Sausio vakaras naujame name Vilniaus priemiestyje: svetainėje termometras rodo 20,5 °C, šeimininkai sėdi su megztiniais, o vaikų kambaryje mansardoje 23 °C ir vaikas miega išsispardęs antklodę. Tokį vaizdą pažįsta daug žmonių, gyvenančių sandariuose A++ klasės namuose su atvirais laiptais. Žemiau pateikiame dažniausius klausimus apie šį reiškinį ir atsakymus į juos. Jie padės įvertinti, ar jūsų pasirinktas dviejų aukštų išplanavimas linkęs į šią problemą.
Kodėl antrame aukšte šilčiau nei pirmame?
Šiltas oras lengvesnis už šaltą, todėl jis kyla per atvirą laiptinę ir kaupiasi viršuje. Šildant grindimis pirmajame aukšte, šiluma iš grindų kyla į svetainę, o iš jos per laiptų angą keliauja į antrą aukštą. Viršuje šilumą dar papildo žmonės, buitinė technika ir saulė.
Mansardoje prisideda dar vienas veiksnys: stoglangiai. Pro pasvirusį stiklą saulė patenka net žiemą, kai ji žemai. Pietinis stoglangis per giedrą kovo dieną gali sušildyti kambarį keliais laipsniais ir be jokio šildymo. Todėl 2–3 °C skirtumas tarp aukštų yra dažnas atvejis, o ne išimtis.
Ar ši problema būdinga tik A++ namams?
Ne, bet sandariame ir gerai apšiltintame name ji pastebimesnė. Senesniame name šiluma greitai išeidavo per stogą ir plyšius, todėl viršus nespėdavo perkaisti. A++ name šilumos nuostoliai maži, todėl kiekvienas papildomas šilumos šaltinis, ar tai būtų saulė, ar orkaitė, ar šeima prie stalo, kelia temperatūrą ir ji niekur nedingsta.
Be to, tokiuose namuose šildymo sistema dažniausiai dirba žema temperatūra ir lėtai reaguoja. Kai saulė mansardą jau įšildė, grindys dar keletą valandų atiduoda sukauptą šilumą.
Kokie išplanavimai labiausiai linkę į šį efektą?
Didžiausia rizika yra namuose, kuriuose laiptai stovi atviroje svetainėje, virš svetainės yra antro šviesos aukščio erdvė, o miegamieji mansardoje turi stoglangius į pietus. Kuo didesnė anga tarp aukštų, tuo laisviau keliauja šiluma.
Pavyzdžiui, skandinaviško stiliaus 183 m² namas su dviem miegamaisiais turi aukštą dvišlaitį stogą. Tokiame name verta iš anksto pagalvoti, kaip bus atskirtos erdvės. Taip pat su 153 m² loft stiliaus projektu, kur atviros erdvės yra viso sumanymo esmė: jo grožis ir šilumos sluoksniavimasis eina kartu. Daugiau tokių pavyzdžių rasite tarp namų su mansarda.
Ar padės atskiros grindinio šildymo zonos kiekvienam aukštui?
Taip, tai pagrindinis sprendimas, ir jį pigiausia numatyti projekte. Jeigu kiekvienas aukštas, o geriausia kiekvienas miegamasis, turi atskirą kontūrą su savo termostatu, antro aukšto šildymas išsijungia, kai ten pakanka šilumos iš apačios. Pirmas aukštas tuo metu šildomas toliau.
2025 m. kambario termostatas su pavara ant kolektoriaus orientaciškai kainavo nuo kelių dešimčių iki maždaug 150 EUR vienai zonai, priklausomai nuo gamintojo ir to, ar sistema belaidė. Kartais antrame aukšte grindinio šildymo iš viso nedaroma, apsiribojant vonios kambariu. Tokį sprendimą verta aptarti su šildymo projektuotoju pagal konkretų šilumos nuostolių skaičiavimą.
Kaip rekuperacija gali sumažinti ar padidinti skirtumą?
Rekuperacija gali skirtumą tiek sumažinti, tiek padidinti, priklausomai nuo to, kur tiekiamas ir iš kur šalinamas oras. Įprastai šviežias oras tiekiamas į miegamuosius ir svetainę, o šalinamas iš virtuvės, vonių ir drabužinių. Jeigu antrame aukšte šalinama daug daugiau oro nei tiekiama, šiltas oras iš apačios bus tiesiog „traukiamas" į viršų per laiptinę.
Todėl paleidžiant sistemą svarbu ją subalansuoti kiekviename aukšte atskirai, o ne tik bendrai visam namui. Kai kurie montuotojai šalinimo grotelę įrengia ir aukščiausioje laiptinės vietoje. Taip ji šiltą orą paima ten, kur jo daugiausia, ir per šilumokaitį grąžina šilumą tiekiamam orui. Vasarą naudinga turėti rekuperatorių su apėjimo (bypass) funkcija. Vėsią naktį ji leidžia įpūsti lauko orą be pašildymo.
Ar verta laiptinėje įrengti duris?
