Sausio rytas priemiestyje prie Kauno, lauke –15 °C. Svetainėje šilta, grindys po kojomis malonios, o vonioje, išlipus iš dušo, krečia šaltis. Termostatas rodo 22 °C, rankšluostis drėgnas, plytelės vos drungnos. Tai vienas dažniausių naujų A++ namų su šilumos siurbliu nusiskundimų. Gera žinia ta, kad problemą beveik visada galima išspręsti, ir pigiausiai tai padaryti dar projektavimo etape, prieš liejant grindis. Štai septyni dalykai, kuriuos verta žinoti.
1. Supraskite, kodėl vonia vėsesnė už likusį namą
Šilumos siurblys efektyviausiai dirba, kai į grindis tiekia žemos temperatūros vandenį, dažniausiai apie 30–35 °C. Svetainėje tai puikiai veikia, nes šildo visas grindų plotas. Vonioje kitaip: dušo padėklas, vonia, spintelės ir pakabinamas klozetas užima trečdalį ar net pusę grindų. Lieka keli kvadratiniai metrai, kurie turi atiduoti daugiau šilumos nei bet kur kitur, nes čia norime ne 21, o 23–24 °C.
Prie to prisideda ir kiti veiksniai: šlapia oda vėsta greičiau, o rekuperacinė sistema iš vonios nuolat ištraukia orą. Todėl pirmas žingsnis visada tas pats: paprašykite šildymo projektuotojo apskaičiuoti šilumos nuostolius kiekvienai patalpai atskirai, o ne visam namui bendrai. Tik tada bus aišku, ar vonios grindys pačios susitvarkys, ar reikės papildomo šilumos šaltinio.
2. Sutankinkite vamzdžių žingsnį ir šildykite dušo zoną
Kambariuose grindų šildymo vamzdžiai paprastai klojami kas 15–20 cm, o vonioje verta rinktis 10 cm žingsnį. Tokiu atveju iš to paties ploto gaunama gerokai daugiau šilumos, o tiekimo temperatūra nesikeičia. Dar daugiau naudingo ploto atsiras, jei vietoj dušo padėklo įrengsite dušą su linijiniu trapu ir vamzdžius paklosite ir po juo. Papildomo vamzdžio kaina menka: 2025 m. kainomis tai keliasdešimt, retais atvejais iki 150 EUR vienai voniai.
Šildymo išlaidų šis sprendimas beveik nedidina, o šilumos siurblio efektyvumas lieka toks pat, nes visa sistema ir toliau dirba žema temperatūra. Kai vienoje vonioje vietos per mažai, prie išorinės sienos už plytelių galima įrengti sieninio šildymo kontūrą. Vieno aukšto name su dviem voniomis abi vonios yra ant to paties pagrindo, todėl tankesnį žingsnį ten paprasta numatyti iš karto ir prijungti prie to paties kolektoriaus.
3. Atskiras aukštesnės temperatūros kontūras: tik apskaičiavus
Viena iš pirmų minčių būna pakelti vonios kontūro temperatūrą. Problema ta, kad šilumos siurblys negamina dviejų temperatūrų vienu metu: jei voniai reikia 45 °C, visa sistema turi dirbti 45 °C, o kambariams vanduo tik vėliau atvėsinamas maišymo mazgu. Pagal dažnai taikomą taisyklę kiekvienas papildomas tiekimo laipsnis efektyvumą sumažina maždaug 2–3 %, taigi 10 laipsnių skirtumas reiškia apie penktadaliu didesnį elektros suvartojimą.
Jei namas šildymui per metus sunaudoja apie 2000 kWh elektros, tai yra dar maždaug 400 kWh, arba apie 80–110 EUR per metus 2025 m. kainomis, ir viskas dėl vienos patalpos. Aukštesnės temperatūros kontūras turi prasmę tik tada, kai aukštesnė temperatūra jau vis tiek reikalinga, pavyzdžiui, kai antrame aukšte ar mansardoje numatyti radiatoriai. Kitais atvejais pigiau ir paprasčiau rinktis vieną iš toliau aprašytų sprendimų.
4. Vandeninis rankšluosčių džiovintuvas prie 35 °C šildo silpnai
Gražų vandeninį džiovintuvą prijungti prie grindų šildymo kolektoriaus atrodo logiška, bet katalogo galia paprastai nurodoma aukštai, katilinėms sistemoms būdingai temperatūrai. Kai į jį patenka 30–35 °C vanduo, lieka vos penktadalis ar ketvirtadalis tos galios. Džiovintuvas būna drungnas, rankšluosčiai džiūsta lėtai, o patalpos beveik nešildo.
Papildomų išlaidų toks sprendimas nesukuria, šilumos siurblio efektyvumui taip pat neturi įtakos. Tačiau reikia žinoti dar vieną trūkumą: vasarą, kai šildymas išjungtas, džiovintuvas visai neveikia. Vonioje, kurioje dažnai skalbiami ir džiovinami rankšluosčiai, to dažniausiai neužtenka.
