Šeima iš keturių žmonių per metus sunaudoja maždaug 2500–3500 kWh šilumos vien karštam vandeniui. Naujame A++ name tai dažnai yra didesnė dalis nei patalpų šildymas balandžio ar rugsėjo mėnesį. Todėl klausimas, kaip šį vandenį šildyti saulės energija, yra visai praktiškas. Yra trys keliai: saulės kolektoriai ant stogo, saulės elektrinė, kuri perteklių nukreipia į talpos kaitinimo elementą, arba saulės elektrinė, kuri maitina šilumos siurblį. Apie kiekvieną jų sklando mitų. Žemiau pateikiame faktus, paremtus 2025–2026 m. kainomis ir Lietuvos klimatu.
Mitas: Lietuvoje per mažai saulės, kad saulės kolektoriai apsimokėtų
Fact: Saulės Lietuvoje užtenka, tačiau jos pasiskirstymas per metus labai netolygus. Plokščiasis kolektorius per metus duoda apie 350–500 kWh šilumos iš kvadratinio metro. Šeimai paprastai įrengiama 4–6 m² kolektorių su 300 litrų talpa. Nuo gegužės iki rugpjūčio tokia sistema saulėtomis dienomis padengia beveik visą karšto vandens poreikį. Per metus ji padengia apie pusę ar šiek tiek daugiau. Problema yra ne saulės kiekis, o tai, ką kolektoriai pakeičia: kai vandenį ir taip šildo efektyvus šilumos siurblys, sutaupoma tik nedidelė elektros dalis.
Mitas: vakuuminiai kolektoriai šildo vandenį ir žiemą
Fact: Vakuuminiai vamzdeliai šilumą praranda mažiau nei plokštieji kolektoriai, todėl kovą, balandį ir spalį jie išties pagamina daugiau. Tačiau gruodį ir sausį diena trumpa, dangus dažniausiai apsiniaukęs, o ant vamzdelių ilgai laikosi sniegas, nes per jų izoliaciją jis netirpsta. Šiais mėnesiais net gera sistema padengia vos kelis procentus poreikio. Vakuuminiai kolektoriai pravartūs, kai stogo plotas mažas arba jis nukreiptas ne tiesiai į pietus. Tikėtis, kad jie žiemą pakeis kitą šilumos šaltinį, nereikėtų.
Mitas: kolektorius efektyvesnis už saulės modulį, todėl karštam vandeniui jis visada geresnis
Fact: Vieno kvadratinio metro kolektorius pagamina maždaug 2–3 kartus daugiau šilumos nei toks pats saulės modulis pagamina elektros. Tačiau šilumos siurblys oras-vanduo iš 1 kWh elektros karštam vandeniui pagamina apie 2,5–3,5 kWh šilumos. Todėl moduliai ir šilumos siurblys kartu iš stogo ploto išgauna panašiai tiek pat šilumos kaip kolektoriai. Be to, modulių perteklius rudenį tenka ne perkaitusiai talpai, o skalbyklei, rekuperatoriui ar elektromobiliui. Lietuvoje 1 kW saulės elektrinė per metus pagamina maždaug 950–1100 kWh. Vienai šeimai karštam vandeniui per šilumos siurblį pakanka apie 1–1,5 kW galios.
Mitas: perteklių nukreipti į kaitinimo elementą yra pigiausias kelias
Fact: Perteklinės energijos valdiklis (diverteris) kainuoja apie 200–500 EUR ir yra paprastas. Tačiau kaitinimo elementas iš 1 kWh elektros pagamina tik 1 kWh šilumos. Tam pačiam vandeniui jis sunaudoja apie tris kartus daugiau saulės energijos nei šilumos siurblys. Diverteris pateisina save tik tada, kai namuose nėra šilumos siurblio karštam vandeniui arba kai elektrinė vasarą gamina gerokai daugiau, nei galima pigiai sunaudoti ar parduoti. Pavyzdžiui, kompaktiškame 80 m² vieno aukšto name su trimis miegamaisiais karštam vandeniui gali pakakti ir paprasto elektrinio boilerio su diverteriu. Didesniame name tai jau būtų brangus sprendimas.
| Sprendimas | Apytikslė kaina įrengus, 2025 m. | Vasara | Žiema |
|---|---|---|---|
| 4–6 m² kolektorių su 300 l bivalentine talpa | 3500–6000 EUR | beveik 100 % poreikio | iki 10 % |
| 2–3 kW saulės elektrinė su diverteriu ir boileriu | 2500–4500 EUR | didžioji dalis poreikio | beveik nieko |
| Saulės elektrinė, maitinanti šilumos siurblį | 0–500 EUR papildomai, jei elektrinė ir siurblys jau numatyti | visas poreikis saulėtomis dienomis | nedidelė dalis, bet siurblys veikia efektyviai |
Mitas: neto apskaita perteklių saugo tinkle nemokamai, todėl nesvarbu, kada sunaudosi
Fact: Gaminantis vartotojas už energijos „saugojimą“ tinkle moka. Priklausomai nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo, tai yra arba mokestis už elektrinės galią, arba mokestis už kiekvieną susigrąžintą kilovatvalandę. Šios sąlygos per pastaruosius metus keitėsi ne kartą. Prieš projektuodami sistemą, aktualias taisykles pasitikrinkite pas skirstomojo tinklo operatorių. Kad ir kokia būtų tvarka, vasaros vidurdienį iš karto į karštą vandenį sunaudota energija vertinga dvigubai: jos nereikia nei saugoti, nei pirkti atgal. Todėl šilumos siurblį verta suprogramuoti taip, kad talpą šildytų tarp 11 ir 15 valandos.
