Sausio rytas, lauke –18 °C, o higrometras svetainėje rodo 22 %. Akys peršti, megztinis kibirkščiuoja, o tarp ąžuolinių grindlenčių atsirado plyšiai. Tokią akimirką daug naujakurių nusprendžia, kad su jų A++ namu kažkas negerai: kalta rekuperacija, šilumos siurblys ar grindinis šildymas. Iš tikrųjų sandarus namas su mechaniniu vėdinimu tiesiog labai tiksliai parodo, kiek drėgmės yra lauko ore. Žemiau aptariame dažniausius mitus apie žiemos sausrą ir tai, ką su ja galima padaryti.
Mitas: orą sausina šildymas
Fact: Drėgmę lemia ne radiatoriai ar šildomos grindys, o lauko oras. Šaltas oras sulaiko labai mažai vandens garų. Esant –10 °C, net visiškai prisotintame ore jų yra tik apie 2 g/m³, o 21 °C oras gali sutalpinti apie 18 g/m³. Kai toks oras pašildomas iki kambario temperatūros, jo santykinė drėgmė nukrenta iki maždaug 10–15 %. Vandens kiekis ore nepasikeičia, pasikeičia tik tai, kiek jo ten galėtų būti. Todėl per ilgesnį šaltuką sausa tampa bet kuriame name, į kurį nuolat patenka lauko oras, nesvarbu, kokiu būdu jis šildomas. Senuose namuose tą darė plyšiai langų rėmuose, o A++ name tą daro vėdinimo sistema.
Mitas: kuo didesnė drėgmė, tuo sveikiau
Fact: Žiemą gyvenamosiose patalpose verta siekti 35–45 % santykinės drėgmės. Kai ji nukrenta žemiau 30 %, daugeliui pradeda džiūti gleivinės ir oda. Kai ji pakyla virš 50–55 %, per didelį šaltį ant langų stiklo kraštų, šlaitų ir šaltesnių kampų kaupiasi rasa, o ten greitai atsiranda pelėsis. A++ namo sienos ir langai šilti, bet ne be ribų: trigubo stiklo paketo kraštas ar montažo siūlė visada būna vėsesni už sienos vidurį. Taigi tikslas yra ne „kuo daugiau“, o stabilus vidurys. Tai galioja ir nedideliam, pavyzdžiui, kompaktiškam vieno aukšto namui su trimis miegamaisiais ir 116 m² plotu, ir dvigubai didesniam.
Mitas: rekuperatorius pats ištraukia drėgmę iš namų
Fact: Įprastas plokštelinis priešpriešinių srautų šilumokaitis grąžina šilumą, bet ne drėgmę. Jis nieko aktyviai „nesiurbia“: išmeta šiltą ir drėgną vidaus orą, o įleidžia šaltą ir sausą lauko orą. Kuo daugiau kubinių metrų per valandą pakeičiama, tuo daugiau namuose susidariusios drėgmės iškeliauja laukan. Šios drėgmės šaltiniai yra kvėpavimas, virimas, dušas ir skalbinių džiovinimas. Todėl sprendimo dažniausiai reikia ieškoti ne įrenginyje, o jo nustatymuose.
Mitas: vėdinti reikia visada tuo pačiu, maksimaliu srautu
Fact: Projekte nurodomas oro kiekis apskaičiuojamas pagal patalpų paskirtį ir gyventojų skaičių. Jis nereiškia, kad sistema visą žiemą turi veikti visu pajėgumu. Šaltuoju sezonu dažnai užtenka gerokai sumažinti srautą, o naktį ir kai niekas nėra namie, sumažinti jį dar labiau. Geriausiai veikia valdymas pagal CO2 ar drėgmės jutiklius: sistema pati padidina srautą, kai susirenka svečiai ar verdama vakarienė, ir sumažina, kai oras švarus. Ypač tai svarbu, kai gyventojų mažai, o namas erdvus. Pavyzdžiui, 175 m² name tik su dviem miegamaisiais drėgmės šaltinių nedaug, o išvėdinamas tūris didelis. Šeima, gyvenanti trijų aukštų name su keturiais miegamaisiais ir trimis vonios kambariais, natūraliai išgarina gerokai daugiau vandens. Minimalų jūsų namui leistiną oro kiekį tegu patvirtina vėdinimo projektuotojas, nes per daug sumažinus srautą kyla CO2 ir kvapų problema.
