Ar verta naktį mažinti temperatūrą name su šilumos siurbliu? Mitai ir faktai

Įprotis naktį sukti termostatą žemyn atkeliavo iš dujinių katilų laikų, tačiau naujame A++ name su šilumos siurbliu jis dažnai padidina sąskaitą. Aiškinamės, kodėl taip nutinka ir kada nedidelis temperatūros sumažinimas vis dėlto pasiteisina.

Sausio rytas, lauke –12 °C. Termostatas naktį buvo nustatytas į 18 °C, o septintą valandą jis „prisimena“, kad reikia 22 °C. Šilumos siurblys dirba visu pajėgumu, prie jo prisijungia elektrinis šildytuvas, o mėnesio pabaigoje sąskaita už elektrą būna didesnė nei kaimyno, kuris visą žiemą termostato nelietė. Įprotis, kuris senesniame name su dujiniu katilu dar turėjo prasmę, naujame A++ klasės name dažnai veikia priešingai. Žemiau aptariame dažniausius mitus ir tai, ką iš tikrųjų verta daryti.

Mitas: naktį sumažinus temperatūrą visada sutaupoma

Fact: taupoma tik tada, kai namas iš tikrųjų atvėsta ir per tą laiką praranda mažiau šilumos. Senas namas su radiatoriais atvėsta per kelias valandas, o dujinis katilas temperatūrą atstato beveik tuo pačiu naudingumu. A++ name šilumos nuostoliai maži, o šilumą kaupia betoninė grindų plokštė ir akytojo betono ar keraminių blokų sienos. Per aštuonias nakties valandas toks namas atvėsta vos 0,5–1 °C, todėl vidutinė temperatūra beveik nesumažėja ir sutaupoma labai mažai. Ryte temperatūrą vis tiek reikia atstatyti, o tai jau kainuoja.

Mitas: grindinis šildymas sušyla per pusvalandį

Fact: grindinio šildymo vamzdžiai paprastai įlieti į 5–8 cm storio išlyginamąjį sluoksnį, kuris reaguoja ne per minutes, o per valandas. Jei 7:00 nustatote 22 °C, grindys šią temperatūrą pasieks gal tik vidurdienį, kai namuose nieko nebėra. Vakare savininkas pajunta vėsą, pasuka termostatą dar aukščiau, ir naktį patalpos perkaista. Tokie „svyravimai“ ne tik nepatogūs, bet ir eikvoja energiją.

Mitas: ryte šilumos siurblys pasivys temperatūrą be papildomų išlaidų

Fact: norėdamas greičiau sušildyti namą, valdiklis pakelia tiekiamo vandens temperatūrą, pavyzdžiui, nuo 30 iki 40 °C ar daugiau. Kuo karštesnio vandens reikia, tuo prastesnis šilumos siurblio efektyvumas (COP): šaltą rytą jis gali nukristi nuo maždaug 3,5 iki 2,5. Dar blogiau, jei poreikis viršija kompresoriaus galią ir įsijungia papildomas elektrinis šildytuvas, kurio COP lygus 1. Pavyzdžiui, 3 kW šildytuvas, veikiantis pusantros valandos, sunaudoja 4,5 kWh, o tai, esant 0,25 EUR/kWh kainai, yra apie 1,1 EUR per rytą. Keturiasdešimt šaltų rytų per žiemą ir jau išleista apie 45 EUR. Tai daugiau, nei per visą sezoną sutaupytumėte mažindami temperatūrą.

Mitas: kuo giliau sumažinsi, tuo daugiau sutaupysi

Fact: gilus mažinimas (4–5 °C) teoriškai sutaupo daugiau, bet atstatymo nuostoliai auga dar greičiau. Žemiau pateikiame iliustracinį skaičiavimą dviem namams: vieno aukšto 120 m² namui, tokiam kaip kompaktiškas dviejų miegamųjų projektas, ir apie 200 m² namui, pavyzdžiui, erdviam vieno aukšto skandinaviško stiliaus namui (199 m²). Prielaidos: A++ klasė, apie 35 kWh/m² šilumos per metus patalpoms šildyti, metinis šilumos siurblio efektyvumas (SCOP) apie 3,5, elektros kaina su persiuntimu apie 0,25 EUR/kWh (2025–2026 m. ji svyravo maždaug nuo 0,20 iki 0,30 EUR/kWh). Tai įvertinimai, o ne matavimai: jūsų name skaičiai priklausys nuo sandarumo, įrangos ir įpročių.

Režimas120 m² namas, elektra per metus200 m² namas, elektra per metus
Pastovi temperatūra visame nameapie 1 200 kWh (~300 EUR)apie 2 000 kWh (~500 EUR)
1–2 °C žemesnė temperatūra tik miegamuosiuose25–35 kWh mažiau (6–9 EUR)40–60 kWh mažiau (10–15 EUR)
4–5 °C mažinimas visame name naktį ir darbo metunuo 40 kWh mažiau iki 120 kWh daugiau (–10…+30 EUR)nuo 60 kWh mažiau iki 200 kWh daugiau (–15…+50 EUR)

Matyti, kad gilus mažinimas geriausiu atveju sutaupo kelis eurus, o blogiausiu, kai dažnai įsijungia elektrinis šildytuvas, padidina sąskaitą. Nedidelis ir pastovus mažinimas atskirose patalpose duoda mažą, bet patikimą naudą.

