Pravažiuokite bet kurį Vilniaus ar Kauno priemiesčio kvartalą, statytą apie 2010 metus, ir ant ne vieno stogo pamatysite tamsias stiklines plokštes arba vakuuminių vamzdelių eiles. Tai saulės kolektoriai, anuomet laikyti protingiausiu būdu sutaupyti karšto vandens ruošimui. Naujuose kvartaluose jų beveik nebėra, nes stogus užėmė fotovoltinės elektrinės, o technines patalpas – šilumos siurbliai. Ar kolektoriai tapo praeitimi, ar vis dar yra namų, kuriems jie tinka geriau? Palyginkime abu sprendimus pagal tai, kas iš tiesų rūpi statant namą Lietuvoje.
Iš karto susitarkime dėl sąlygų. Kalbame apie naują, A++ energinio naudingumo klasės namą, kuriame šildymą ir karštą vandenį jau ruošia oras–vanduo arba gruntas–vanduo šilumos siurblys. Klausimas tik vienas: į ką investuoti papildomai – į saulės kolektorius karštam vandeniui ar į keletą papildomų saulės modulių, kurių elektra suks tą patį šilumos siurblį.
Palyginimas vienoje lentelėje
| Kriterijus | Saulės kolektoriai | Saulės elektrinė + šilumos siurblys |
|---|---|---|
| Karštas vanduo balandį–rugsėjį (4 asmenų šeima) | Padengia apie 70–90 %, liepą dažnai visą poreikį | Gali padengti visą poreikį, jei elektrinė pakankamo galingumo |
| Indėlis žiemą | Mažas, lapkritį–sausį beveik nulinis | Taip pat mažas, bet perteklius iš vasaros grąžinamas per tinklą |
| Stogo plotas tam pačiam vandens kiekiui | Apie 4–6 m² | Apie 5–7 m² (2–3 moduliai) |
| Talpa ir technika | Dvigyvatė 300–500 l talpa, siurblinė grupė, valdiklis | Įprasta 200–300 l šilumos siurblio talpa |
| Papildoma kaina 2025–2026 m. | Apie 3 000–5 500 EUR už visą sistemą | Apie 700–1 200 EUR už kiekvieną papildomą kW elektrinės |
| Priežiūra | Glikolio keitimas, slėgio patikra, siurblys | Beveik nereikia, keitiklis po 10–15 metų |
| Perkaitimas vasarą | Tikra problema, jei vanduo nenaudojamas | Nėra – perteklius tiesiog atiduodamas į tinklą |
| Lankstumas | Tinka tik šilumai | Elektra tinka viskam: buitis, elektromobilis, vėsinimas |
Skaičiai yra apytiksliai, jie priklauso nuo regiono, įrangos ir montuotojo. Prieš sprendžiant verta paprašyti bent dviejų pasiūlymų ir konkretaus skaičiavimo jūsų projektui.
Kiek karšto vandens gausite nuo balandžio iki rugsėjo
Keturių žmonių šeima per dieną sunaudoja maždaug 150–200 litrų karšto vandens. Tai yra apie 7–10 kWh šilumos per dieną, o per metus su talpos nuostoliais susidaro 2 500–3 500 kWh. Gerai orientuoti 5 m² plokštieji kolektoriai Lietuvoje per šiltąjį pusmetį pagamina apytiksliai 1 500–2 000 kWh šilumos. Saulėtą liepos savaitę šildymo įrangos išvis nereikia, o balandį ir rugsėjį kolektoriai vandenį dažniausiai tik pašildo, toliau jį kaitina šilumos siurblys.
Dabar paskaičiuokime kitą kelią. Šilumos siurblys, ruošdamas karštą vandenį, iš vienos kWh elektros paprastai gauna apie 2,5–3 kWh šilumos. Tiems patiems 1 800 kWh šilumos jam reikėtų maždaug 600–700 kWh elektros. Tokį kiekį per balandį–rugsėjį pagamina apytiksliai 1 kW saulės elektrinės, t. y. du ar trys moduliai.
Verdiktas: vasaros karšto vandens kiekiu sprendimai beveik lygūs. Kolektoriai šilumą gamina tiesiogiai, o elektrinė tą patį pasiekia per šilumos siurblį.
