Iš 90 m² namo virtuvės, vonios ir tualeto ventiliacija kas valandą išpučia maždaug 100–150 m³ oro, kurio temperatūra apie 21 °C. Įprastoje sistemoje tą šilumą perima rekuperatorius, o grindinį šildymą ir boilerį aptarnauja atskiras oro–vandens šilumos siurblys su lauko bloku. Ištraukiamo oro šilumos siurblys visa tai sutalpina į vieną šaldytuvo dydžio spintą techninėje patalpoje. Mažam A++ namui toks sprendimas gali būti pigesnis ir paprastesnis, tačiau jis turi aiškias ribas. Štai septyni dalykai, kuriuos verta žinoti prieš renkantis.
1. Šilumą jis ima iš oro, kurį namas ir taip išmeta
Ventiliatorius ištraukia orą iš drėgnų patalpų: vonių, virtuvės, skalbyklos. Prieš išmetant lauk, šis oras pereina pro siurblio garintuvą ir atvėsta iki kelių laipsnių šilumos. Paimtą energiją kompresorius „pakelia“ iki temperatūros, kurios reikia grindiniam šildymui ir karštam vandeniui. Vanduo dažniausiai kaupiamas į įrenginį integruotą maždaug 180–200 litrų talpą.
Svarbus niuansas: tai ištraukiamoji sistema, todėl šviežias oras į gyvenamuosius kambarius patenka per sienose ar languose įrengtus tiekimo vožtuvus. Jis į namą ateina nepašildytas. Kai kurie gamintojai siūlo papildomą tiekiamo oro modulį su šilumokaičiu, bet tai jau brangesnė konfigūracija. Šį skirtumą reikia aptarti su projektuotoju dar prieš pradedant planuoti ortakius.
2. Viena spinta vietoj dviejų įrenginių ir be lauko bloko
Didžiausias praktinis privalumas yra tas, kad ant fasado nereikia kabinti lauko bloko. Glaudžiuose Vilniaus ar Kauno priemiesčių kvartaluose, kur sklypai siauri, o kaimynų miegamieji už kelių metrų, tai išsprendžia ir triukšmo, ir estetikos klausimą. Žiemą nebereikia rūpintis atitirpinimo ciklais, apledėjusiu bloku ar sniegu, užpustančiu jį iš apačios.
Techninei patalpai pakanka maždaug 1–1,5 m² grindų ploto ir 2,1–2,3 m aukščio. Tai patogu kompaktiškame name, pavyzdžiui, vieno aukšto 79 m² projekte su dviem vonios kambariais. Abi vonios čia tampa natūraliais ištraukimo taškais, todėl ortakių trasos būna trumpos.
3. Tinkamiausias plotas yra maždaug 50–120 m²
Iš ištraukiamo oro galima paimti ribotą šilumos kiekį, nes oro srautą lemia vėdinimo poreikis, o ne šildymo. Todėl ištraukiamo oro siurblio šildymo galia yra kukli, dažniausiai keli kilovatai. A++ klasės name, sandariai pastatytame iš akytojo betono, keraminių blokų ar gerai apšiltinto karkaso, 80–100 m² namo šilumos poreikiui per didžiausius šalčius kaip tik tiek ir reikia. Kai plotas viršija maždaug 120–130 m², siurblys vis dažniau turi kviestis pagalbon elektrinį šildytuvą, ir pranašumas ištirpsta.
Geriausiai šis sprendimas tinka mažiems namams: šiuolaikiškam 50 m² namui su dviem miegamaisiais, kuris dažnai statomas kaip pirmas būstas ar sodyboje šalia pagrindinio namo, arba 80 m² projektui, kuriame telpa net trys miegamieji. Daugiau panašių pavyzdžių rasite vieno aukšto namų kolekcijoje.
Viršutinė riba yra maždaug 116 m² namas su trimis miegamaisiais ir dviem voniomis. Tokiame name ištraukiamo oro siurblys dar gali pasiteisinti, bet tik jei atitvaros tikrai stiprios, o šilumos nuostolių skaičiavimas rodo mažą poreikį. Tai turi patvirtinti projektuotojo skaičiavimai, ne vien pardavėjo lankstinukas.
4. Šeimos dydį lemia karštas vanduo
Integruota 180–200 litrų talpa dviem ar trims žmonėms paprastai pakanka su kaupu. Ketverių šeimai, kurioje rytais keli žmonės iš eilės ilgai prausiasi po dušu, talpa gali ištuštėti greičiau, nei siurblys spės ją pašildyti. Tada vėl įsijungia elektrinis kaitintuvas arba tenka šiek tiek palaukti. Tai ne gedimas, o fizikos riba: siurblio galia nedidelė, o karšto vandens ruošimas jai yra didžiausias krūvis.
