Sausio naktis, už lango –22 °C, o naujoje gyvenvietėje prie Kauno trims valandoms dingsta elektra. Viename name toks vakaras gali baigtis užšalusiu ir sprogusiu šilumokaičiu. Kitame, kur sumontuota kito tipo įranga, tik šiek tiek atvės grindys. Abiejuose namuose stovi oras-vanduo šilumos siurblys, tik viename tai monoblokas, o kitame split sistema. Parduotuvėje šis skirtumas retai aptariamas, nors būtent nuo jo priklauso, kaip įranga bus montuojama, kur ji stovės ir kiek kainuos.
Naujam A++ klasės namui Lietuvoje šilumos siurblys tapo beveik savaime suprantamu sprendimu. Vis dėlto pasirinkti dar reikia, ir tai geriausia padaryti projektavimo metu, o ne tada, kai jau sumūrytos sienos. Štai devyni dalykai, kuriuos verta išsiaiškinti.
1. Svarbiausias skirtumas: kur keliauja šaltnešis
Monobloko visas šaldymo kontūras yra lauko bloke: kompresorius, šaltnešis ir šilumokaitis gamykloje sumontuoti ir sandariai uždaryti. Į namą eina įprasti šildymo sistemos vandens vamzdžiai. Split sistemos lauke stovi kompresorius su ventiliatoriumi, o šilumokaitis įrengtas vidaus bloke (hidromodulyje) techninėje patalpoje. Tarp jų nutiesti variniai šaltnešio vamzdeliai.
Visi kiti šio sąrašo punktai išplaukia iš šio skirtumo: kas turi teisę montuoti įrangą, kas gali užšalti ir kaip toli lauko blokas gali stovėti nuo namo vidaus.
2. Kur gali stovėti lauko blokas
Monoblokas geriausiai tinka prie išorinės sienos, tiesiai už techninės patalpos, kad lauke liktų vos metras ar du vamzdžių. Split sistema suteikia daugiau laisvės. Lauko bloką galima atitraukti nuo miegamojo lango, terasos ar kaimyno sklypo ribos, nes varinis vamzdelis su šaltnešiu šalčio nebijo. Tankiai užstatytuose Vilniaus ir Kauno priemiesčiuose, kur sklypai siauri, tai dažnai lemia pasirinkimą.
Abiem atvejais lauko bloką reikia pakelti ant stovo ar konsolės virš įprastos sniego dangos ir pasirūpinti kondensato nuvedimu. Kitaip po bloku per žiemą susidarys ledo kalnas. Moderniame vieno aukšto name su dviviečiu garažu patogu techninę patalpą įrengti šalia garažo, o lauko bloką pastatyti prie garažo sienos, toliau nuo miegamųjų. Daugelyje vieno aukšto namų tokią vietą galima numatyti jau plane.
3. Vandens vamzdžiai lauke per –20 °C
Tai silpniausia monobloko vieta. Kol įrenginys veikia ir cirkuliacinis siurblys suka vandenį, net didelis šaltis vamzdžiams nepavojingas. Rizika atsiranda, kai vanduo sustoja: dingsta elektra, sugenda siurblys arba suveikia apsauga. Tada iki užšalimo plonuose lauko vamzdžiuose ir bloko šilumokaityje gali praeiti vos kelios valandos.
Todėl lauke esanti vamzdžių dalis turi būti kuo trumpesnė, storai izoliuota ir apsaugota nuo UV spindulių bei paukščių. Jei vamzdžiai tiesiami po žeme iki atskirai stovinčio bloko, jie turi būti klojami giliau už įšalo gylį arba specialiuose izoliuotuose vamzdynuose. Konkretų gylį jūsų sklypui patikslins projektuotojas.
4. Glikolis: patikima apsauga, bet su kaina
Paprasčiausias būdas visiškai pašalinti užšalimo riziką yra pripildyti sistemą propilenglikolio ir vandens mišinio. Toks skystis neužšąla net esant gerokai žemesnei temperatūrai nei pasitaiko Lietuvoje. Tačiau glikolis perneša šilumą prasčiau nei vanduo, todėl sistemos efektyvumas sumažėja keliais procentais, o cirkuliaciniam siurbliui tenka daugiau darbo.
Jei glikolis naudojamas tik lauko kontūre, tarp jo ir grindinio šildymo įrengiamas papildomas šilumokaitis, o tai dar šiek tiek nuostolių ir išlaidų. Mišinio koncentraciją reikia tikrinti kas kelerius metus. Prieš sprendžiant būtina perskaityti gamintojo instrukciją, nes kai kurie gamintojai glikolį riboja arba nurodo tik tam tikrą jo koncentraciją.
5. Apsauginiai vožtuvai nuo užšalimo ir rezervinis maitinimas
Alternatyva glikoliui yra mechaniniai apsauginiai vožtuvai, kurie montuojami lauke žemiausiame vamzdyno taške. Kai vandens temperatūra nukrenta iki kelių laipsnių šilumos, jie atsidaro ir išleidžia vandenį iš lauko dalies dar prieš jam užšąlant. Sistema lieka gryna vandens, tačiau po tokio įvykio ją reikia papildyti ir nuorinti, o vožtuvai kartais suveikia ir be reikalo.
Dauguma monoblokų turi ir elektroninę apsaugą: šaltyje jie patys paleidžia cirkuliaciją ar trumpai pašildo vandenį. Tačiau tam reikia elektros, todėl kaimo sodyboje ar vietovėje, kur elektra dingsta dažniau, verta pagalvoti apie nepertraukiamo maitinimo šaltinį cirkuliaciniam siurbliui. Split sistemoje vandens lauke nėra, todėl šios problemos tiesiog nebelieka.