5. Elektrinis arba kombinuotas džiovintuvas su laikmačiu
Elektrinio džiovintuvo galia paprastai būna 300–600 W. Su laikmačiu, kuris jį įjungia rytą ir vakarą, pavyzdžiui, 400 W prietaisas veikia apie 3 valandas per parą ir sunaudoja 1,2 kWh. Kai elektros kaina 0,20–0,28 EUR/kWh (2025 m. lygis su persiuntimu), tai sudaro apie 7–10 EUR per mėnesį, arba apie 50–70 EUR per šildymo sezoną. Tiesa, elektra šilumą verčia santykiu vienas su vienu, o šilumos siurblys iš tos pačios kilovatvalandės gauna tris ar keturias, tačiau džiovintuvas neverčia kelti tiekimo temperatūros visam namui.
Kombinuotas džiovintuvas žiemą šildomas vandeniu, o vasarą ar vėsiais rytais įjungiamas jo elektrinis tenas. Abiem atvejais reikalinga drėgnai patalpai tinkama instaliacija su nuotėkio srovės rele, todėl prijungimą patikėkite elektrikui. Dviejų aukštų name su pagrindine vonia ir svečių tualetu logiškas derinys būtų kombinuotas džiovintuvas didžiojoje vonioje ir mažas elektrinis mažesnėje. O kompaktiškame šiuolaikiniame name su voniomis abiejuose aukštuose kiekvienai voniai patogu numatyti atskirą laikmatį.
6. Elektrinis grindų kilimėlis pigiomis valandomis
Plonas šildymo kilimėlis klijuojamas po plytelėmis plytelių klijų sluoksnyje, dažniausiai 150 W/m² galios. Jei vonioje laisvų grindų yra apie 3 m², kilimėlio galia bus apie 450 W. Kai jis veikia po dvi valandas ryte ir vakare, sunaudoja apie 1,8 kWh per parą, t. y. apie 55 kWh per mėnesį. Taikant dviejų laiko zonų planą ar dinaminę biržos kainą, kai naktinė ir savaitgalio elektra pigesnė, tai sudaro maždaug 8–14 EUR per mėnesį. Paties kilimėlio su grindų termostatu kaina 2025 m. dažniausiai siekė 100–250 EUR.
Svarbu žinoti vieną dalyką: plonas kilimėlis šilumos nekaupia, todėl įjungtas naktį jis nesušildys grindų rytui. Laikmatį nustatykite taip, kad kilimėlis įsijungtų prieš pat kėlimąsi, ir pasitikrinkite, kada baigiasi pigioji jūsų tiekėjo plano zona. Šilumos siurblio efektyvumui kilimėlis įtakos neturi, nes jis tik šiek tiek sumažina jo apkrovą. Toks sprendimas ypač tinka mažai antrai voniai, kur atskiras grindų šildymo kontūras būtų nepatogus, pavyzdžiui, kompaktiškame vieno aukšto name su dviem voniomis.
7. Planuokite vonią, o ne tik jos šildymą
Pigiausia šiluma ta, kurios nereikia. Vonią geriau projektuoti prie vidinės sienos, o ne šiauriniame kampe, nedaryti joje didelio lango ir palikti tarpą po durimis, kad šiltas oras iš koridoriaus laisvai patektų vidun. Rekuperatorių nustatykite taip, kad iš vonios jis trauktų intensyviau tik padidėjus drėgmei, o ne nuolat maksimaliu režimu. Renkantis namą su mansarda, ypač atidžiai įvertinkite viršutinę vonią po stogo šlaitu: šlaito apšiltinimas ir stoglangio vieta ten lemia daugiau nei bet kokia technika.
Kuo daugiau vonių, tuo svarbiau jas atskirti pagal tai, kaip dažnai jomis naudojamasi. Erdviame name su trimis voniomis nėra prasmės svečių vonią kasdien šildyti iki 24 °C, užtenka elektrinio džiovintuvo, įjungiamo tik prieš atvykstant svečiams. Minimalistiniame projekte su dideliais langais verta patikrinti, į kurią pusę atsuktas vonios langas. Peržiūrėdami vieno aukšto namų projektus atkreipkite dėmesį, ar vonia yra prie šiaurinės lauko sienos, ar namo viduryje.
Apibendrinimas
Daugumai naujų namų Lietuvoje gerai tinka paprastas derinys: tankesnis grindų šildymo žingsnis vonioje ir elektrinis ar kombinuotas džiovintuvas su laikmačiu. Kilimėlis yra malonus priedas tiems, kas nori šiltų plytelių iš ryto, o visos sistemos temperatūros kėlimą verta palikti tik tais atvejais, kai jo iš tiesų reikia. Sprendimus priimkite kartu su šildymo projektuotoju, kol grindys dar neužlietos, ir pasitikrinkite aktualias savo elektros tiekėjo kainas, nes vėliau kiekviena pataisa kainuos kelis kartus brangiau.
