Pirmą žiemą naujame name daug kas daro tą patį. Vakare termostatą nusuka iki 18 °C, kad sutaupytų, o ryte basomis eina per vėsias grindis ir girdi, kaip lauke ūžia šilumos siurblys. Po mėnesio sąskaita už elektrą nė kiek nesumažėja, kartais net padidėja. Taip nutinka todėl, kad A++ klasės namas su grindiniu šildymu reaguoja visai kitaip nei senas namas su radiatoriais ir dujiniu katilu.
Šiame straipsnyje palyginsime du kelius. Pirmasis yra viena šildymo zona su oro sąlygų (šildymo) kreive, kai visas namas šildomas tolygiai. Antrasis yra zoninis valdymas, kai kiekviename kambaryje yra termostatas, ant kolektoriaus sumontuotos pavaros, o naktį temperatūra mažinama. Abu variantai dažnai sutinkami naujuose namuose Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose bei sodybose. Skiriasi tik tai, kam kuris tinka.
| Kriterijus | Viena zona su šildymo kreive | Termostatai kiekviename kambaryje ir nakties režimas |
|---|---|---|
| Energijos sąnaudos | Mažos ir stabilios, siurblys dirba žema tiekiamo vandens temperatūra | Sutaupoma tik tada, kai patalpos ilgai nenaudojamos |
| Komfortas | Visur vienoda šiluma, grindys nuolat šiltos | Galima turėti vėsesnius miegamuosius ir šiltesnę vonią |
| Šilumos siurblio darbas | Ilgi, tolygūs ciklai | Pavojus, kad kompresorius dažnai įsijungs ir išsijungs, kai užsidaro daug kilpų |
| Įrengimo kaina (2025–2026 m.) | Apie 0–150 EUR (lauko jutiklis ir vienas kambario termostatas) | Apie 600–1500 EUR 150–200 m² namui |
| Atskiros patalpos | Valdomos tik balansavimu ant kolektoriaus | Miegamieji, vonios ir garažas valdomi atskirai |
| Nustatymai ir priežiūra | Paprasta, kreivė nustatoma vieną kartą | Daugiau įrenginių, baterijų ir nustatymų |
Energijos sąnaudos
Grindinio šildymo kilpos įlietos į kelių centimetrų storio išlyginamąjį sluoksnį, o po juo dar yra betoninė plokštė. Ši masė sukaupia daug šilumos ir atiduoda ją lėtai, per daugelį valandų. A++ name šilumos nuostoliai per sienas, langus ir stogą maži, o rekuperatorius grąžina didžiąją dalį šilumos iš ištraukiamo oro. Todėl naktį sumažinus nustatytą temperatūrą 2 °C, kambarys iki ryto dažnai atvėsta vos puse laipsnio ar laipsniu. Sutaupyta energija simboliška.
Ryte namą reikia vėl įšildyti. Kad tai įvyktų greitai, siurblys kelia tiekiamo vandens temperatūrą, o kuo ji aukštesnė, tuo mažesnis jo efektyvumas (COP). Orientaciškai kiekvienas papildomas tiekimo laipsnis efektyvumą sumažina keliais procentais. Galutinis rezultatas dažnai lygus nuliui arba net neigiamas.
Visai kita situacija, kai patalpa nenaudojama savaitėmis, pavyzdžiui, svečių kambarys ar darbo kambarys, kuriame niekas nedirba. Tada žemesnė temperatūra realiai sutaupo energijos.
Verdiktas: kasdieniame gyvenime viena zona su gerai nustatyta kreive būna tokia pat taupi arba taupesnė. Zonos atsiperka tik ilgai nenaudojamose patalpose.
Komfortas
Žemos temperatūros grindinis šildymas turi naudingą savybę: jis iš dalies reguliuojasi pats. Kai grindys yra 24–25 °C, o kambarys sušyla iki 22 °C, šilumos atiduodama vis mažiau. Saulėtą dieną, kai į svetainę pro didelius langus patenka daug šilumos, grindys beveik nustoja šildyti net ir be termostato. Todėl vienos zonos name temperatūra visur būna tolygi ir nėra šaltų kampų.