Jei planuojate 89 m² mansardinį kotedžą su trimis miegamaisiais ir augančią šeimą, paklauskite apie modelius su didesne talpa arba atskiru boileriu. Tą patį verta padaryti ir tada, kai dviejų aukštų 98 m² name dvi vonios dažnai naudojamos vienu metu. Dviems ar trims gyventojams tokie namai su šiuo sprendimu dera puikiai.
5. Speigas jam baisus mažiau nei lauko blokui, bet elektrinis rezervas būtinas
Oro–vandens siurblio efektyvumas krenta kartu su lauko temperatūra. Ištraukiamo oro siurblio šaltinis visada yra apie 20 °C kambario oras, todėl jo efektyvumas ir per −20 °C išlieka panašus kaip rudenį. Problema yra kita: šaltinis nesikeičia, o namo šilumos poreikis speigo metu išauga. Kai siurblio galios nebeužtenka, skirtumą padengia į įrenginį integruotas elektrinis šildytuvas, dažniausiai kelių pakopų ir kelių kilovatų galios.
Gerai suprojektuotame A++ name tokių valandų per metus būna nedaug, tačiau šalta sausio savaitė sąskaitoje už elektrą bus aiškiai matoma. Iš anksto pasitikrinkite, ar pakaks leistinosios naudoti galios. Jei reikia ją didinti, tai derinama su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir kainuoja papildomai. Dar viena smulkmena: didinant ištraukiamo oro kiekį, kad būtų paimta daugiau šilumos, žiemą patalpų oras tampa sausesnis.
6. Triukšmas lieka viduje, todėl svarbu, kur stovi techninė patalpa
Kai lauko bloko nėra, kompresorius ir ventiliatorius dirba namo viduje. Šalia įrenginio garso lygis paprastai siekia apie 35–45 dB(A). Tai panašu į tylų šaldytuvą, bet naktį už plonos sienos to užtenka, kad trukdytų miegoti. Todėl techninės patalpos nereikėtų glausti prie miegamojo. Verta numatyti sandarias duris, lanksčias ortakių jungtis, garso slopintuvus ir antivibracines atramas. Pastarosios ypač svarbios karkasiniame name su medinėmis perdangomis, kurios vibraciją perduoda lengviau nei betonas.
Planuojant sprendimą lengviau rasti viename aukšte, kai miegamieji sugrupuoti viename namo gale, o techninė patalpa yra šalia įėjimo ar virtuvės. Tokį išdėstymą rodo 90 m² skandinaviško stiliaus namas. Dviejų aukštų name, pavyzdžiui, 76 m² modernaus stiliaus name su dviem voniomis, įrenginį patogu statyti pirmame aukšte, o miegamuosius palikti antrame. Daugiau kompaktiškų išplanavimų rasite namų iki 90 kv. m kolekcijoje.
7. Kaina: dažniausiai keliais tūkstančiais eurų pigiau
2025–2026 m. rinkos orientyrai yra tokie. Ištraukiamo oro šilumos siurblys kartu su montavimu, ištraukimo ortakiais ir tiekimo vožtuvais mažame name dažniausiai kainuoja apie 8 000–12 000 EUR. Įprasta dviejų įrenginių sistema kainuoja daugiau: oro–vandens šilumos siurblys su boileriu ir montavimu atsieina maždaug 7 000–11 000 EUR, o rekuperatorius su ortakių sistema dar apie 4 000–7 000 EUR. Iš viso išeina apie 11 000–18 000 EUR. Kainos labai priklauso nuo gamintojo, rangovo ir namo, todėl tikslų skaičių duos tik konkretus pasiūlymas.
Eksploatacijoje vaizdas sudėtingesnis. Rekuperatorius šildo tiekiamą orą, o ištraukiamo oro sistemoje šaltas lauko oras į kambarius patenka tiesiogiai, todėl vėdinimo nuostoliai būna didesni. Tai turi įtakos ir energinio naudingumo skaičiavimams. Dar projektavimo stadijoje paprašykite energinio naudingumo sertifikavimo eksperto patikrinti, ar su pasirinkta sistema namas tikrai pasieks A++ klasę. Taip pat pasidomėkite, ar šiuo metu galioja valstybės kompensacijos šilumos siurbliams ir kokiems įrenginių tipams jos taikomos. Sąlygos keičiasi, todėl tikrinkite jas tuo metu, kai pirksite įrangą.
Apibendrinimas
Ištraukiamo oro šilumos siurblys geriausiai tinka mažam ir sandariam namui, maždaug iki 120 m², kuriame gyvena du ar trys žmonės. Jis pigesnis įrengti, nereikalauja lauko bloko ir užima vos kvadratinį metrą techninėje patalpoje. Didesniam namui, gausiai šeimai ar ten, kur svarbiausia tiekiamo oro šiluma ir kuo mažesnė elektros sąskaita per speigą, patikimesnis lieka oro–vandens šilumos siurblio ir rekuperatoriaus derinys. Kurią sistemą rinktis, geriausia spręsti kartu su projektuotoju, kai jau aiškus namo plotas, išplanavimas ir šilumos nuostolių skaičiavimas.
