Sausio naktis, lauke –23 °C, o elektros tiekimas nutrūko trims valandoms. Tokią naktį ir paaiškėja, kuo iš tiesų skiriasi monoblokinis ir split tipo šilumos siurblys oras-vanduo. Abu sprendimai Lietuvoje populiarūs, abu tinka naujam A++ klasės namui, tačiau jie skiriasi montavimu, apsauga nuo šalčio, vietos poreikiu ir kaina. Toliau rasite atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda namą statantys žmonės.
Kuo iš esmės skiriasi monoblokas ir split sistema?
Skiriasi tai, kurioje vietoje šaltnešis perduoda šilumą vandeniui: monobloke tai vyksta lauke, o split sistemoje – name. Monobloke visas šaldymo kontūras, t. y. kompresorius, šilumokaitis ir šaltnešis, sumontuotas lauko bloke, todėl į namą ateina du izoliuoti vandens vamzdžiai. Split sistemos lauko blokas su kompresoriumi sujungtas su vidaus bloku plonais šaltnešio vamzdeliais, o vanduo šildomas jau patalpoje.
Praktinė išvada paprasta. Monoblokas paprasčiau sumontuojamas, tačiau jo vanduo cirkuliuoja lauke, kur žiemą gali užšalti. Split sistemos lauko dalimi teka tik šaltnešis, kuris neužšąla, tačiau ją montuoti sudėtingiau ir tam reikia specialaus pasirengimo.
Ar monoblokas neužšals per didelius šalčius?
Kol monoblokas veikia, užšalimo pavojaus nėra, nes įrenginys pats palaiko cirkuliaciją ir, krentant temperatūrai, šildo vandenį. Pavojus atsiranda, kai ilgam dingsta elektra arba sugenda cirkuliacinis siurblys. Tuomet vanduo lauko bloke ir neapšiltintoje trasos dalyje gali užšalti per kelias valandas, o sutrūkęs plokštelinis šilumokaitis reiškia brangų remontą.
Todėl monoblokui reikalinga papildoma apsauga, kruopščiai izoliuoti vamzdžiai ir kuo trumpesnė trasa nuo lauko bloko iki sienos. Vamzdžių įvadą per sieną ar pamatą verta numatyti dar projekte, kad nereikėtų gręžti jau apšiltinto fasado.
Ką rinktis apsaugai: glikolį ar apsauginius vožtuvus?
Dažniausiai renkamasi apsauginius (antifrizinius) vožtuvus, nes jie pigesni ir nemažina sistemos efektyvumo. Kai vandens temperatūra vamzdyje nukrenta iki kelių laipsnių virš nulio, toks vožtuvas savaime atsidaro ir išleidžia vandenį iš lauko dalies. Jo kaina kartu su montavimu paprastai siekia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Suveikus vožtuvams, sistemą reikia papildyti vandeniu ir išleisti iš jos orą, o patys vožtuvai turi būti sumontuoti aukščiau sniego lygio.
Glikolis užšalimo problemą išsprendžia visiškai, tačiau jo šiluminė talpa mažesnė, o klampumas didesnis, todėl sistemos efektyvumas sumažėja, o cirkuliaciniam siurbliui tenka daugiau darbo. Dažnai dar reikia tarpinio šilumokaičio, kuris atskirtų glikolio kontūrą nuo grindų šildymo ir karšto vandens. Prieš renkantis vieną ar kitą sprendimą, verta pasitikrinti gamintojo garantijos sąlygas, nes jos ne visada leidžia bet kokią apsaugą.
Ar split sistemą gali sumontuoti bet kuris meistras?
Ne. Darbus su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, pavyzdžiui, R32, gali atlikti tik atestuotas specialistas, o montuojanti įmonė turi turėti tam teisę. Šaltnešio vamzdelius reikia sujungti, išbandyti jų sandarumą, išvakuumuoti ir, esant ilgesnei trasai, papildyti šaltnešiu. Jei tai daro žmogus be atestato, galite netekti gamintojo garantijos.