6. Kada reikalingas sertifikuotas šaltnešio specialistas
Montuojant split sistemą šaltnešio vamzdelius reikia sujungti, išvakuumuoti, patikrinti jų sandarumą ir, jei trasa ilgesnė, papildyti šaltnešio. Šiuos darbus gali atlikti tik specialistas, turintis teisę dirbti su fluorintosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Be tokio specialisto parašo gamintojo garantija dažniausiai negalioja, todėl prašykite pažymėjimo kopijos dar prieš pasirašydami sutartį.
Monoblokas atkeliauja jau užpildytas, todėl jį prie šildymo sistemos gali prijungti santechnikas ir elektrikas. Tačiau jei vėliau prireiks taisyti šaldymo kontūrą, vis tiek reikės sertifikuoto meistro. Vis daugiau naujų monoblokų naudoja gamtinį šaltnešį propaną (R290). Jis draugiškesnis aplinkai, tačiau degus, todėl gamintojas nurodo saugos zoną aplink bloką, kurioje neturi būti langų, ventiliacijos angų, rūsio langelių ir lietaus nuotakų. Kadangi ES reikalavimai fluorintosioms dujoms griežtėja, verta pasidomėti, kokį šaltnešį naudoja jūsų pasirinktas modelis. Galiojančias taisykles pasitikrinkite su projektuotoju.
7. Kaip toli įranga gali būti nuo techninės patalpos
Split sistemų gamintojai paprastai leidžia nutiesti kelių dešimčių metrų šaltnešio trasą, tačiau ribojamas aukščių skirtumas, o nuo tam tikro ilgio reikia papildomo šaltnešio. Monobloko vandens vamzdžiai techniškai gali būti ir ilgesni, bet kiekvienas metras lauke reiškia šilumos nuostolius ir dar vieną vietą, kuri gali užšalti. Praktikoje stengiamasi, kad jie būtų kuo trumpesni.
Todėl techninės patalpos vieta plane svarbi. Dviejų aukštų name, kurio plotas 180 m², ją logiška įrengti pirmame aukšte prie išorinės sienos, o ne po laiptais namo viduryje. Tas pats galioja erdvesniam 195 m² namui su miegamaisiais antrame aukšte ir namams su mansarda. Ištęstame vieno aukšto 199 m² name techninė patalpa viename gale, o miegamieji kitame, todėl split sistema ten leidžia lauko bloką pastatyti ten, kur jis mažiausiai trukdo.
8. Montavimo kainos 100–200 m² namui
A++ namo šilumos nuostoliai nedideli, todėl 100–130 m² namui dažniausiai pakanka 4–6 kW galios įrenginio, o 150–200 m² namui 6–9 kW. Tikslią galią turi apskaičiuoti šildymo projektuotojas. 2025–2026 m. orientacinės kainos, įskaitant įrangą ir montavimą, bet be grindinio šildymo, atrodė maždaug taip:
- 100–130 m² namas: monoblokas su karšto vandens talpa apie 6 000–9 000 EUR, split sistema dažniausiai keliais šimtais eurų brangesnė;
- 150–200 m² namas: monoblokas apie 8 000–12 000 EUR, o split sistemai su ilgesne šaltnešio trasa reikia skaičiuoti iki maždaug 1 500 EUR daugiau;
- papildomai: glikolis ir atskiriamasis šilumokaitis ar apsauginiai vožtuvai, stovas, kondensato nuvedimas, kartais nepertraukiamo maitinimo šaltinis.
Kompaktiškame 120 m² vieno aukšto name su atviru dienos zonos planu užtenka mažos galios įrenginio. Skandinaviško stiliaus 126 m² name su dviem vonios kambariais svarbesne tampa karšto vandens talpa, nes vienu metu gali būti naudojami du dušai. Valstybė kartais kompensuoja dalį šilumos siurblio kainos, tačiau sąlygos keičiasi ir naujos statybos namams dažnai skiriasi. Aktualią informaciją pasitikrinkite prieš pirkdami.
9. Klausimai montuotojui prieš renkantis modelį
Gerą montuotoją galima atpažinti iš to, kaip jis atsako į šiuos klausimus:
- Kodėl siūlote būtent monobloką ar split sistemą šiam namui ir sklypui?
- Kiek metrų vamzdžių bus lauke ir kaip jie bus apsaugoti nuo užšalimo: glikoliu, vožtuvais ar elektronine apsauga?
- Kas nutiks sistemai, jei žiemą kelioms valandoms dings elektra?
- Ar darbus su šaltnešiu atliks sertifikuotas specialistas ir ar galiu pamatyti jo pažymėjimą?
- Koks šaltnešis naudojamas ir kokios saugos zonos reikia aplink lauko bloką?
- Kokio triukšmo lygio galima tikėtis prie artimiausio kaimyno lango?
- Kaip apskaičiavote galią ir ar įvertinote karšto vandens poreikį?
- Kas įeina į kainą ir kas atlieka metinę techninę priežiūrą?
Monoblokas paprastesnis ir dažniausiai pigesnis, bet jam reikia trumpos ir gerai apsaugotos vandens trasos lauke. Split sistema geriau atlaiko lietuvišką žiemą ir leidžia lauko bloką pastatyti toliau, tačiau jos montavimas brangesnis ir jį privalo atlikti sertifikuotas meistras. Kurį pasirinkti, lemia ne tiek reklama, kiek jūsų namo planas: kur bus techninė patalpa, kur miegamieji ir kaip arti kaimynai. Tai verta aptarti su architektu dar prieš pradedant statybas.
