Žiemos naktį, apie trečią valandą, elektros biržoje kilovatvalandė kartais kainuoja vos kelis centus. Tos pačios dienos vakare, apie šeštą, ji gali būti kelis kartus brangesnė. Jei namą šildo šilumos siurblys, o po plytelėmis ar parketu yra betono sluoksnis su šildymo vamzdžiais, šį skirtumą galima paversti pinigais. Šildote tada, kai elektra pigi, o brangiomis valandomis šilumą atiduoda grindys. Kyla klausimas, kiek tai realiai duoda A++ klasės namui, kuris ir taip suvartoja nedaug energijos. Toliau rasite išlaidas, galimą sutaupymą ir atvejus, kai kainų „gaudymas“ atsiperka prasčiau, nei atrodo.
Iš ko susideda išlaidos ir sutaupymai
Skaičiai skirti naujam 100–200 m² namui, kurį šildo oras-vanduo šilumos siurblys per grindinį šildymą. Kainos atitinka 2025–2026 m. lygį. Tai tik orientyrai: galutinę sumą lems rangovas, pasirinkta įranga ir jūsų elektros planas.
| Straipsnis | 100–130 m² namas | 150–200 m² namas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Storesnis grindų išlyginamasis sluoksnis (+2–3 cm) | 300–700 € | 500–1 200 € | Pigiausia įrengti statybų metu |
| Valdiklis ar išmanioji integracija (mini kompiuteris, relė, SG Ready modulis) | 150–600 € | 150–600 € | Nuo namo dydžio beveik nepriklauso |
| Nustatymas ir derinimas | 100–400 € | 100–400 € | Vienkartinis darbas, kartais su pakoregavimu po pirmos žiemos |
| Papildomi kambarių temperatūros jutikliai | 50–200 € | 100–300 € | Apie 15–50 € už vienetą |
| Didesnė karšto vandens talpa (nebūtina) | 200–600 € | 200–600 € | Leidžia ir vandenį šildyti pigiomis valandomis |
| Buferinė talpa (dažniausiai nereikalinga) | 400–1 200 € | 400–1 200 € | Akumuliatoriaus vaidmenį jau atlieka grindų plokštė |
| Šilumos siurblio elektra per metus | 350–600 € | 500–900 € | Šildymas ir karštas vanduo, įskaitant PVM ir skirstymą |
| Galimas metinis sutaupymas | 40–150 € | 80–250 € | Priklauso nuo kainų svyravimo ir nustatymų |
Kiek valandų A++ namas gali „plaukti“ be šildymo
Pradėkime nuo fizikos. Vienas kvadratinis metras 7 cm storio betoninio išlyginamojo sluoksnio, sušilęs vienu laipsniu, sukaupia maždaug 0,035–0,04 kWh šilumos. Jei 150 m² grindų paliekama sušilti 2–3 °C virš įprastos temperatūros, plokštėje susikaupia apie 10–17 kWh.
Gerai apšiltintas A++ namas, kai lauke −5 °C, praranda maždaug 1,5–2,5 kW. Iš to išeina tokia praktinė taisyklė:
- esant 0…+5 °C, namas be kompresoriaus darbo išsilaiko 10–14 valandų;
- esant apie −5 °C, išsilaiko 5–9 valandas;
- per didesnius šalčius, apie −15…−20 °C, išsilaiko tik 3–5 valandas.
Prie šių valandų prisideda ir sienų masė. Akytojo betono ar keraminių blokelių namas šilumą laiko geriau. Karkasinis medinis namas labiau priklauso vien nuo grindų.
Patalpose tai jaučiama kaip 0,5–1,5 °C temperatūros svyravimas per parą. Daugeliui jis nepastebimas, jei nustatote siaurą ribą, pavyzdžiui, 20,5–22 °C. Grindų paviršiaus gyvenamosiose patalpose nereikėtų kaitinti daugiau nei iki maždaug 29 °C. Miegamuosiuose šilti rytai po nakties „krovimo“ kai kam gali būti per šilti, todėl ten verta palikti mažesnį padidinimą.
