemoje taip pat padeda atitirpinimui nesušaldyti grindų.
Karšto vandens nustatymai
Karštam vandeniui reikia aukštesnės temperatūros, todėl jo ruošimo efektyvumas visada mažesnis nei šildymo. Dažnos klaidos: talpa šildoma iki 55–60 °C, nors šeimai užtenka 45–50 °C, o kasdien įjungtas antilegionelinis ciklas, kurį atlieka elektrinis tenas. Pakanka dezinfekcijos kartą per savaitę, o laiką verta suderinti su pigesniu tarifu, jei jį turite. Paklauskite montuotojo, kokią temperatūrą siurblys gali pasiekti be teno – kai kurie modeliai be vargo pasiekia 55 °C ir daugiau.
Kiti dažni kaltininkai
- Elektrinis tenas, įsijungiantis per anksti. Patikrinkite, nuo kokios lauko temperatūros jam leidžiama dirbti; dažnai užtenka −15 ar net −20 °C ribos.
- Per galingas siurblys. Jis dažnai įsijungia ir išsijungia, o trumpi ciklai mažina efektyvumą ir trumpina kompresoriaus amžių.
- Pirmoji žiema. Nauji mūro, betono ir tinko sluoksniai dar džiūsta, todėl pirmą sezoną šilumos sunaudojama daugiau. Galutines išvadas darykite po antrosios žiemos.
Kaip namo projektas lemia efektyvumą
Didžiąją dalį būsimo efektyvumo nulemia ne siurblio markė, o namas. Kuo mažesni šilumos nuostoliai ir kuo didesnis šildomas grindų plotas, tuo žemesnės temperatūros vandeniu galima apšildyti patalpas, o tai tiesiogiai kelia SPF. Kompaktiškas vieno aukšto namas su grindiniu šildymu visose patalpose čia turi pranašumą: pavyzdžiui, 147 m² vieno aukšto namas su dviem vonios kambariais savo dydžiu beveik atitinka mūsų skaičiavimo pavyzdį, o paprasta forma be gausių išsikišimų mažina šalčio tiltelių riziką. Daugiau panašių sprendimų rasite vieno aukšto namų kolekcijoje.
Modernus 137 m² minimalistinio stiliaus namas rodo, kad stačiakampis planas ir paprastas stogas palengvina tiek apšiltinimą, tiek vamzdynų išdėstymą: trumpesni kontūrai reiškia mažesnius nuostolius. Tradicinio stiliaus 133 m² namas trims miegamiesiems – kita gera atspirties vieta tiems, kas planuoja kuklesnį biudžetą ir mažesnę šildymo galią. Jei svarstote 120–150 m² ribas, verta peržiūrėti 120 – 150 kv.m. projektus.
Dviejų aukštų namuose grindinį šildymą įrengti antrame aukšte irgi įmanoma, tik reikia tai numatyti iš anksto, renkantis perdangų konstrukciją. Pavyzdžiui, skandinaviško stiliaus dviejų aukštų namas su kompaktišku pagrindu leidžia mažesnį išorinių sienų plotą, tenkantį vienam kvadratiniam metrui. Didesniam šeimos namui, kaip vieno aukšto namas su keturiais miegamaisiais, verta iškart planuoti techninę patalpą su vieta šilumos skaitikliui, buferinei talpai ir aptarnavimui. Kad ir kokį projektą pasirinktumėte, šildymo sistemos sprendimus ir energinio naudingumo reikalavimus aptarkite su architektu bei inžinieriumi – jie patikrins, ką konkrečiai jūsų atveju reikalauja galiojantys statybos techniniai reglamentai.
DUK
Ar galiu pasitikėti siurblio programėlės rodomu COP?
Kaip tendencija – taip, kaip tikslus skaičius – ne visada. Programėlė dažnai neįskaičiuoja teno ar išorinių cirkuliacinių siurblių, o šilumą apskaičiuoja apytiksliai. Patikimiausia turėti atskirą šilumos ir elektros skaitiklį.
Koks SPF laikytinas geru oras-vanduo siurbliui Lietuvoje?
Naujame, gerai apšiltintame name su grindiniu šildymu sezono rezultatas apie 3,0–3,5 yra geras. Mažiau nei 2,5 rodo, kad verta tikrinti šildymo kreivę, karšto vandens nustatymus ir teno darbą.
Ar verta mažinti temperatūrą naktį?
Name su grindiniu šildymu dažniausiai ne. Grindys lėtai atvėsta ir lėtai įšyla, todėl ryte siurblys turi dirbti aukštesne temperatūra, o tai mažina efektyvumą. Pastovi temperatūra paprastai yra ekonomiškesnė.
Kada geriausia pradėti matuoti?
Šildymo sezono pradžioje, spalio mėnesį. Tačiau naudingi ir trumpi matavimai bet kuriuo metu: net vienos šaltos savaitės duomenys parodo, ar sistema dirba taip, kaip turėtų.
