Sausį kelias dienas iš eilės lauke laikosi –18 °C. Namuose šilta, šilumos siurblys dūzgia kaip visada, niekas nekelia nerimo. O vasario pradžioje ateina elektros sąskaita, beveik dvigubai didesnė nei gruodžio. Dažniausiai kaltas ne pats šilumos siurblys, o niekur nematomas elektrinis tenas, įmontuotas jo vidiniame modulyje arba karšto vandens talpoje. Beveik kiekvienas oras–vanduo šilumos siurblys turi 3–9 kW galios papildomą elektrinį šildytuvą, ir jis įsijungia dažniau, nei mano dauguma savininkų. Šiame gide paaiškiname, kada ir kodėl jis dirba, kiek kainuoja kiekviena jo kilovatvalandė, kaip tai pamatyti valdiklyje ir kokie nustatymai leidžia tenui ilsėtis, kai namai vis tiek turi likti šilti.
Kas yra tenas ir kam jis reikalingas
Elektrinis tenas – tai paprastas varžinis šildytuvas, toks pat kaip elektriniame boileryje. Šilumos siurblyje jis dažniausiai sumontuotas hidromodulyje, prieš šildymo kontūrą, o kartais ir atskirai karšto vandens talpoje. Galia paprastai padalyta pakopomis, pavyzdžiui, 3 + 3 + 3 kW, kad valdiklis galėtų įjungti tik tiek, kiek trūksta.
Jis atlieka tris darbus: padeda kompresoriui per didžiausius šalčius, apsaugo sistemą per atitirpinimą ir pašildo vandenį iki temperatūros, kurios kompresorius pats efektyviai nepasiekia. Be to, jis yra rezervas: sugedus lauko blokui, namas neliks be šilumos. Todėl visai jo atsisakyti nereikia. Reikia, kad jis dirbtų tik tada, kai iš tiesų būtinas.
Naujas namas Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, tad jo šilumos poreikis nedidelis. Paradoksalu, bet būtent tokiuose namuose tenas dažnai sudaro neproporcingai didelę sąskaitos dalį, nes šildymui reikia mažai, o karštam vandeniui ir atitirpinimui – tiek pat, kiek ir senesniame name.
Bivalentinis taškas: nuo kada siurbliui reikia pagalbos
Kuo šalčiau lauke, tuo daugiau šilumos namas praranda. Tuo pačiu metu oras–vanduo šilumos siurblio galia mažėja: iš –15 °C oro paimti šilumos sunkiau nei iš +5 °C. Įsivaizduokite dvi kreives grafike: viena kyla (namo poreikis), kita leidžiasi (siurblio galia). Taškas, kuriame jos susikerta, vadinamas bivalentiniu tašku. Žemiau šios temperatūros kompresorius vienas nebeišlaiko norimos temperatūros patalpose, ir trūkstamą dalį pradeda dengti tenas.
Kaip tai atrodo realiame name
Tarkime, 150 m² A++ klasės namo šilumos nuostoliai esant skaičiuojamajai lauko temperatūrai siekia apie 5 kW. Šilumos siurblys, kurio vardinė galia nurodyta prie +7 °C, prie –15 °C gali duoti gerokai mažiau, priklausomai nuo modelio ir tiekiamo vandens temperatūros. Gerai parinktos sistemos bivalentinis taškas Lietuvoje dažniausiai būna tarp –12 ir –18 °C. Tokių dienų per metus būna nedaug, todėl tenas turėtų pagaminti tik nedidelę metinės šilumos dalį.
Skaičiuojamoji lauko temperatūra mūsų šalyje yra apie –20 °C ar kiek žemiau, priklausomai nuo regiono. Tikslią reikšmę jūsų vietovei nurodo projektuotojas pagal galiojančius statybos techninius reglamentus.
Kada tenas įsijungia net be didelio šalčio
Daugelis savininkų nustemba, kad tenas dirba ir esant –2 °C. Priežastys dažniausiai yra keturios.
