Namas pastatytas, sandarumo bandymas išlaikytas, rekuperatorius tyliai dirba techninėje patalpoje. Tada virtuvės montuotojas paklausia: „O gartraukį kur jungsim?“ Daugelis naujakurių į šį klausimą atsako per vėlai, kai ortakio jau nebėra kur nutiesti, o sienoje jau yra skylė, pro kurią žiemą traukia šaltis.
A++ klasės namas yra sandarus, o oro apykaitą jame valdo rekuperacinė vėdinimo sistema. Gartraukis į šią sistemą neįsipaišo savaime. Toliau aptariame devynis dalykus, kuriuos verta žinoti dar projektavimo metu.
1. Gartraukis ištraukia daugiau oro, nei paduoda rekuperatorius
Rekuperatorius 150–200 m² namui įprastu režimu dažniausiai perkelia apie 150–250 m³ oro per valandą. Ištraukiamasis gartraukis didžiausiu greičiu ištraukia 400–700 m³/h. Senesniame name trūkstamas oras prasisunkdavo pro langų ir durų plyšius. Sandariame name jis neturi iš kur ateiti, todėl patalpose susidaro neigiamas slėgis.
Pasekmes jaučia visi: lauko durys atsidaro sunkiau, gartraukis ūžia, bet traukia silpnai, o oras pradedamas siurbti iš netikėtų vietų, pavyzdžiui, pro kanalizacijos vėdinimo stovą. Jei name yra židinys, neigiamas slėgis gali į kambarį ištraukti dūmus. Tokiu atveju sprendimą būtina suderinti su vėdinimo inžinieriumi ir židinio įrengėju.
2. Gartraukio niekada nejunkite prie rekuperacijos ortakių
Ši mintis atrodo logiška: ortakiai jau yra, rekuperatorius šilumą grąžintų. Iš tikrųjų tai viena brangiausių klaidų. Riebalų garai nusėda ištraukimo ortakiuose ir rekuperatoriaus šilumokaityje. Jų išvalyti beveik neįmanoma, o sukaupti riebalai kelia gaisro pavojų. Du ventiliatoriai, gartraukio ir rekuperatoriaus, pradeda vienas kitą stumti, sistemos balansas sugriūva, o kepimo kvapai per ortakius gali pasklisti po miegamuosius. Tokio sujungimo gamintojai nepripažįsta, todėl rizikuojate prarasti ir garantiją.
Rekuperatorius virtuvėje vis tiek turi savo ištraukimo tašką. Tai atskiras vožtuvas su filtru, įrengtas keli metrai nuo kaitlentės. Kartu su intensyvaus vėdinimo mygtuku jis pašalina drėgmę ir likusius kvapus. Gartraukis turi būti atskiras įrenginys.
3. Recirkuliacija su anglies filtrais yra paprasčiausias kelias
Recirkuliacinis gartraukis orą tik išvalo ir grąžina į virtuvę. Metalinis filtras sulaiko riebalus ir plaunamas indaplovėje, o anglies filtras sugeria kvapus. Nėra skylės sienoje, nėra šilumos nuostolių, nėra slėgio problemų. Tokio gartraukio kaina 2026 m. dažniausiai siekia 150–600 EUR.
Recirkuliacija turi ir silpnąsias vietas. Ji nepašalina drėgmės ir šilumos, todėl šį darbą turi atlikti rekuperatorius. Kvapus ji sulaiko silpniau nei ištraukimas, ypač kepant žuvį ar mėsą. Anglies filtrus reikia keisti kas 3–6 mėnesius. Vienas komplektas kainuoja apie 20–60 EUR, todėl per metus tai sudaro nedidelę, bet nuolatinę išlaidą.
4. Plazminiai ir regeneruojami filtrai mažina eksploatacijos vargą
Pažangesni recirkuliaciniai gartraukiai turi plazminius arba keraminius ilgalaikius filtrus. Juos kartkartėmis išvalote arba atnaujinate orkaitėje, o tarnauja jie keletą metų. Toks modulis ar gartraukis su juo kainuoja brangiau, dažniausiai 250–600 EUR daugiau nei paprastas. Tačiau kasmetinių pirkinių beveik nelieka, o kvapus jis sulaiko geriau nei anglis.
Rinkdamiesi plazminį filtrą, paprašykite gamintojo duomenų apie ozono išsiskyrimą ir rinkitės modelius su patikrintomis, žemomis reikšmėmis. Sandariame name su rekuperacija plazminis gartraukis ir intensyvus vėdinimo režimas gaminant valgį yra vis dažniau renkamas derinys.
5. Ištraukimas į lauką galimas tik su sandaria sklende
Jei gaminate daug ir norite, kad kvapai išnyktų iš karto, ištraukiamasis gartraukis A++ name įmanomas. Tačiau standartinė plastikinė sklendelė neužsidaro sandariai. Žiemą pro ją į virtuvę teka šaltas oras, ortakyje kaupiasi kondensatas, o prie išėjimo angos gali susidaryti ledas. Reikia hermetiško atbulinio vožtuvo arba elektra valdomos sandarios sklendės. Ji kainuoja apie 60–250 EUR.
Ortakis turi būti kuo trumpesnis, dažniausiai 150 mm skersmens, apšiltintas ten, kur eina per šaltas zonas. Svarbiausia, kad jis būtų kruopščiai įsandarintas ties garo izoliacijos sluoksniu, naudojant manžetes ir sandarinimo juostas. Visa tai turi būti padaryta iki sandarumo bandymo. Vėliau išgręžta skylė gali sugadinti rezultatą, nuo kurio priklauso energinė klasė.