Stogo plotas ir vieta techninėje patalpoje
Kolektoriams pakanka 4–6 m² stogo, bet jie nori tik pietų pusės ir 35–50° nuolydžio. Tačiau vandeniui ruošti saulės elektrinės moduliams reikia panašaus ploto. Didesnis skirtumas yra viduje. Su kolektoriais reikia didesnės dvigyvatės talpos, siurblinės grupės, išsiplėtimo indo ir vamzdynų trasos nuo stogo iki katilinės. Kompaktiškame vieno aukšto name, pavyzdžiui, 129 m² projekte su dviem vonios kambariais, techninė patalpa dažnai būna vos kelių kvadratinių metrų, todėl 500 litrų talpa joje tampa rimtu iššūkiu.
Saulės elektrinei viduje užtenka keitiklio ant sienos ir kabelio. Visa kita įranga – šilumos siurblio vidinis blokas su talpa – name ir taip būtų.
Verdiktas: saulės elektrinė, nes ji užima mažiau vietos viduje ir nekelia griežtų reikalavimų stogui.
Kaina eurais
2025–2026 metais visa kolektorių sistema su montavimu keturių asmenų šeimai kainuoja apytiksliai 3 000–5 500 EUR. Plokštieji kolektoriai pigesni, vakuuminiai brangesni. Saulės elektrinės kilovatas, pridėtas prie jau planuojamos 5–8 kW elektrinės, kainuoja apie 700–1 200 EUR. Taigi vasaros karštam vandeniui „skirta“ elektrinės dalis atsieina kelis kartus pigiau nei atskira kolektorių sistema.
Jei esate gaminantis vartotojas, perteklinė vasaros elektra keliauja į tinklą, o vėliau ją galite susigrąžinti. Už šią galimybę taikomi mokesčiai ir sąlygos, kurios keičiasi, todėl jas pasitikrinkite pas savo skirstomųjų tinklų operatorių. Kolektorių vasaros perteklius niekur nedingsta – jis tiesiog prarandamas. Valstybės parama atsinaujinantiems energijos šaltiniams kai kuriais metais skiriama, bet jos sąlygos irgi kinta, todėl prieš planuodami biudžetą pasitikrinkite aktualius kvietimus.
Verdiktas: saulės elektrinė aiškiai pigesnė už kiekvieną sutaupytą kWh.
Priežiūra ir perkaitimas vasarą
Lietuvos žiemoje kolektorių kontūre cirkuliuoja neužšąlantis skystis, dažniausiai propilenglikolio tirpalas. Jį reikia tikrinti, o maždaug kas 5–8 metus keisti. Didesnis galvos skausmas yra vasara. Kai šeima dviem savaitėms išvažiuoja prie jūros, talpa įkaista iki ribos, o kolektoriuose skystis užverda. Sistema pereina į stagnacijos režimą, glikolis greičiau sensta, kenčia sandarikliai ir siurblys. Gerai suprojektuota sistema tai išvengia nuleidžiamąja (angl. drain-back) schema, šilumos išmetimu ar naktiniu aušinimu, bet kiekvienas toks sprendimas brangina įrangą ir didina jos sudėtingumą.
Saulės elektrinei vasaros atostogos netrukdo: kai namuose nieko nėra, elektra tiesiog keliauja į tinklą. Prižiūrėti beveik nieko nereikia, retkarčiais pakanka apžiūrėti modulius ir stebėti keitiklio duomenis programėlėje.
Verdiktas: saulės elektrinė – mažiau dalių, mažiau rūpesčių ir jokio perkaitimo.
Kada kolektoriai vis dar laimi
Kolektoriai atsiperka ten, kur šilumos vasarą naudojama daug ir kasdien. Pirmasis atvejis – gausi šeima. Penkiems ar šešiems žmonėms su keliais vonios kambariais, pavyzdžiui, dviejų aukštų name su keturiais miegamaisiais ir trimis vonios kambariais ar trijų lygių 190 m² name su keturiais miegamaisiais, vasaros karšto vandens poreikis gali siekti 300 litrų per dieną. Tada kolektorių šiluma suvartojama visa ir perkaitimo rizika sumažėja.
Antrasis atvejis – baseinas. Lauko baseiną sodyboje kolektoriai šildo puikiai, nes jo vandeniui pakanka 26–28 °C, o kolektorių naudingumas žemoje temperatūroje yra didžiausias. Baseinas kartu tampa natūraliu vasaros pertekliaus „nuotėkiu“, todėl nebereikia rūpintis stagnacija.