Daugiausia akumuliacinės masės turi vieno aukšto namas, nes visas jo plotas stovi ant plokštės. Pavyzdžiui, kompaktiškame 107 m² name visi kambariai yra viename lygyje, todėl visos grindys dirba kaip akumuliatorius. Skandinaviškas 194 m² namas turi tiek grindų ploto, kad vidutinio šalčio dieną gali praplaukti visą brangų vakarą. Daugiau tokių sprendimų rasite tarp vieno aukšto namų projektų.
Kelių lygių name situacija kitokia. Loft stiliaus 153 m² name antrame ir trečiame lygyje dažnai būna lengva medinė perdanga su plonu sluoksniu, todėl šilumą kaupia daugiausia pirmo aukšto grindys. Dviejų aukštų 128 m² name ant plokštės stovi maždaug pusė ploto, tad ir sukaupiama mažiau. Jei perdanga gelžbetoninė, pavyzdžiui, iš kiaurymėtųjų plokščių, ji taip pat kaupia šilumą, ir skirtumas tarp namų tipų sumažėja.
Valdikliai ir integracijos, kurie skaito biržos kainas
Kitos paros biržos kainos paskelbiamos apie 14 val. Lietuvos laiku. Taigi valdiklis turi pusdienį suplanuoti, kada „krauti“ grindis. Dažniausiai pasitaiko keturi variantai:
- Integruota šilumos siurblio funkcija. Kai kurių gamintojų programėlės jau moka dirbti su dinaminiais tarifais. Prieš pirkdami patikrinkite, ar jūsų modelis tai palaiko ir ar veikia su Lietuvos kainų zona.
- SG Ready įėjimas. Tai du kontaktai šilumos siurblyje. Išorinė relė pigiomis valandomis įjungia padidinto šildymo režimą, o brangiomis jį riboja. Sprendimas paprastas ir pigus, bet ne visi modeliai jį turi.
- Home Assistant ar panaši namų automatikos sistema. Ji su integracija nuskaito biržos kainas, išrenka pigiausias valandas ir pakelia šildymo kreivę 2–3 °C. Brangiausiomis valandomis kreivę nuleidžia. Mini kompiuteris kainuoja apie 100–250 €, bet derinimui reikia arba noro gilintis, arba patyrusio montuotojo.
- Vien kambarių termostatai šios problemos neišsprendžia. Jie tik atidaro ir uždaro kontūrus, o taupymui reikia valdyti patį kompresorių ir vandens temperatūrą.
Svarbus patarimas: brangiomis valandomis šilumos siurblio visiškai neišjunkite. Geriau sumažinkite kreivę, kad grindų temperatūra kristų lėtai. Taip pat dar projektavimo metu numatykite kabelį SG Ready signalui ir tinklo jungtį katilinėje. Vėliau tai įrengti brangiau.
Didžiausia eilutė – pati elektra: kiek realiai sutaupoma
Paimkime pavyzdį: maždaug 160 m² namą, tokį kaip vieno aukšto namas su keturiais miegamaisiais. Jo šilumos siurblys per metus suvartoja apie 2 800–3 200 kWh, iš kurių daugiau nei du trečdaliai tenka lapkričio–kovo mėnesiams.
Tarkime, pavyksta perkelti apie 60 % suvartojimo, t. y. maždaug 1 800 kWh, į valandas, kurios vidutiniškai 5–8 ct pigesnės už paros vidurkį. Tuomet energijos dalis atpinga apie 90–145 €. Jei turite dviejų laiko zonų skirstymo tarifą, prie to prisideda ir naktinio skirstymo nuolaida.
Iš šios sumos reikia atimti efektyvumo nuostolius, kurie sudaro apie 10–40 € per metus. Grynasis rezultatas dažniausiai siekia 70–180 € per metus.
