Paimkime du namus po 150 m². Abu turi tas pačias sienas ir tuos pačius langus, tačiau jų atitvarų plotas skiriasi daugiau nei trečdaliu. Lietuvoje naujiems namams privaloma A++ energinio naudingumo klasė, todėl šis skirtumas virsta papildoma izoliacija, sudėtingesniais mazgais ir didesne sąmata. Dažnai jis paaiškėja tik tada, kai projektas jau nupirktas. Toliau aptariame dažniausius mitus apie namo formą ir energiją, o pabaigoje pateikiame sąrašą, pagal kurį projektą galite įvertinti patys.
Mitas: A++ klasė priklauso tik nuo izoliacijos storio ir įrangos
Fact: šiluma iš namo išeina per atitvaras: sienas, stogą, grindis ant grunto, langus ir duris. Kuo didesnis jų plotas, palyginti su šildomu plotu, tuo daugiau šilumos reikia kompensuoti. Specialistai tai vadina kompaktiškumu. Kompaktiškam namui A++ pasiekti užtenka įprastų sprendimų. Išskaidytam namui tenka storinti izoliaciją, rinktis brangesnius langus arba galingesnę įrangą. Energinio naudingumo skaičiavimai atliekami pagal STR reikalavimus, todėl galutinį atsakymą duoda projektuotojo skaičiavimas. Vis dėlto forma lemia, nuo kokio taško jis pradeda.
Mitas: vieno aukšto namas visada šiltesnis ir pigesnis išlaikyti
Fact: vieno aukšto namas patogus: nėra laiptų, visi kambariai viename lygyje. Tačiau tokio pat ploto jis turi dvigubai didesnį stogą ir dvigubai didesnes grindis ant grunto nei dviejų aukštų namas. Abi šios atitvaros praranda šilumą. Antra vertus, stogo perdangą šiltinti palyginti nebrangu, nes į palėpę galima pripūsti storą vatos sluoksnį. Todėl vieno aukšto namas A++ klasę pasiekia be didelių problemų, jei jo forma paprasta. Geras pavyzdys yra vieno aukšto 121 m² namas su trimis miegamaisiais ir be garažo: stačiakampis planas, kuriame nėra nereikalingų iškyšų.
Mitas: L formos namas kainuoja tiek pat, jei plotas toks pat
Fact: palyginkime tris 150 m² namus. Tai supaprastintas skaičiavimas pagal išorinius matmenis, kai aukšto aukštis yra 2,8 m, o perdanga plokščia:
| Namas | Matmenys | Atitvarų plotas | m² atitvarų 1 m² ploto | Išoriniai ir vidiniai kampai |
|---|---|---|---|---|
| Dviejų aukštų, stačiakampis | 7,5 × 10 m, 2 aukštai | apie 346 m² | 2,3 | 4 |
| Vieno aukšto, stačiakampis | 10 × 15 m | apie 440 m² | 2,9 | 4 |
| Vieno aukšto, L formos | 15 × 6 m + 6 × 10 m sparnas | apie 474 m² | 3,2 | 6 |
L formos namas turi apie 130 m² atitvarų daugiau nei kompaktiškas dviejų aukštų namas. Tarkime, kad 2025 m. vienas apšiltintos atitvaros kvadratinis metras su konstrukcija ir apdaila kainavo apytiksliai 80–150 EUR. Tada vien atitvaroms gali prireikti papildomai 10–19 tūkst. EUR. Dalį šios sumos atsveria tai, kad dviejų aukštų namui reikia laiptų ir tarpaukštinės perdangos, tačiau kryptis aiški. Tai nereiškia, kad L formos namai yra blogas pasirinkimas. Jie gerai tinka sodyboje ar plačiame sklype, kur kiemas apsaugotas nuo vėjo. Tik už tokią formą reikia sąmoningai sumokėti.
Mitas: kampai ir laužyta fasado linija yra tik architektūros detalė
Fact: kiekvienas kampas yra geometrinis šiluminis tiltelis. Kampe išorinis paviršius didesnis už vidinį, todėl šiluma išeina greičiau, o vidinis kampas būna vėsesnis. Jei mazgas prastai sutvarkytas, ten gali atsirasti drėgmė ir pelėsis. Mūriniame name iš akytojo betono ar keraminių blokelių kiekvienas kampas reiškia papildomą blokelių pjovimą, kampinius profilius ir daugiau darbo šiltinant fasadą. Karkasiniame name kampe reikia daugiau statramsčių, o mediena praleidžia šilumą lengviau nei izoliacija. Lietuvoje gamykloje surenkami karkasiniai namai yra stipri pramonės šaka, ir gamintojai paprastos formos namą paprastai pagamina greičiau ir pigiau.