Taip, durys laiptinės viršuje arba apačioje yra vienas paprasčiausių būdų sustabdyti šilumos kilimą. Dažnai renkamasi stiklinė pertvara su durimis. Ji praleidžia šviesą, išsaugo erdvės pojūtį ir atskiria aukštus akustiškai. 2025 m. tokia pertvara su durimis, priklausomai nuo dydžio ir stiklo, galėjo kainuoti nuo kelių šimtų iki 1500 EUR ir daugiau.
Svarbiausia, kad durims būtų vietos. Jei laiptai įrengti atviroje svetainėje be aikštelės, duris pridėti vėliau sunku. Todėl žiūrėdami planą patikrinkite, ar laiptai prasideda koridoriuje ar prieškambaryje. Pavyzdžiui, tradicinio stiliaus 210 m² name su keturiais miegamaisiais verta įvertinti, kur galima atskirti laiptinę nuo dienos zonos.
Ką daryti su stoglangiais pietinėje pusėje?
Juos reikia pridengti iš lauko, nes vidinės žaliuzės šilumą sulaiko jau patalpoje. Išorinės markizės ar ritininės užuolaidos sustabdo saulę dar prieš stiklą ir vasarą sumažina perkaitimą daug labiau. 2025 m. viena išorinė markizė stoglangiui dažniausiai kainavo maždaug 150–400 EUR, o elektrinės su automatika brangiau.
Dar geriau tai išspręsti planuojant. Rinkitės stoglangius rytų arba šiaurės pusėje, o pietuose dėkite stogelius ar frontonus su vertikaliais langais, kuriuos lengviau pridengti. Svarbu ir stoglangio dydis: didelis stiklo plotas mažame miegamajame beveik visada reiškia karštas vasaros naktis.
Ar šilumos siurblys gali vasarą vėsinti mansardą?
Gali, bet grindinis vėsinimas viršuje veikia silpnai, nes vėsus oras lieka prie grindų ir nekyla aukštyn. Oras-vanduo šilumos siurblys su vėsinimo funkcija gali leisti vėsų vandenį grindų kontūrais. Tačiau norint išvengti kondensato, vandens temperatūra ribojama, todėl efektas būna nedidelis.
Efektyviau mansardoje veikia ventiliatoriniai konvektoriai arba atskiras oras-oras šilumos siurblys, vadinamasis kondicionierius. Jei planuojate tokį sprendimą, iš anksto numatykite vamzdynus ir vietą vidiniam blokui, kad vėliau nereikėtų ardyti apdailos.
Koks temperatūrų skirtumas tarp aukštų yra normalus?
Vieno ar dviejų laipsnių skirtumą dauguma žmonių laiko priimtinu ir net patogiu, nes miegamajame dažniausiai norisi kiek vėsiau nei svetainėje. Problema prasideda tada, kai miegamieji yra šiltesni už svetainę. Tuomet nemiegama gerai, o pirmame aukšte termostatą norisi pakelti, todėl išleidžiama daugiau energijos.
Daugelis žmonių miegamajame mieliausiai miega maždaug 18–20 °C temperatūroje, svetainėje jaučiasi gerai prie 20–22 °C. Jeigu jūsų name šie skaičiai apsivertę, verta peržiūrėti zonų nustatymus, rekuperacijos balansą ir stoglangių pridengimą.
Ar vieno aukšto namas išsprendžia šią problemą?
Iš esmės taip, nes nėra kur kauptis šiltam orui. Todėl daugelis šeimų, ypač statantys sodybą ar didesniame sklype, renkasi vieno aukšto namus. Tačiau jiems reikia didesnio sklypo, didesnių pamatų ir stogo, todėl kvadratinis metras gali kainuoti brangiau.
Jeigu dviejų aukštų namas jums tinka labiau, pavyzdžiui, nedideliame priemiestinio sklypo plote prie Kauno, užtenka laikytis aukščiau aprašytų principų. Rąstinis 209 m² namas su trimis miegamaisiais ar kompaktiškas 98 m² dviejų miegamųjų namas gali būti komfortiški, jei šildymas ir vėdinimas suprojektuoti atsižvelgiant į aukštus.
Ką patikrinti projekte, kol dar ne vėlu?
Peržiūrėkite planą, kur yra laiptai, kiek erdvės palikta durims, kurion pusėn nukreipti stoglangiai ir ar šildymo projekte numatytos atskiros zonos. Paklauskite projektuotojo, kaip bus balansuojama rekuperacija kiekviename aukšte ir ar numatytas vasaros perkaitimo vertinimas mansardai.
Šie sprendimai projekte kainuoja nedaug, o pastatytame name jie tampa brangiais perdarymais. Peržiūrėkite dviejų aukštų namų projektus ir dar prieš priimdami sprendimą aptarkite su architektu ir šildymo specialistu, kaip konkrečiame name bus valdoma šiluma tarp aukštų. Galiojančius energinio naudingumo reikalavimus pasitikrinkite su projektuotoju.