Vis dėlto daug kas nori miegoti vėsiau, o voniose laikyti šilčiau. Tokį skirtumą gali duoti ir kolektoriaus balansavimas: miegamųjų kilpoms nustatomas mažesnis srautas, voniai didesnis. Termostatai šį skirtumą tik palaiko tiksliau. Svarbu žinoti, kad rekuperacija nuolat maišo orą tarp patalpų, todėl net ir su atskiru termostatu miegamasis retai būna daugiau nei 2–3 °C vėsesnis už svetainę.
Verdiktas: lygiosios. Viena zona užtikrina tolygumą, o zonos naudingos tiems, kam svarbus aiškus skirtumas tarp miegamųjų ir vonių.
Šilumos siurblio darbas
Šilumos siurbliui oras-vanduo reikalingas minimalus vandens srautas ir pakankama apkrova. Įsivaizduokite, kad naktį užsidaro visų miegamųjų pavaros, o dieną dar ir darbo kambario. Atviros lieka viena ar dvi kilpos, ir inverterinis kompresorius nebegali sumažinti galios tiek, kiek reikia. Jis įsijungia, greitai pasiekia temperatūrą ir išsijungia. Toks trumpas ciklas dėvi kompresorių ir mažina efektyvumą. Per šalčius siurbliui dar reikia šilumos atitirpinimui, o uždaros kilpos jos neturi iš kur paimti.
Praktinė taisyklė tokia: bent 30–50 % grindinio šildymo kilpų turėtų būti visada atviros. Dažniausiai tai būna svetainė, virtuvė ir koridorius. Jose pavarų nereikia, o šių patalpų temperatūrą valdo pati šildymo kreivė. Jei sistemoje yra daug zonų, projektuotojas gali numatyti nedidelę buferinę talpą arba apylanką.
Verdiktas: siurbliui palankesnė viena zona arba zonavimas su didele visada atvira dalimi.
Kurioms patalpoms tikrai reikia atskiro valdymo
Termostato nebūtinai reikia kiekviename sandėliuke. Atskiras valdymas prasmingas keturioms patalpų grupėms.
- Miegamieji. Jiems tinka 18–20 °C. Ypač patogu, kai miegamieji sugrupuoti vienoje namo dalyje, kaip daugelyje vieno aukšto namų. Pavyzdžiui, 181 m² skandinaviško stiliaus vieno aukšto namas su trimis miegamaisiais ar 164 m² tradicinis namas su keturiais miegamaisiais. Kuo daugiau miegamųjų, tuo daugiau prasmės juos valdyti atskirai.
- Vonios. Jose norima 23–24 °C. Žemos temperatūros grindys tokios šilumos dažnai nepasiekia, todėl verta pridėti elektrinį rankšluosčių džiovintuvą su laikmačiu. Name su keliomis voniomis, kaip 225 m² bungalas su trimis miegamaisiais ir trimis voniomis ar 199 m² modernus namas su 2,5 vonios, kiekvienai voniai pravers savas termostatas.
- Garažas. Garažas paprastai lieka už šildomo kontūro, todėl jam skiriama atskira kilpų grupė ir palaikoma tik 8–12 °C, kad neužšaltų. Kitas variantas yra visai jo nešildyti. Šildomas garažas iki 20 °C yra brangiausia klaida namuose su dviviečiu garažu, tokiuose kaip 183 m² dviejų aukštų namas su dviem miegamaisiais ir dviviečiu garažu.
- Atskiri aukštai. Dviejų aukštų namuose antrasis aukštas būna šiltesnis, nes šiluma kyla aukštyn. Pakanka po vieną zoną kiekvienam aukštui. Toks sprendimas tiktų, pavyzdžiui, 209 m² rąstinio stiliaus dviejų aukštų namui su trimis miegamaisiais.
Kompaktiškame name, pavyzdžiui, 150 m² minimalistiniame name su trimis miegamaisiais, dažnai užtenka vienos zonos ir gerai subalansuoto kolektoriaus. Termostatą galima įrengti nebent pagrindiniame miegamajame.
Verdiktas: zonuokite pagal patalpų grupes, o ne pagal kiekvieną kambarį. Paprastai užtenka 3–4 valdomų zonų.