Monoblokui montuoti dažniausiai pakanka santechniko ir elektriko, nes šaldymo kontūras užpildomas gamykloje. Vis dėlto daugelis gamintojų reikalauja, kad įrenginį paleistų įgaliotas servisas. Kokie reikalavimai galioja šiuo metu, pasitikslinkite pas tiekėją ir montuotoją.
Kiek vietos šilumos siurbliui reikia name?
Split sistemai paprastai skiriama daugiau vietos, nes jos vidaus blokas dažnai yra kolonėlė su įmontuota 180–200 litrų karšto vandens talpa. Tokios kolonėlės pagrindas yra maždaug 60 × 60 cm, aukštis apie 1,7–1,9 m, o prieš ją reikia palikti laisvos vietos aptarnavimui. Monobloko atveju viduje gali užtekti nedidelio hidromodulio ar valdiklio ant sienos ir atskiro boilerio.
Tačiau šilumos siurblys nebūna vienas. Prie jo prisideda plėtimosi indas, kartais buferinė talpa, grindų šildymo kolektorius, rekuperatorius su ortakiais ir elektros skydas. Todėl naujame name techninei patalpai verta numatyti apie 4–6 m². Trijų aukštų name, kaip šiuolaikiniame 233 m² name su trimis miegamaisiais, technikos patalpą geriausia įrengti pirmame aukšte prie išorinės sienos, kad grindų šildymo ir ventiliacijos trasos būtų trumpos.
Kas yra R290 ir kodėl apie jį tiek kalbama?
R290 yra propanas, natūralus šaltnešis, kurio poveikis klimatui (GWP) lygus maždaug 3, o plačiai naudojamo R32 – apie 675. 2024 m. priimtas ES F-dujų reglamentas palaipsniui riboja didelio GWP šaltnešių naudojimą šilumos siurbliuose, todėl gamintojai vis dažniau renkasi natūralius šaltnešius. Apribojimų terminai priklauso nuo įrenginio tipo ir galios, tad prieš pirkdami pasitikslinkite naujausią informaciją.
Propanas yra degus, todėl R290 beveik visada naudojamas monoblokuose, kur visas šaltnešis lieka lauke. Split sistemų su R290 rinkoje nedaug. Lauko bloką reikia statyti laikantis gamintojo nurodytų atstumų nuo langų, angų į rūsį ir įvairių duobių. Kita vertus, R290 modeliai gali tiekti iki maždaug 70 °C vandenį, todėl jais patogu ruošti karštą vandenį be elektrinio tenų pagalbos.
Kiek kainuoja vienas ir kitas sprendimas?
2025–2026 m. 6–10 kW galios oras-vanduo šilumos siurblys su montavimu naujam namui Lietuvoje dažniausiai kainuoja apie 6 000–11 000 EUR. Split sistemos įranga kartais būna pigesnė, tačiau šaltnešio trasa ir atestuoto specialisto darbas prie kainos paprastai prideda 300–900 EUR. Monoblokui papildomai reikia izoliuotos vandens trasos ir apsaugos nuo užšalimo, kurios kainuoja maždaug 300–1 000 EUR. Glikolio sistema su tarpiniu šilumokaičiu iš visų variantų brangiausia.
R290 modeliai dažnai būna nuo kelių šimtų iki maždaug 1 500 EUR brangesni už panašius R32 įrenginius, tačiau tikėtina, kad jų vertė ateityje išliks geriau. Kainos labai priklauso nuo regiono ir montuotojo, todėl verta paprašyti 2–3 detalių pasiūlymų.
Kuris tipas tinka namui su technine patalpa, o kuris – be jos?
Jei name yra techninė patalpa prie išorinės sienos, paprasčiausias pasirinkimas paprastai yra monoblokas su trumpa trasa. Jei tokios patalpos nėra, dažniau tinka split kolonėlė, kuri telpa ūkinėje nišoje ar prie vonios. Name su garažu techniką galima įrengti garaže, pavyzdžiui, kaip skandinaviško stiliaus 145 m² name su dvivietiu garažu arba minimalistiniame 150 m² name su trimis miegamaisiais. Tačiau tokiu atveju garažas turi būti šildomas, kitaip monobloko vamzdžiai jame gali užšalti.