Mitas: erkeris tik prideda šviesos ir erdvės
Fact: erkeris prideda vos kelis kvadratinius metrus ploto, bet kartu atsiranda du papildomi kampai, atskiras stogelis, grindų mazgas ir dažnai daug stiklo. Jei erkeris kabo be pamato, jo grindys tampa atitvara virš lauko oro, kurią reikia šiltinti taip pat gerai kaip stogą. Jei erkerio labai norisi, geriau rinktis tokį, kuris remiasi į pamatą ir turi bendrą stogą su namu.
Mitas: lukarnos mansardoje beveik nieko nekainuoja
Fact: lukarnos, t. y. stogo iškyšos su vertikaliu langu, padidina mansardos naudingą plotą, tačiau kiekviena jų turi savo sieneles, stogelį ir jungtis su pagrindiniu stogu. Būtent šiose jungtyse sunkiausia išlaikyti vientisą izoliaciją ir garo izoliacijos plėvės sandarumą. A++ namui sandarumo bandymas yra privalomas, todėl kiekviena papildoma jungtis didina riziką jo neišlaikyti. Namai su mansarda gali būti labai kompaktiški, jei stogas paprastas dvišlaitis, o šviesą suteikia stoglangiai, įstatyti stogo plokštumoje.
Mitas: mažas balkonas ar terasa ant konsolės energijai nesvarbūs
Fact: gelžbetoninė balkono plokštė, kuri tęsiasi iš perdangos į lauką, perkerta izoliacijos sluoksnį ir veikia kaip radiatorius, atiduodantis šilumą lauko orui. Tai vienas žinomiausių šiluminių tiltelių. Jį galima suvaldyti dviem būdais: naudoti specialius terminio atskyrimo elementus arba statyti savarankišką balkoną ant atramų, pritvirtintą prie fasado taškiniais laikikliais. Abu sprendimai kainuoja papildomai. Tas pats pasakytina apie konsolėmis iškeltą antrą aukštą, nes jo apatinė plokštuma virsta dar viena atitvara. Kompaktiškas 80 m² dviejų aukštų namas modernia skandinaviška stilistika parodo, kad šiuolaikinė architektūra įmanoma ir be konsolių.
Mitas: šilumos siurblys ir rekuperacija ištaisys bet kokią formą
Fact: šilumos siurblys oras–vanduo ir rekuperacinė vėdinimo sistema iš tiesų yra beveik standartinė A++ namo įranga Lietuvoje. Tačiau jos nesumažina pačių šilumos nuostolių per atitvaras. Ji tik efektyviau tuos nuostolius padengia. Išskaidytam namui reikės galingesnio, taigi brangesnio, šilumos siurblio, o per sausio šalčius jis sunaudos daugiau elektros. Be to, energinio naudingumo skaičiavimuose tikrinami ir atitvarų rodikliai, todėl vien įranga problemos neišsprendžia. Kokie reikalavimai taikomi jūsų namui, pasitikslinkite pas projektuotoją ar energinio naudingumo sertifikavimo ekspertą, nes normos ir jų taikymas keičiasi.
Ką tai reiškia renkantis projektą
Paprasta forma nereiškia nuobodaus namo. Vieno aukšto 138 m² minimalistinis namas su trimis miegamaisiais ir tradicinis 147 m² bungalas su dviem vonios kambariais parodo, kad jaukų namą galima suplanuoti ir stačiakampyje. Mažiems sklypams ar sodybai tinka 59 m² skandinaviškas namelis su vienu miegamuoju. Jei mėgstate dviejų aukštų namus, peržiūrėkite dviejų aukštų namų projektus, nes šis tipas iš prigimties kompaktiškiausias. Prieš pirkdami projektą, peržiūrėkite šį sąrašą:
- Ar plane yra daugiau nei keturi išoriniai kampai? Kiekvienas papildomas kampas ir įlinkimas didina sąnaudas.
- Ar yra erkerių, konsolių ar iškeltų aukšto dalių be pamato?
- Ar balkonai remiasi į atramas, ar į perdangos plokštę?
- Kiek lukarnų turi stogas ir ar stogas paprasto dvišlaičio ar keturšlaičio formos?
- Ar dideli langai orientuoti į pietus, o šiaurinėje pusėje stiklo saikingai?
- Ar garažas atskirtas nuo šildomos zonos apšiltinta siena? Atkreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į 150 m² namą su dviviečiu garažu.
- Koks yra atitvarų ir šildomo ploto santykis? Jei jis artimas 3 ar didesnis, paprašykite projektuotojo įvertinti, kiek papildomai kainuos A++ klasė.
Forma yra pirmasis ir pigiausias energinio efektyvumo sprendimas. Ją pasirinkus, vėliau sutaupoma ir statybų metu, ir kiekvieną žiemą.
