Šilumos siurblys ir rekuperacija: oras-vanduo ar geoterminis ir kiek kainuoja šildymas

Kurį šilumos siurblį rinktis Lietuvos žiemai, kiek kainuoja jo įrengimas ir metinis šildymas 100–200 m² name. Taip pat kodėl A++ namui reikia rekuperacijos ir kur projekte numatyti techninę patalpą.

Keli šimtai eurų per metus. Tiek šiandien dažnai kainuoja visas naujo A++ klasės namo šildymas kartu su karštu vandeniu, jei jis gerai suprojektuotas ir šildomas šilumos siurbliu. Dar prieš dešimtmetį tokia suma būtų atrodžiusi neįtikėtina. Tačiau skirtumas tarp gero ir prasto sprendimo išryškėja ne sąskaitose, o projekte: kur stovi techninė patalpa, kaip eina ortakiai ir kokia šildymo sistema įrengta grindyse. Žemiau surinkome dažniausius klausimus, kuriuos užduoda namą Vilniaus ar Kauno priemiestyje arba sodyboje planuojančios šeimos.

Kuris šilumos siurblys geresnis Lietuvos žiemai: oras-vanduo ar geoterminis?

Daugumai naujų A++ namų pakanka šilumos siurblio oras-vanduo, o geoterminis atsiperka tik didesniame name, kai šilumos poreikis didelis arba sklypas leidžia nebrangiai įrengti kolektorių. Geoterminis siurblys šilumą ima iš grunto, kurio temperatūra žiemą beveik nekinta. Todėl jo efektyvumas per šalčius išlieka stabilus, o lauke nėra triukšmingo bloko.

Oras-vanduo siurblys pigesnis ir paprastesnis įrengti, tačiau per stiprius šalčius jo efektyvumas krenta. Kadangi A++ namo šilumos poreikis mažas, metinis skirtumas tarp abiejų sistemų dažniausiai siekia tik kelis šimtus eurų. Tokia sutaupyta suma brangesnį geoterminį įrengimą padengia tik per ilgą laiką.

Kiek kainuoja įrengti šilumos siurblį 2025–2026 metais?

2025–2026 m. šilumos siurblys oras-vanduo su įrengimu 100–200 m² namui paprastai kainuoja apie 6 000–12 000 EUR, o geoterminis – apie 12 000–25 000 EUR. Į kainą paprastai įeina įrenginys, karšto vandens talpa, montavimas ir paleidimas. Grindinis šildymas ar radiatoriai skaičiuojami atskirai.

Geoterminės sistemos kainą labiausiai lemia gręžiniai arba horizontalus kolektorius. Gręžinių gylis priklauso nuo grunto ir šilumos poreikio. Horizontaliam kolektoriui reikia didelio laisvo sklypo ploto, kuriame vėliau nebus statoma ir nebus sodinami medžiai. Dėl gręžinių įrengimo tvarkos verta pasitarti su rangovu ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Kiek per metus kainuos šildymas 100, 150 ir 200 m² name?

Naujame A++ name šildymas ir karštas vanduo per metus dažniausiai kainuoja apie 250–750 EUR, priklausomai nuo ploto ir sistemos. Lentelėje pateikti orientaciniai skaičiavimai. Jie remiasi prielaidomis, kad šilumos poreikis kartu su karštu vandeniu yra apie 35–45 kWh/m² per metus, o elektros kaina – apie 0,22–0,28 EUR/kWh (2025 m. lygis).

Namo plotasOras-vanduo, EUR/metusGeoterminis, EUR/metus
100 m²apie 250–400apie 200–300
150 m²apie 400–550apie 300–420
200 m²apie 500–750apie 400–550

Tikrą sumą lemia šeimos įpročiai, pageidaujama temperatūra, karšto vandens kiekis ir elektros planas. Gana dažnas pavyzdys – vieno aukšto 158 m² namas su trimis miegamaisiais, kurio kompaktiška forma ir nedidelis išorinių sienų plotas padeda išlikti apatinėje lentelės ribų dalyje. Jei ant stogo įrengiama saulės elektrinė, dalį šių išlaidų galima padengti pačių pasigaminta elektra.

Ar oras-vanduo siurblys veikia per –20 °C šaltį?

Taip, šiuolaikiniai šaltam klimatui skirti modeliai veikia ir per –20 °C ar didesnį šaltį, tik tada jų efektyvumas mažesnis. Per tokius šalčius siurblio darbą paprastai papildo integruotas elektrinis šildytuvas. Lietuvoje stiprūs šalčiai trunka vos kelias dienas ar savaites per metus, todėl metinei sąskaitai jie didelės įtakos neturi.

Svarbiausia, kad siurblio galią parinktų šildymo sistemos projektuotojas pagal namo šilumos nuostolių skaičiavimą. Jei siurblys parenkamas „iš akies“, jis bus arba per silpnas, arba per galingas, o per galingas įrenginys dažnai įsijungia ir išsijungia ir greičiau dėvisi.

Ar A++ name būtina rekuperacija?

Praktiškai taip: be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu A++ klasę pasiekti labai sunku. A++ namas turi būti labai sandarus, o tai patikrinama sandarumo bandymu. Toks namas savaime „nekvėpuoja“, todėl, atidarant tik langus, patalpose kauptųsi drėgmė ir CO₂, o kartu su oru išeitų ir didelė dalis šilumos.

Rekuperatorius ištraukia orą iš vonios, virtuvės ir drabužinių, o į miegamuosius ir svetainę tiekia šviežią orą, pašildytą ištraukiamo oro šiluma. Tikslius energinio naudingumo reikalavimus nustato STR. Juos jūsų projektui įvertins energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas arba architektas.