Mažuose namuose, tokiuose kaip jaukus 79 m² namas su dviem miegamaisiais ar kompaktiškas 50 m² namas, kiekvienas kvadratinis metras yra brangus. Juose tinka monoblokas su minimaliu vidaus moduliu ir nedideliu boileriu arba viena split kolonėlė, kuri pakeičia visą techninę patalpą. Daugiau tokių pavyzdžių rasite skiltyje vieno aukšto namai.
Kaip toli nuo namo galima pastatyti lauko bloką?
Kuo arčiau sienos, tuo geriau, ypač kai renkamasi monoblokas. Kiekvienas papildomas vandens trasos metras didina šilumos nuostolius ir užšalimo pavojų, todėl dažniausiai ji būna vos kelių metrų ilgio. Split sistemos šaltnešio trasa gali būti ilgesnė, kai kurių modelių net 20–30 m, tačiau tuomet reikia daugiau šaltnešio ir kruopštesnio darbo.
Lauko bloką verta pakelti ant 30–50 cm aukščio pastovo, kad jo neužpustytų sniegas. Taip pat reikia numatyti kondensato nuvedimą ir nestatyti bloko po stogo kraštu, nuo kurio krenta ledas ir varva vanduo. Kotedžų kvartaluose Vilniaus ar Kauno priemiesčiuose svarbus ir triukšmas, todėl bloko nereikėtų statyti po miegamojo langu ar prie pat kaimyno sklypo ribos. Pavyzdžiui, 163 m² name su keturiais miegamaisiais ir garažu lauko bloką galima pastatyti prie garažo sienos, toliau nuo miegamųjų.
Ar vien šilumos siurblys užtikrins A++ energinio naudingumo klasę?
Ne, vien šilumos siurblio A++ klasei nepakanka. Ši klasė pasiekiama tik tada, kai namas sandarus ir gerai apšiltintas, jame įrengta rekuperacija, o dažnai dar ir saulės elektrinė. Šilumos siurblys prisideda prie atsinaujinančios energijos dalies ir mažina suvartojamą energiją, tačiau galutinę klasę lemia skaičiavimas pagal STR, kurį atlieka energinio naudingumo sertifikatą rengiantis specialistas.
Todėl šildymo sistemą verta aptarti dar projektavimo metu kartu su architektu ir inžinieriumi. Dviejų aukštų name, kaip šiuolaikiniame 128 m² name su dviem miegamaisiais, iš anksto suplanuoti vamzdžių trasos ir techninė niša padeda išvengti brangių pakeitimų statybos metu. Jei renkatės projektą su palėpe, peržiūrėkite ir namus su mansarda, kuriuose techninė patalpa dažniausiai įrengiama pirmame aukšte.
Ką rinktis, jei vis dar abejojate?
Daugumai naujų namų Lietuvoje šiandien racionaliausias pasirinkimas yra monoblokas su R290 šaltnešiu, trumpa trasa ir patikima apsauga nuo užšalimo. Jis paprastesnis montuoti, juo lengviau pasiruošti ateities reikalavimams šaltnešiams, o didžioji dalis technikos lieka lauke. Split sistema tinkamesnė, kai lauko bloką tenka statyti toliau nuo namo arba kai name nėra vietos jokiai kitai technikai, tik vienai kompaktiškai kolonėlei.
Kad ir ką pasirinktumėte, techninę patalpą, vamzdžių įvadą ir lauko bloko vietą nusibraižykite dar prieš pradėdami statybas. Jei ieškote projekto, kuriame šiems sprendimams jau numatyta vieta, peržiūrėkite namus su garažu ir tokius pavyzdžius kaip šiuolaikinis 108 m² vieno aukšto namas.