Atitirpinimas
Drėgnu oru, maždaug nuo +5 iki –5 °C, lauko bloko šilumokaitis apšąla. Siurblys trumpam apverčia ciklą ir šilumą lauko blokui atitirpinti paima iš šildymo vandens. Jei sistemoje mažai vandens, o grąžinamas vanduo per daug atvėsta, kai kurie valdikliai įjungia teną, kad apsaugotų šilumokaitį ir patalpos neatvėstų. Būtent tokiu oru, kuris Lietuvos žiemą būna dažnas, tenas gali dirbti trumpais, bet dažnais intervalais.
Karštas vanduo ir legioneliozės programa
Kompresorius efektyviai pašildo vandenį iki 45–50 °C. Jei talpoje nustatyta 55–60 °C, paskutinius laipsnius dažnai prideda tenas. Be to, beveik visi valdikliai turi dezinfekcijos programą, kuri kartą per savaitę ar dažniau įkaitina vandenį iki 60–65 °C, ir tai beveik visada daro tenas. Namuose su keliais vonios kambariais, pavyzdžiui, trijų aukštų name su trimis vonios kambariais ir keturiais miegamaisiais, karšto vandens talpa didesnė, todėl ir teno darbo valandų karštam vandeniui susidaro daugiau.
Grindų džiovinimas naujame name
Ką tik pastatytame name su grindiniu šildymu dažnai paleidžiama grindų džiovinimo programa. Ji kelias savaites palaiko pakeltą temperatūrą, ir daugelis valdiklių šiam darbui naudoja teną. Jei džiovinama žiemą, pirmoji sąskaita gali būti labai didelė, nors su tikruoju šildymo poreikiu ji neturi nieko bendra.
Rytinis „pasivijimas“
Naktį nuleidus temperatūrą keliais laipsniais, ryte valdiklis nori greitai sugrįžti prie nustatytos. Jei kompresoriui neužtenka galios, į pagalbą įjungiamas tenas. A++ namas su grindiniu šildymu yra inertiškas, todėl naktinis mažinimas jame sutaupo mažai, o tenas ryte gali suvalgyti visą sutaupymą ir dar daugiau.
Kiek kainuoja teno kilovatvalandė, palyginti su kompresoriumi
Esmė paprasta: tenas iš 1 kWh elektros pagamina 1 kWh šilumos. Kompresorius iš tos pačios kilovatvalandės pagamina 2–4 kWh šilumos, priklausomai nuo lauko temperatūros. Šis santykis vadinamas COP. Žemiau pateiktas apytikslis palyginimas, kai buitinio vartotojo elektros kaina yra apie 0,25 EUR/kWh. 2025 m. dauguma namų ūkių, priklausomai nuo plano ir skirstymo dedamosios, mokėjo maždaug 0,20–0,30 EUR/kWh, tad perskaičiuokite pagal savo sutartį.
| Šilumos šaltinis ir sąlygos | Apytikslis COP | Elektros 100 kWh šilumos | Kaina, EUR |
|---|---|---|---|
| Kompresorius, +7 °C, grindinis šildymas | ~4 | ~25 kWh | ~6 |
| Kompresorius, 0 °C | ~3 | ~33 kWh | ~8 |
| Kompresorius, –10 °C | ~2,3 | ~43 kWh | ~11 |
| Kompresorius, –20 °C | ~1,6 | ~63 kWh | ~16 |
| Elektrinis tenas, bet kokiomis sąlygomis | 1 | 100 kWh | ~25 |
COP reikšmės čia orientacinės: jos labai priklauso nuo modelio ir tiekiamo vandens temperatūros. Tačiau santykis aiškus: net per didžiausią šaltį kompresorius yra pigesnis už teną, o įprastą žiemos dieną teno šiluma kainuoja tris kartus brangiau.
Dabar paprastas pavyzdys. Name per šaltą sausį reikia apie 1 800 kWh šilumos šildymui ir karštam vandeniui. Jei visą ją pagamina kompresorius su vidutiniu COP 2,8, elektros sunaudojama apie 640 kWh, maždaug 160 EUR. Jei pusę šilumos pagamina tenas, elektros reikia apie 1 220 kWh, maždaug 300 EUR. Tai ir yra tas „tylus“ sąskaitos padvigubėjimas.