Trečiasis atvejis – pirtis su kubilu ar dušais, kurie vasarą naudojami kiekvieną savaitgalį. Taip pat verta paminėti namus, kuriuose nėra galimybės prijungti saulės elektrinės prie tinklo arba ji jau išnaudota iki leidžiamo galingumo. Erdvi sodyba prie ežero, kaip 219 m² vieno aukšto namas, su pirtimi ir lauko kubilu yra būtent toks objektas, kuriam kolektoriai gali būti protingas papildymas, o ne pakaitalas.
Didesniems šeimų namams tinkamų sprendimų rasite keturių kambarių namų projektuose, kur karšto vandens poreikis ir taip didesnis.
Verdiktas: kolektoriai laimi tik ten, kur daug šilumos reikia vasarą – didelei šeimai, baseinui ar pirčiai.
Stogo orientacija jūsų projekte
Šį sprendimą dažnai nulemia ne įranga, o pasirinktas namo projektas ir jo padėtis sklype. Kolektoriai beveik nepakenčia nukrypimo nuo pietų krypties: rytų ar vakarų šlaite jų vasaros našumas krenta, o šilumą prarasti brangu. Saulės moduliai daug atlaidesni. Rytų–vakarų išdėstymas per metus duoda tik šiek tiek mažiau energijos, užtat gamybą paskirsto per visą dieną – nuo ryto iki vakaro.
Todėl prieš pirkdami projektą pasižiūrėkite, kaip namas atsigręš į sklypą. Dvišlaičio stogo namų atveju svarbu, kad vienas šlaitas žiūrėtų į pietus. Jei kraigas eina šiaurės–pietų kryptimi, kolektoriams tinkamos vietos tiesiog nebus. Ilgame vieno aukšto name, pavyzdžiui, modernaus stiliaus 199 m² projekte, stogo ploto netrūksta, todėl modulius galima išdėstyti net ir nepalankiai pasuktuose šlaituose. Kompaktiškame dviejų aukštų name, kaip 153 m² skandinaviško stiliaus namas, stogas mažesnis, todėl kiekvienas jo kvadratinis metras svarbesnis, o saulės elektrinė čia naudingesnė už kolektorius.
Daugiau stogo ploto ir paprastesnį montavimą paprastai siūlo vieno aukšto namai. Tiesa, juose techninė patalpa dažnai būna mažesnė, todėl talpos dydį verta įvertinti iš anksto.
Verdiktas: jei stogas nesugręžtas tiksliai į pietus, rinkitės saulės elektrinę.
Kas turėtų rinktis ką
- Įprasta 3–4 asmenų šeima naujame A++ name – šilumos siurblys ir šiek tiek didesnė saulės elektrinė. Kolektorių papildoma kaina ir priežiūra neatsipirks.
- Penkių ar daugiau žmonių šeima, kuri vasarą daugiausia būna namie – verta paskaičiuoti abu variantus. Kolektoriai gali pasiteisinti, jei stogas atsuktas į pietus, o techninėje patalpoje telpa 400–500 litrų talpa.
- Sodyba su lauko baseinu ar dažnai kūrenama pirtimi – kolektoriai kaip papildomas šilumos šaltinis baseinui ar pirties vandeniui, o namo poreikiams – elektrinė ir šilumos siurblys.
- Namas su rytų–vakarų stogu ar mažu stogo plotu – tik saulės elektrinė, nes kolektoriams tokios sąlygos netinka.
- Šeima, kuri vasarą dažnai išvažiuoja – saulės elektrinė, nes kolektoriai be vartotojų perkaista.
- Namas be galimybės didinti elektrinės galingumo – kolektoriai gali tapti būdu panaudoti stogą vasaros karštam vandeniui. Tačiau prieš tai pasitikrinkite pas operatorių ir projektuotoją, ar tikrai nėra kitų galimybių.
Kad ir ką pasirinktumėte, sprendimą priimkite dar projektavimo etape, kartu su architektu ir inžinieriumi, skaičiuojančiu energinį naudingumą. Būtent jie patvirtins, kaip pasirinkta sistema padės pasiekti reikiamą klasę pagal galiojančius reikalavimus. Be to, nuo šio sprendimo priklauso stogo nuolydis, techninės patalpos dydis ir vamzdynų trasos.