6. Kompensacinis oras: vožtuvas lange arba sienoje
Kad gartraukis neištrauktų oro iš sandaraus namo, į jį tiek pat oro reikia įleisti. Paprasčiausias sprendimas yra lango kontaktinis jungiklis už 40–100 EUR. Gartraukis įsijungia tik tada, kai virtuvės langas praviras. Tai pigu ir veikia, tačiau sausio vakarą laikyti atvirą langą nėra malonu.
Patogiau įrengti elektra valdomą oro tiekimo vožtuvą sienoje, sujungtą su gartrauki. Įjungus gartraukį, vožtuvas atsidaro, išjungus užsidaro. Su montavimu toks sprendimas paprastai kainuoja 300–800 EUR. Vožtuvą verta statyti arti kaitlentės, kad šaltas oras netekėtų per visą svetainę. Kai kurie modeliai turi ir pašildymą. Konkretų sprendimą, ypač jei name yra židinys, suderinkite su vėdinimo projektuotoju ir pasitikrinkite galiojančius reikalavimus.
7. Kiek šilumos iš tikrųjų išskrenda pro gartraukį
Skaičiuokime paprastai. Gartraukis ištraukia 400 m³/h, viduje yra +21 °C, lauke −4 °C. Per valandą taip prarandama apie 3,4 kWh šilumos. Jei per šildymo sezoną, maždaug 200 dienų, gartraukis vidutiniškai dirba valandą per dieną, susidaro apie 450–500 kWh šilumos. Šilumos siurblys ją atgamina sunaudodamas apie 150–170 kWh elektros. Esant 2026 m. kainoms, tai apie 30–50 EUR per sezoną.
Taigi pinigai nėra dideli. Didesnė problema yra skersvėjis, šaltas oras virtuvėje ir rizika pažeisti namo sandarumą. Recirkuliacinis gartraukis šilumos tiesiogiai neišmeta, tik rekuperatorius intensyviu režimu sunaudoja šiek tiek daugiau elektros.
8. Salos gartraukis atviroje virtuvėje yra atskiras iššūkis
Atvira virtuvė su svetaine ir kaitlente saloje yra populiarus sprendimas, tačiau gartraukiui tai sunkiausias atvejis. Šalia nėra sienos, kuri nukreiptų garus, todėl salos gartraukis turi būti galingesnis, o jam reikia daugiau kompensacinio oro. Ortakis keliauja per lubas. Vieno aukšto name jis kerta garo izoliaciją ir šaltą pastogę, todėl reikia storos izoliacijos ir apsaugos nuo kondensato. Dviejų aukštų ar trijų lygių name jį tenka vesti per perdangą, o karkasiniame name būtina iš anksto suderinti sijų kryptį.
Todėl saloje dažnai renkamasi recirkuliacija: kabantis gartraukis su plazminiu filtru, lubinis modelis arba į kaitlentę integruotas gartraukis. Pastarasis kartu su kaitlente kainuoja apie 800–2500 EUR. Erdviame modernaus vieno aukšto name su keturiais miegamaisiais ar skandinaviško stiliaus 179 m² name ortakį per pastogę nutiesti lengviau. Tuo tarpu loft stiliaus trijų lygių projekte recirkuliacija dažniausiai būna paprastesnė.
Jei kaitlentę planuojate saloje, nuspręskite tai prieš statybas, kol dar galima numatyti ortakio vietą ir maitinimo kabelį tiekimo vožtuvui.
9. Viryklės vietą spręskite projekte ir susiskaičiuokite kainas
Pigiausias ištraukiamasis gartraukis yra tas, kurio kaitlentė stovi prie lauko sienos. Ortakis tada būna metro ilgio, o tiekimo vožtuvą galima įrengti šalia. Kompaktiškame 116 m² name be garažo ar 126 m² vienaukščiame name tokią vietą parinkti nesudėtinga. Panašiai yra ir su kitais vieno aukšto namų projektais. Namuose su mansarda ir dviejų aukštų šiuolaikiniame name svarbu, kad virš virtuvės nebūtų miegamojo, per kurį tektų vesti ortakį.
Orientacinės 2026 m. kainos, kurias verta pasitikslinti pas vietinius montuotojus:
- Recirkuliacija su anglies filtrais: gartraukis 150–600 EUR, filtrai 60–200 EUR per metus.
- Recirkuliacija su plazminiu ar ilgalaikiu filtru: 500–1500 EUR kartu su gartraukiu, o eksploatacijos išlaidos minimalios.
- Ištraukimas į lauką su sandaria sklende ir automatiniu tiekimo vožtuvu: apie 900–2500 EUR su montavimu, papildomai apie 30–50 EUR šilumos per sezoną.
Trumpai: A++ name gartraukis gali traukti orą į lauką, bet tik per atskirą, sandariai uždaromą ortakį ir su kompensaciniu oru. Prie rekuperatoriaus jo jungti negalima niekada. Daugumai šeimų pakanka kokybiško recirkuliacinio gartraukio ir rekuperatoriaus ištraukimo taško virtuvėje. Kas gamina daug, tegu gartraukį, ortakį ir tiekimo vožtuvą numato kartu su architektu ir vėdinimo projektuotoju dar prieš sandarumo bandymą.