Mitas: kai visi darbe, namą geriau „išjungti“

Fact: devynios valandos be šildymo A++ name nesukelia didelio atvėsimo, tačiau vakare sistema vis tiek turi atgauti prarastą šilumą, ir tai vyksta piko metu, kai lauke dažniausiai šalčiausia, o kompresorius dirba sunkiausiu režimu. Paprastai pigiau leisti šilumos siurbliui ramiai dirbti žema galia visą dieną. Jei naudojate dviejų laiko zonų elektros tarifą, logiškiau leisti grindų plokštei sukaupti šilumos pigesniu metu, nei ją atvėsinti. Rekuperacinė vėdinimo sistema taip pat turi veikti nuolat: ji grąžina didžiąją dalį šilumos iš šalinamo oro ir palaiko sveiką drėgmę.

Mitas: termostatas kiekviename kambaryje sutaupo daugiausiai

Fact: šilumos siurblys efektyviausias tada, kai dirba pagal lauko temperatūros jutiklį ir gerai nustatytą šildymo kreivę, o dauguma grindinio šildymo kontūrų lieka atviri. Kai kambarių termostatai uždaro kontūrus, vandens srautas sumažėja, siurblys pradeda dažnai įsijungti ir išsijungti (taktuoti), krenta efektyvumas ir greičiau dėvisi kompresorius. Geriau paprašyti montuotojo subalansuoti kontūrus ir sureguliuoti kreivę taip, kad temperatūra laikytųsi pati, o kambarių termostatus naudoti tik kaip ribotuvus. Atviro plano namuose, kaip šiame minimalistiniame vieno aukšto name su bendra svetaine ir virtuve, didelė bendra erdvė iš esmės yra viena zona, todėl reguliuoti ją atskirai beveik nėra prasmės. Panašiai paprastai valdomi ir dauguma vieno aukšto namų, kuriuose visas šildymas yra vienoje grindų plokštėje.

Mitas: temperatūros mažinimas niekada neapsimoka

Fact: apsimoka, jei jis nedidelis, pastovus ir taikomas ten, kur tikrai reikia mažiau šilumos. Pirma, miegamuosiuose daugeliui geriau miegasi esant 18–19 °C, todėl jų kontūrams galima nuolat nustatyti 1–2 °C žemesnę temperatūrą, be jokio nakties grafiko. Antra, retai naudojamas viršutinis aukštas ar svečių kambarys gali būti laikomas 17–18 °C, uždarius duris. Tai aktualu, pavyzdžiui, trijų lygių modernaus stiliaus namui (183 m²), kurio viršutinė erdvė dažnai virsta darbo kambariu, arba dviejų aukštų namui su vos dviem miegamaisiais, kuriame dalis ploto antrame aukšte naudojama tik retkarčiais. Tas pats galioja ir namams su mansarda: šilta oro masė kyla aukštyn, todėl mansarda dažnai pati sušyla iki komfortiškos temperatūros. Trečia, išvykstant kelioms dienoms, verta įjungti „išvykimo“ režimą (16–18 °C), bet ne išjungti šildymą visiškai: per žiemą tai gresia drėgme ir kondensatu.

Mitas: elektrinis šildytuvas yra tik saugiklis ir sąskaitai įtakos neturi

Fact: tai dažniausiai pamirštas sąskaitos „kaltininkas“. Jei šilumos siurblio galia parinkta pagal tikrus pastato šilumos nuostolius, apskaičiuotus projektavimo metu, elektrinis šildytuvas turėtų įsijungti tik per didžiausius šalčius. Tačiau kiekvienas gilus temperatūros sumažinimas sukuria dirbtinį „šaltą rytą“, ir šildytuvas įsijungia dažniau. Patikrinkite valdiklio meniu, kiek valandų per sezoną jis veikė, ir nustatykite, kad jis įsijungtų tik esant žemai lauko temperatūrai. Jei šildytuvas veikia nuolat ir be gilaus mažinimo, verta pasikonsultuoti su montuotoju dėl įrangos galios ar nustatymų.

Išvada

Naujame A++ name su šilumos siurbliu ir grindiniu šildymu pigiausia laikyti stabilią temperatūrą, tinkamai sureguliuoti šildymo kreivę ir leisti sistemai dirbti tolygiai. Gilus mažinimas naktį ar darbo metu greičiausiai nesutaupys, o gali ir padidinti sąskaitą dėl prastesnio efektyvumo ir elektrinio šildytuvo. Nedidelis, 1–2 °C, sumažinimas miegamuosiuose ar retai naudojamame aukšte yra protingas sprendimas. Konkrečius nustatymus geriausia aptarti su šildymo sistemos montuotoju arba projektuotoju, o dar planuojant namą verta įsitikinti, kad šilumos siurblio galia parinkta pagal jūsų projekto šilumos nuostolių skaičiavimą.

Peržiūrėti visus namų projektus