Įrengimo kaina
Orientacinės 2025–2026 m. kainos Lietuvoje, kurias verta pasitikrinti pas savo montuotoją:
- kambario termostatas (laidinis arba belaidis): apie 30–120 EUR už vienetą;
- termoelektrinė pavara kolektoriaus kilpai: apie 15–40 EUR už vienetą;
- zonų valdiklis arba jungimo dėžutė: apie 80–300 EUR;
- montavimas ir nustatymas: priklauso nuo meistro ir dažnai įtraukiamas į bendrą šildymo sistemos kainą.
Visas zoninis valdymas 150–200 m² namui su 8–12 kilpų paprastai kainuoja apie 600–1500 EUR. Vienos zonos sprendimas beveik nieko nekainuoja, nes lauko temperatūros jutiklis ir šildymo kreivė dažniausiai jau yra šilumos siurblio komplekte. Laidus termostatams verta pakloti dar statybų metu, net jei pavaras ketinate montuoti vėliau. Tai pigiausias būdas pasilikti galimybę.
Verdiktas: viena zona pigesnė keliais šimtais eurų. Kompromisas su 3–4 zonomis kainuoja apie pusę pilno zonavimo.
Nustatymai Lietuvos žiemai
Nesvarbu, kurį variantą pasirinksite, pradžia visada ta pati: hidraulinis kolektoriaus balansavimas ir teisinga šildymo kreivė. Orientaciniai nustatymai A++ namui su grindiniu šildymu:
- Tiekiamo vandens temperatūra per didžiausius šalčius turėtų būti apie 30–35 °C, o esant 0 °C lauke apie 25–28 °C. Jei namas tokia temperatūra neįšyla, pirmiausia patikrinkite balansavimą ir tik tada kelkite kreivę.
- Svetainėje ir virtuvėje palaikykite 21–22 °C, miegamuosiuose 18–20 °C, voniose 23–24 °C, o garaže 8–12 °C.
- Nakties režimą arba visai išjunkite, arba mažinkite ne daugiau kaip 1 °C. Daugiau mažinti nėra prasmės.
- Jei turite dviejų laiko zonų elektros tarifą, galite elgtis atvirkščiai: naktį, kai elektra pigesnė, temperatūrą 0,5–1 °C pakelkite, o dieną leiskite grindims atiduoti sukauptą šilumą. Tikslias tarifo valandas ir kainas pasitikrinkite savo sutartyje.
- Kai išvykstate savaitei ar ilgiau, įjunkite atostogų režimą su 16–17 °C. Tada temperatūros mažinimas iš tiesų sutaupo energijos.
- Termostatų histerezę nustatykite ne mažesnę nei 0,5 °C, kad pavaros nespragsėtų kas kelias minutes.
Verdiktas: lėtai sistemai geriausiai tinka pastovumas. Pokyčius darykite mažais žingsniais ir kiekvieną kartą stebėkite rezultatą kelias dienas.
Kas ką turėtų rinktis
- Viena zona su šildymo kreive tinka kompaktiškiems 100–160 m² namams, šeimoms, kurios naudojasi visomis patalpomis kasdien, ir tiems, kurie nori kuo paprastesnės sistemos.
- 3–4 zonos pagal patalpų grupes (miegamieji, vonios, garažas, antras aukštas) yra geriausias kompromisas daugumai naujų 150–230 m² namų Lietuvoje.
- Termostatas kiekviename kambaryje verta tik tada, kai yra ilgai nenaudojamų patalpų, pavyzdžiui, svečių kambarys ar retai lankomas sodybos sparnas, arba kai šeimos nariai labai skirtingai jaučia šilumą.
- Nakties temperatūros mažinimas praktiškai nereikalingas nė vienam A++ namui su grindiniu šildymu. Išimtis yra dviejų laiko zonų tarifas, tačiau tada temperatūrą verta ne mažinti, o naktį šiek tiek pakelti.
- Visiems verta pakloti laidus termostatams jau statybų metu ir šildymo schemą aptarti su projektuotoju ar šildymo sistemų specialistu, kol dar nepradėtas lieti išlyginamasis sluoksnis.