Kaip valdiklyje pamatyti, kiek dirba tenas
Ką rodo valdiklis
Dauguma šiuolaikinių šilumos siurblių valdiklių ar mobiliųjų programėlių turi energijos statistikos meniu. Ieškokite skilčių, pavadintų „suvartota energija“, „energijos skaitikliai“ ar panašiai. Ten paprastai rodoma atskirai: kiek elektros sunaudojo kompresorius, kiek – papildomas šildytuvas (kartais vadinamas atsarginiu ar rezerviniu), o kartais ir kiek šilumos pagaminta šildymui bei karštam vandeniui. Jei matote ir pagamintą šilumą, padalykite ją iš sunaudotos elektros ir gausite realų sezoninį efektyvumą.
Atskiras elektros skaitiklis
Valdiklio duomenys dažnai yra skaičiuojami, o ne išmatuoti, ypač teno: valdiklis tiesiog sudaugina darbo laiką iš nominalios galios. Tikslesniam vaizdui elektrikas gali į skydelį įmontuoti atskirą DIN bėgelio skaitiklį šilumos siurbliui, o jei tenas maitinamas atskira grandine, ir jam. Tai nebrangus darbas, kurį verta numatyti dar statybos metu.
Ką užsirašyti kas mėnesį
- kompresoriaus ir teno suvartotą elektrą atskirai;
- teno elektros dalį šildymui ir karštam vandeniui, jei valdiklis jas skiria;
- vidutinę mėnesio lauko temperatūrą;
- bendrą elektros suvartojimą pagal pagrindinį skaitiklį.
Po vieno sezono turėsite aiškų vaizdą: kuriais mėnesiais tenas dirbo, kiek ir ar tai susiję su šalčiu, ar su nustatymais.
Nustatymai, kurie laiko teną išjungtą, bet namo neužšaldo
Prieš keisdami parametrus pasitarkite su montuotoju: kai kurie nustatymai susiję su garantija ir sistemos apsauga. Dažniausiai naudingi šie žingsniai.
- Bivalentinės temperatūros riba. Daugelyje valdiklių galima nurodyti, nuo kokios lauko temperatūros tenui leidžiama dirbti šildymui, pavyzdžiui, tik žemiau –12 ar –15 °C. Aukštesnėje temperatūroje kompresorius dirbs ilgiau, bet pigiau.
- Įsijungimo uždelsimas. Nustatykite, kad tenas įsijungtų tik po 30–60 minučių nepakankamos šilumos, o ne iškart. Trumpi temperatūros svyravimai nepastebimi, o teno valandų sumažėja gerokai.
- Pakopų ribojimas. Jei tenas trijų pakopų, leiskite naudoti tik pirmąją 3 kW pakopą. Pilną galią palikite avariniam režimui.
- Žemesnė šildymo kreivė. Kiekvienas tiekiamo vandens laipsnis mažina COP. Grindiniam šildymui A++ name dažnai pakanka 30–35 °C net per šaltį. Kuo žemesnė tiekiama temperatūra, tuo vėliau pasiekiamas bivalentinis taškas.
- Karštas vanduo 45–50 °C. Didesnei vartojimo atsargai geriau didesnė talpa nei aukštesnė temperatūra. Dezinfekcijos programą palikite, tačiau jos dažnumą ir laiką aptarkite su montuotoju.
- Be gilaus naktinio mažinimo. Pastovi temperatūra visą parą inertiškame name dažniausiai pigesnė už rytinį pasivijimą su tenu.
- Grindų džiovinimas – atskirai įvertinti. Jei įmanoma, planuokite jį šiltuoju sezonu arba susitarkite, kad programa naudotų kompresorių.
Ko nedaryti: neišjunkite teno automatiniu jungikliu skydelyje. Kai lauke –25 °C, o lauko blokas sustoja dėl gedimo, tenas yra vienintelis dalykas, saugantis namą nuo užšalimo. Jis turi būti įjungtas, bet su griežtomis ribomis.