Mitas: entalpinis rekuperatorius yra tik brangus priedas
Fact: Entalpinis, arba drėgmę grąžinantis, šilumokaitis per specialią membraną perduoda dalį vandens garų iš ištraukiamo oro tiekiamam orui. Priklausomai nuo modelio ir sąlygų, jis sugrąžina maždaug pusę ar daugiau drėgmės. Todėl per šalčius vidaus drėgmė dažnai laikosi keliais ar net keliolika procentinių punktų aukščiau nei su įprastu šilumokaičiu. Papildomas privalumas yra tas, kad toks šilumokaitis mažiau linkęs užšalti, todėl rečiau įsijungia atitirpinimas. Panašiai drėgmę grąžina ir rotaciniai šilumokaičiai. Orientacinės 2025–2026 m. kainos 120–180 m² namui atrodo taip:
| Sprendimas | Orientacinė kaina | Ką duoda žiemą |
|---|---|---|
| Standartinis plokštelinis rekuperatorius (be ortakių ir montavimo) | apie 2 000–4 000 EUR | grąžina šilumą, drėgmės negrąžina |
| Rekuperatorius su entalpiniu šilumokaičiu | apie 2 800–5 000 EUR | grąžina šilumą ir dalį drėgmės |
| Šilumokaičio keitimas į entalpinį esamame įrenginyje (jei gamintojas tai siūlo) | apie 400–1 000 EUR | pagerina drėgmę be naujo įrenginio |
| Kambarinis drėkintuvas | apie 80–400 EUR už vienetą | pakelia drėgmę vienoje patalpoje |
Kainos labai skiriasi pagal gamintoją ir našumą, todėl prieš sprendžiant verta paprašyti kelių montuotojų pasiūlymų. Vieno aukšto namams, kuriuose ortakiai paprastai išvedžiojami palėpėje, sistemą lengviau sumontuoti ir aptarnauti, tačiau šilumokaičio pasirinkimas nuo to nepriklauso.
Mitas: pirmą žiemą sausra bus didžiausia
Fact: Dažniausiai būna atvirkščiai. Naujo namo iš akytojo betono ar keraminių blokų sienose, tinke ir grindų išlygintuose lieka daug statybinės drėgmės, kuri garuoja visą pirmąjį sezoną. Tuo metu drėkintuvą įjungti neverta, priešingai, reikia pakankamai vėdinti. Medinio karkaso namuose, ypač gamykloje surinktuose, šlapių procesų mažiau, todėl tikrasis vaizdas išryškėja greičiau. Daugumoje mūrinių namų tikrąjį namo charakterį parodo tik antroji žiema.
Mitas: plyšiai parkete reiškia prastą grindų kokybę
Fact: Medis reaguoja į orą: sausame ore lentos susitraukia, drėgname išsiplečia. Daugelis parketo gamintojų garantijos sąlygose nurodo palaikyti maždaug 40–60 % drėgmę, todėl patikrinkite savo gaminio instrukciją. Kai grindys šildomos, patikimiau rinktis daugiasluoksnes ąžuolo grindlentes, o ne masyvą, ir prieš klojant leisti joms aklimatizuotis. Jei trijų aukštų minimalistiniame name pasirinksite medines grindis ir laiptus, drėgmės kontrolė taps ne tik komforto, bet ir turto išsaugojimo klausimu.
Mitas: drėkintuvas reikalingas kiekviename A++ name
Fact: Daugeliui šeimų užtenka teisingai sureguliuoto vėdinimo, o entalpinis šilumokaitis padeda išlaikyti drėgmę ir per ilgesnius šalčius. Net 80 m² name su dviem vonios kambariais dušas ir virtuvė duoda nemažai drėgmės. Drėkintuvo vis dėlto gali prireikti šiais atvejais:
- name gyvena vienas ar du žmonės, o plotas didelis, kaip erdviame 219 m² vieno aukšto name;
- yra kūdikio ar mažo vaiko kambarys;
- šalčiai žemiau –15 °C laikosi kelias savaites, o drėgmė, net sumažinus srautą, nepakyla virš 30 %;
- namuose daug masyvo medžio, muzikos instrumentų ar meno kūrinių.
Patogiausia rinktis garinamąjį drėkintuvą su drėkinamu filtru. Ultragarsiniam drėkintuvui reikia demineralizuoto vandens, nes su vandentiekio vandeniu jis ant baldų palieka baltas dulkes. Drėkintuvą statykite ten, kur praleidžiate daugiausia laiko, dažniausiai miegamajame, ir reguliariai valykite. Centrinis drėkinimas per vėdinimo sistemą kainuoja brangiai ir individualiame name retai būna būtinas.
Mitas: drėgmę galima įvertinti ir be prietaisų
Fact: Pojūčiai klaidina. Sausumą lengva supainioti su perkaitintu oru ar dulkėmis, o drėgmės perteklius ilgai nepastebimas, kol neatsiranda dėmių ant šlaitų. Keli paprasti higrometrai po 10–30 EUR svetainėje, miegamajame ir vaikų kambaryje per savaitę parodys tikrąjį vaizdą. Daugelis rekuperatorių ištraukiamo oro drėgmę rodo ir savo valdiklyje. Tai pigiausias žingsnis, nuo kurio verta pradėti prieš perkant bet kokią įrangą.
Ką tai reiškia planuojant namą
Sausas oras žiemą nėra A++ namo trūkumas. Jis rodo, kad namas sandarus, o vėdinimas veikia. Svarbiausius sprendimus geriausia priimti dar projektavimo metu: aptarti su vėdinimo projektuotoju entalpinio šilumokaičio galimybę, numatyti valdymą pagal jutiklius ir vietą įrenginio aptarnavimui. Nesvarbu, ar renkatės vieno aukšto namą, ar namą su mansarda, tikslas tas pats: 35–45 % drėgmės be rasos ant langų. Drėkintuvą palikite kaip papildomą priemonę šalčiausioms savaitėms ar konkrečiam kambariui.