Didesnio, beveik 200 m² namo, pavyzdžiui, erdvaus vieno lygio namo su dvivietės automobilių vietos garažu, rezultatas būtų arčiau viršutinės ribos. Mažame name sutaupymas siekia 40–100 € per metus.
Išvada paprasta. Valdiklis ir jo derinimas atsiperka per 2–5 metus. Storesnis išlyginamasis sluoksnis atsiperka tik tada, jei įrengiamas statybų metu. Kainų svyravimai kinta metai iš metų, todėl ramesniais metais nauda gali būti perpus mažesnė.
Kada perkėlimas kainuoja daugiau, nei sutaupo
Kaupdamas šilumą, šilumos siurblys dirba su aukštesne vandens temperatūra. Kiekvienas papildomas laipsnis sumažina naudingumo koeficientą maždaug 2–3 %. Prie to prisideda ir papildomi šilumos nuostoliai per šiltesnes grindis. Praktinė taisyklė: perkėlimas apsimoka, kai pigios valandos kainuoja ne daugiau kaip 75–80 % brangiųjų kainos. Nauda išnyksta šiais atvejais:
- paros kainos beveik vienodos, pavyzdžiui, vėjuotomis dienomis. Tada geriau leisti siurbliui dirbti tolygiai;
- pigiausios valandos sutampa su šalčiausia nakties dalimi. Oras-vanduo siurbliui tada krenta efektyvumas, o atšildymo ciklų padaugėja;
- pavasarį ir rudenį saulė per didelius langus ir įkrautos grindys kartu perkaitina kambarius, todėl šiluma tiesiog išvėdinama;
- elektros plano mėnesinis mokestis mažame name „suvalgo“ didelę sutaupymo dalį;
- šildymo kreivė pakeliama per daug, pavyzdžiui, 5–8 °C. Tada nuostoliai dėl efektyvumo viršija kainų skirtumą.
Gruntinis (žemė-vanduo) šilumos siurblys efektyvumo naktį praranda mažiau, todėl jam toks perkėlimas apsimoka geriau.
Kaip sutaupyti dar statybų etape
- Po grindų plokšte įrenkite pakankamai storą šiltinimą, kad sukaupta šiluma eitų į kambarius, o ne į gruntą.
- Rinkitės 6–8 cm išlyginamąjį sluoksnį vietoj 4–5 cm. Kitas variantas – šildymo vamzdžiai pačioje šiltintoje pamatų plokštėje: masės daugiau, nors reakcija lėtesnė.
- Akmens masės plytelės ir plona parketo danga perduoda šilumą geriau nei storas kilimas ar grindys ant storo paklotinio sluoksnio.
- Rinkitės didesnę karšto vandens talpą. Vanduo – lengviausiai perkeliama apkrova.
- Jei planuojate saulės elektrinę, pavasarį ir rudenį krovimą derinkite su vidurdienio gamyba.
- Rinkdamiesi projektą, pirmenybę teikite planams, kuriuose dauguma gyvenamojo ploto yra pirmame aukšte. Tinkamų variantų galima rasti tarp 120–150 kv. m namų.
Prieš sudarydami biržos kainos sutartį, atidžiai perskaitykite jos sąlygas: maržą, mėnesinį mokestį ir atsiskaitymo tvarką. Šildymo sistemos sprendimus aptarkite su projektuotoju ar šildymo inžinieriumi.
Trumpai
- A++ namo grindų plokštė gali išlaikyti šilumą nuo 3–5 valandų per didelius šalčius iki 10–14 valandų esant švelniam orui.
- Patalpų temperatūra svyruoja apie 0,5–1,5 °C – daugumai tai beveik nepastebima.
- Įranga ir derinimas kainuoja apie 250–1 000 €. Grynasis sutaupymas 100–200 m² namui siekia apie 40–250 € per metus.
- Perkėlimas apsimoka, kai pigios valandos bent 20–25 % pigesnės už brangiąsias.
- Vieno aukšto namas su storesniu sluoksniu ir gerai apšiltintomis grindimis turi daugiausia akumuliacinės masės.