Kada dažnas teno darbas reiškia per mažą šilumos siurblį
Jei nustatymai sutvarkyti, o tenas vis tiek dirba daug, gali būti, kad šilumos siurblys parinktas per mažas. Įspėjamieji ženklai:
- tenas šildymui įsijungia jau prie –5…–8 °C;
- per šaltį kompresorius dirba visu pajėgumu be pertraukų, o patalpose vis tiek vėsiau nei nustatyta;
- teno elektra per sezoną sudaro daugiau nei kelis procentus visos šilumos siurblio elektros;
- tenas dirba ilgai net atjungus naktinį mažinimą ir sumažinus karšto vandens temperatūrą.
Prieš keičiant įrenginį verta atmesti kitas priežastis: per aukštą šildymo kreivę, mažus radiatorius, oro sistemoje, netinkamai subalansuotus grindinio šildymo kontūrus ar per mažą vandens tūrį atitirpinimui.
Ką galima numatyti dar projektuojant
Geriausias laikas išvengti teno problemų – projekto etapas. Projektuotojas apskaičiuoja namo šilumos nuostolius, o šilumos siurblys turi būti parenkamas pagal galią prie skaičiuojamosios lauko temperatūros, o ne pagal vardinę galią prie +7 °C. Kompaktiškas namas su paprasta forma turi mažiau išorinių sienų ir mažesnį nuostolių kiekį. Pavyzdžiui, 127 m² skandinaviško stiliaus namas viename aukšte ar 129 m² namas su trimis miegamaisiais po vienu stogu gali būti apšildomi nedideliu siurbliu, kuriam tenas reikalingas tik per retus didžiuosius šalčius.
Didesniam pastatui reikia kruopštesnio skaičiavimo. Erdvus 199 m² minimalistinis vieno aukšto namas turi didelį stogo ir grindų plotą, o pro šias atitvaras šilumos išeina daugiausia. Ieškant tarp vieno aukšto namų verta iškart įvertinti, kaip forma veikia šildymo galią. Dviejų aukštų ar namai su mansarda turi kompaktiškesnį tūrį, tačiau keli vonios kambariai skirtinguose aukštuose didina karšto vandens poreikį. Tai matyti, pavyzdžiui, dviejų aukštų name su vonios kambariais abiejuose aukštuose ar 153 m² šiuolaikiniame name su miegamaisiais antrame aukšte. Tokiuose projektuose karšto vandens talpą ir siurblio galią verta derinti kartu.
Dažniausi klausimai
Ar galima teną visai išjungti?
Techniškai daugelis valdiklių tai leidžia, tačiau to nerekomenduojame. Tenas yra rezervas gedimo ar ekstremalaus šalčio atveju. Daug protingiau jį palikti įjungtą, apriboti lauko temperatūra, uždelsimu ir viena pakopa.
Kiek teno kilovatvalandžių per metus yra normalu?
Universalaus skaičiaus nėra, nes jis priklauso nuo namo, siurblio ir žiemos. Gerai parinktoje ir sureguliuotoje sistemoje tenas sunaudoja tik kelis procentus visos šilumos siurblio elektros, didžiąją dalį karšto vandens dezinfekcijai ir per kelias šalčiausias dienas. Jei jo dalis siekia ketvirtadalį ar daugiau, verta ieškoti priežasties.
Ar didesnis šilumos siurblys visada geriau?
Ne. Per didelis siurblys pavasarį ir rudenį dažnai įsijungia ir išsijungia, todėl dirba mažiau efektyviai ir greičiau dėvisi. Tikslas – tokia galia, kad bivalentinis taškas būtų žemiau –12…–15 °C, o ne kad tenas niekada nebūtų reikalingas.
Ar saulės elektrinė išsprendžia teno problemą?
Tik iš dalies. Sausį saulės elektrinė Lietuvoje pagamina labai mažai, todėl būtent tada, kai tenas dirba daugiausia, jo elektra beveik visa ateina iš tinklo. Kaip energija kaupiama ir apskaitoma tarp sezonų, priklauso nuo jūsų sutarties su tiekėju, todėl dabartines sąlygas pasitikslinkite prieš skaičiuodami atsipirkimą.