Kiek kainuoja rekuperacija ir ar ji atsiperka?

2025–2026 m. rekuperacinės sistemos su ortakiais įrengimas 100–200 m² namui dažniausiai kainuoja apie 4 000–8 000 EUR. Atsipirkimą čia skaičiuoti nėra prasmės, nes A++ name ji yra būtina sistemos dalis. Ji grąžina didelę dalį šilumos, kuri kitu atveju išeitų pro langus, o kartu užtikrina sveiką mikroklimatą.

Eksploatacija nebrangi: įrenginys naudoja nedaug elektros, o filtrus reikia keisti kelis kartus per metus. Pavasarį, kai dulka medžiai, filtrai ypač praverčia alergiškiems šeimos nariams.

Kur projekte numatyti techninę patalpą?

Techninę patalpą geriausia numatyti prie išorinės sienos, šalia vonios ir virtuvės, o ne už miegamojo sienos. Jai paprastai reikia apie 4–8 m². Čia telpa šilumos siurblio vidinis blokas, karšto vandens talpa, grindinio šildymo kolektoriai, o dažnai ir rekuperatorius. Kai patalpa stovi prie išorinės sienos, trumpesni vamzdynai iki lauko bloko, o kai šalia „šlapios“ zonos – trumpesni vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai.

Name su garažu techninė patalpa dažnai įrengiama tarp garažo ir gyvenamosios dalies, kaip vieno aukšto 157 m² name su trimis miegamaisiais ir garažu. Tokiu atveju triukšmingi įrenginiai lieka atokiau nuo poilsio zonos.

Kur vesti rekuperacijos ortakius vieno aukšto ir mansardiniame name?

Vieno aukšto name ortakiai paprastai vedami virš pakabinamų lubų arba šiltinamame perdangos sluoksnyje, o name su mansarda – per tarpaukštinę perdangą ir specialiai numatytas šachtas. Vieno aukšto namuose ortakius sumontuoti paprasčiausia. Tačiau jei jie eina per šaltą, nešildomą palėpę, juos būtina gerai apšiltinti, kitaip ant jų kaupsis kondensatas ir prarandama šiluma. Šią sąlygą lengva įvykdyti, pavyzdžiui, 151 m² vieno aukšto name arba erdviame 205 m² skandinaviško stiliaus name, kur ilgas planas leidžia rekuperatorių pastatyti centre.

Namuose su mansarda ir dviejų aukštų namuose vertikalią šachtą reikia numatyti jau projektuojant: dažniausiai ji įrengiama šalia laiptų, sandėliuko ar vonios. Jei ji suplanuojama tik statybų metu, tenka žeminti lubas ir statyti dėžes. Patogus pavyzdys – dviejų aukštų 163 m² namas, kuriame vonios kambariai išdėstyti vienas virš kito.

Ar verta įrengti grindinį šildymą abiejuose aukštuose?

Pirmame aukšte grindinis šildymas beveik visada verta įrengti, o antrame aukšte ar mansardoje jis rekomenduotinas, bet nėra privalomas. Šilumos siurblys efektyviausiai dirba su žema tiekiamo vandens temperatūra, o tai geriausiai užtikrina būtent grindinis šildymas. Todėl daugelis įrengia jį abiejuose aukštuose, kad visa sistema veiktų tokiu pačiu režimu.

Jei antro aukšto perdanga medinė, galima rinktis lengvąsias grindinio šildymo sistemas arba didesnio ploto žemos temperatūros radiatorius. Miegamuosiuose dauguma žmonių pageidauja vėsesnės temperatūros, tad ten pakanka ir mažesnės šildymo galios. Dideliame dviejų aukštų 229 m² name su keturiais miegamaisiais vieninga grindinio šildymo sistema abiejuose aukštuose leidžia lengviau valdyti šilumą kiekvienoje zonoje.

Kur pastatyti lauko bloką, kad netrukdytų ir jo neužpustytų sniegas?

Lauko bloką geriausia statyti ant pakylos arba sieninio laikiklio, ne po stogo pakraščiu ir atokiau nuo miegamųjų langų bei kaimyno sklypo ribos. Pakyla apsaugo nuo sniego pusnių, o atstumas nuo stogo krašto – nuo krentančio sniego ir varvekių. Atitirpinimo metu iš bloko bėga vanduo, todėl reikia numatyti jo nutekėjimą, kad po bloku žiemą nesusidarytų ledas.

Blokas skleidžia triukšmą, todėl jį verta planuoti prie ūkinės fasado pusės, o ne prie terasos. Šį sprendimą reikia priimti jau projektuojant, kartu su techninės patalpos vieta.

Ar galima gauti APVA paramą šilumos siurbliui naujame name?

Naujam namui gauti paramą šilumos siurbliui dažniausiai sudėtinga, nes APVA kvietimai paprastai skirti iškastinio kuro katilams senuose namuose keisti. Naujas A++ namas atsinaujinančius energijos išteklius turi naudoti ir taip, todėl ne visi kvietimai jam tinka.

Tačiau sąlygos keičiasi kasmet. Kai kuriais metais buvo skelbiami kvietimai saulės elektrinėms ar kitoms atsinaujinančios energijos technologijoms namų ūkiuose. Prieš pirkdami įrangą, patikrinkite aktualius kvietimus APVA svetainėje: paprastai paraišką reikia pateikti prieš įsigyjant įrangą, o kompensaciją pagal jau patirtas išlaidas gauti dažnai neįmanoma.

Peržiūrėti visus namų projektus