Mitas: su biržos kaina saulės sistema karštam vandeniui nebeturi prasmės
Fact: Pasirinkus biržos kainą, vasaros vidurdienio valandos dažnai būna pačios pigiausios, kartais net neigiamos. Tada pertekliaus pardavimas beveik nieko neatneša, o jo sunaudojimas namuose yra didžiausia nauda. Šilumos siurblys su SG Ready ar panašia valdymo funkcija ir 200–300 litrų talpa šiuo atveju veikia kaip šilumos akumuliatorius: vandenį jis įkaitina iki 55–60 °C, kai elektra yra savo arba pigi. Žiemą tas pats valdymas pasirenka pigiausias nakties valandas. Kolektoriams biržos kaina nesvarbi, todėl šiuo požiūriu jie pralaimi lankstesniam elektriniam sprendimui.
Mitas: A++ namui saulės kolektoriai privalomi
Fact: A++ klasei reikia labai mažo neatsinaujinančios pirminės energijos poreikio ir nemažos atsinaujinančios energijos dalies. Tačiau konkretaus įrenginio reikalavimai nenurodo. Daugumoje naujų namų šią klasę užtikrina šilumos siurblys, rekuperacija, gera izoliacija ir dažnai nedidelė saulės elektrinė. Kiek kurios priemonės reikia jūsų namui, nustato energinio naudingumo skaičiavimai, kuriuos atlieka atestuotas specialistas. Skaičiavimus ir jų rezultatą verta aptarti su projektuotoju dar prieš užsakant inžinerinius sprendinius. Plačiame vieno aukšto name, tokiame kaip 197 m² minimalistinis namas su erdvia dviviečio garažo zona, stogo užtenka ir elektrinei, ir, jei norite, kolektoriams.
Mitas: techninėje patalpoje vietos užteks bet kuriam variantui
Fact: Daugiausia vietos reikia kolektoriams. Bivalentinės 300 litrų talpos skersmuo siekia apie 0,7 m, o aukštis apie 1,8 m. Šalia jos reikia saulės kontūro siurblių grupės, išsiplėtimo indo ir vamzdynų, todėl šiai įrangai reikia maždaug 1,5–2 m² grindų ploto. Dar reikia vietos vamzdžiams, einantiems nuo stogo. Diverteriui pakanka vietos skirstomajame skyde ir paprasto boilerio. Šilumos siurblio vidaus blokas su integruota talpa užima apie 0,6 × 0,7 m. Jei techninė patalpa yra garaže, kaip 121 m² vieno aukšto name su dvivietės automobilių vietos garažu, jos išplėtimas kainuoja nedaug. Mažame name, pavyzdžiui 79 m² name su dviem vonios kambariais, kiekvienas kvadratinis metras brangus, todėl kompaktiškas sprendimas čia vertingesnis.
Mitas: didelei šeimai kolektoriai visada atsiperka greičiau
Fact: Kuo daugiau dušų ir vonių, tuo didesnis karšto vandens suvartojimas ir tuo didesnė kolektorių nauda. Tai tiesa. Pavyzdžiui, 261 m² name su trimis vonios kambariais vasaros naudingumas bus geresnis nei mažame name. Tačiau ir čia lyginama su šilumos siurbliu, kuris tą patį vandenį pašildo už 3 kartus mažesnę elektros sąnaudą. Prie 0,25–0,30 EUR/kWh elektros kainos (2025 m.) kolektoriai sutaupo apie 100–200 EUR per metus. Taigi jų atsipirkimas viršija 20 metų, o tai artima jų tarnavimo laikui. Dviejų aukštų namuose ar namuose su mansarda dar reikia įvertinti ilgesnius vamzdžius nuo stogo iki talpos ir šilumos nuostolius juose.
Ką rinktis
Naujame A++ name su šilumos siurbliu oras-vanduo racionaliausia yra saulės elektrinė, kurios kelios kilovatų dalys skiriamos karštam vandeniui per protingą siurblio valdymą. Diverteris tinka kompaktiškiems namams arba sodyboms be šilumos siurblio. Kolektoriai šiandien yra veikiau sąmoningas pasirinkimas tiems, kurie vertina nepriklausomybę nuo tinklo, o ne greitą atsipirkimą. Kad ir ką rinktumėtės, sprendimą priimkite projekto stadijoje: tada techninė patalpa, stogo nuolydis ir kryptis bus pritaikyti sistemai, o ne atvirkščiai. Ieškant tokio namo, verta pradėti nuo vieno aukšto namų projektų, kurių platus stogas lengvai talpina kelių kilovatų elektrinę.
